Julius Anglickas – Vadimas Nemkovas | Organizatorių nuotr.

Julius Anglickas – Vadimas Nemkovas | Organizatorių nuotr.

„Labas rytas, – ketvirtą valandą ryto Fynikso laiku pasisveikino „Bellator“ kovotojas Julius Anglickas (10-2). – Truputį užsibuvome, pakalbėjome, pasėdėjome, o dabar dar reikia ir viešbučio kambarį pasitvarkyti... Nors brolis jau, štai, miega“.

J.Anglickas pasuko kamerą į šalia miegantį brolį ir šyptelėjęs truktelėjo pečiais.

Sekmadienio paryčiais (Lietuvos laiku) J.Anglickas „Bellator“ narve susitiko su pusssunkio svorio kategorijos čempionu rusu Vadimu Nemkovu (15-2). Į Fyniksą, kur vyko turnyras, palaikyti lietuvio atvyko giminaičiai, artimiausi žmonės, draugai iš mokyklos – ne vienas kovinio sporto gerbėjas, stebėjęs tiesioginę turnyro transliaciją, galėjo pastebėti tarp žiūrovų ir Lietuvos marškinėliais pasipuošusią J.Anglicko palaikymo komandą.

„Girdėjau lietuviškus šūksnius. Tai buvo nuostabu, – šypsojosi kovotojas. – Tik nesmagu, kad jiems stebint pralaimėjau“.

Ketvirtajame raunde J.Anglickas buvo priverstas pasiduoti po ruso atlikto skausmingo veiksmo, vadinamo „kimura“.

„Maladiec“ – po kovos nelabai gerai rusiškai kalbantis J.Anglickas pasakė čempionui.

V.Nemkovas kuklia anglų kalba ištarė: „Good fight, good job“.

Julius Anglickas – Vadimas Nemkovas | Organizatorių nuotr.

Julius Anglickas – Vadimas Nemkovas | Organizatorių nuotr.

„Jis nelabai kalba angliškai, aš nelabai kalbu rusiškai, – nusišypsojo trisdešimtmetis lietuvis, bendraudamas su sportas.lt. – Tuoj, aš gal pabandysiu surasti šešėlį, kad savo išvaizda neišgąsdinčiau.

J.Anglickas pabandė paslėpti prakirtimą po dešine akimi, mėlynes ant veido ir kitus sužalojimus, kuriuos spėjo padaryti čempionas.

Pirmajame kovos raunde J.Anglickas kontraatakuodamas dešine ranka sugebėjo galingai pataikyti – čempionas kluptelėjo.

„Ech, gerai pamenu šį epizodą, – sakė J.Anglickas. – Prigavau čempioną, bet galvoje iškart pradėjo šokti polką klausimas „Skubėti ar neskubėti?“. Juk žinojau, kad laukia penki raundai... „Pulti ar nepulti“, „Džiaugtis ar nesidžiaugti tuo, ką pavyko padaryti?“ sukosi galvoje. Svarsčiau, ar verta pulti, ar jis apsigins. Toptelėjo, kad jis gali apsiginti, kad pasinaudos situacija ir pats galiu nukentėti. Ir jėgų nusprendžiau nešvaistyti. Tai buvo pirmas raundas, tikėjau, kad sugebėsiu tai pakartoti“.

„Atsipalaiduok, Juliau, dar prigausi“, – pasakė tuomet sau mintyse J.Anglickas.

„Atvirai? Reikėtų visai nedaug pridėti, kad V.Nemkovas būtų „įkandamas“. Jis turėjo didesnį pranašumą, nes buvo atkaklesnis. Narve jis atrodė taip tarytumei kito pasaulio jis nepažinotų. Atrodė, kad susitikau žmogumi, kuris augo koviniame pasaulyje, atrodė, kad prieš mane stovi žmogus, kuris ir yra pats kovinis sportas. Jis tikras čempionas. Jis buvo pavargęs, bet varė iš visų jėgų, – kalbėjo J.Anglickas. – Magijos nebuvo, tai, ką darė čempionas, jau esu matęs ne vieną kartą. Viskas paprastai. Bet valios jam galima pavydėti... Jis varo, varo, varo kaip Khabibas Nurmagomedovas, panašiai. Matėsi, kad jis nuolat galvoje suko tik vieną mintį „Varyk stipriau“. Technika? Esu matęs ir patyręs, esu buvęs situacijose, į kurias jis mane vedė, esu jautęs tokią jėgą. Bet jis tai darė be pertraukos. Tai buvo tikras čempioniškumas. Visada galvoji, kad čempionai iš kišenės trauks kokius nors triukus, bet didžiausias V.Nemkovo triukas buvo valios stiprybė“.

Prabilęs apie veiksmą, kuris privertė pasiduoti, J.Anglickas prisipažino esąs šiek tiek supykęs ant savęs.

„Nieko nedariau, kai būdavau apačioje. Jis mane laikė, o aš tarsi nesistengiau. Blokavau smūgius, bet per daug nieko, atrodo, nepadariau. Nebandžiau suktis, bandyti stumti jį nuo savęs. Tai kažkur kovoje dingo per anksti, – sakė kovotojas. – Buvau per daug atsipalaidavę apačioje“.

J.Anglickas teigė dar negalvojęs, kas laukia ateityje: „Ką tik kovojau su čempionu. Dabar rinktis tikrai negalėsiu. Ką organizacija pasiūlys, tam pasakysiu „Taip“.

Julius Anglickas – Vadimas Nemkovas | Organizatorių nuotr.

Julius Anglickas – Vadimas Nemkovas | Organizatorių nuotr.

„Esu patenkintas, kad turėjau galimybę susikauti su čempionu dabar, po trijų kovų „Bellator“ organizacijoje. Tai buvo proga. Aš jos nevengiau. O tiesa yra tame, kad kartais reikia pralaimėti, kad galėtumei eiti tolyn. O visada yra geriau pralaimėti čempionui negu bet kuriam kitam kovotojui, – dėstė J.Anglickas. – Pralaimėjau. Čempionui. Ir blogiau negu tai būti jau nebegalės – pagrindinė vakaro kova, didelė salė, tiesioginė transliacija, daug žiūrovų. Tai buvo pats didžiausias fizinis ir psichologinis krūvis. Tikiu, kad ši kova man padės pakeisti savo mąstyseną. Noriu daugiau, žinau, ką reikia daryti. Tobulėsiu ir, tikiu, sparčiai“.

J.Anglickas susimąstė, kai išgirdo klausimą apie planuojamą poilsį.

„Grįšiu į Niujorką, pabūsiu su tėvais, o po to... Nežinau. Reikės nuveikti ką nors smagaus, nes aš niekada nedarau nieko smagaus, – surimtėjo kovotojas. – Bijau, kad po Niujorko grįšiu ir vėl eisiu tiesiai į salę ir lauksiu kitos kovos. Reikia pagalvoti dabar. Smagumas! Ką nuveikti smagaus. Sunkiausias klausimas. Norėčiau kur nors išvažiuoti... Aš tik sportuoju. Namai, salė, namai, aš taip ir neišmokau eiti ir džiaugtis gyvenimu. Štai, pasakiau. Reikėtų to pasimokyti. Visi džiaugiasi, o aš tik sportuoju. Kol gysiu po šios kovos, gal reikės išeiti kur nors su draugais“.

Mantas Stankevičius
Sportas.lt žurnalistas
info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

DISKUSIJA
Visi (13)
Registruoti
Anoniminiai (13)
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų