„Crvena Zvezda“ – „Žalgiris“ rungtynių akimirka | Euroleague nuotr.

„Crvena Zvezda“ – „Žalgiris“ rungtynių akimirka | Euroleague nuotr.

 Kauno „Žalgirį“ Belgrade pasitiko beveik 8 tūkstančiai įkaitusios krepšinio atmosferos išsiilgusių serbų sirgalių. Tokiai atmosferai pandemijos metu Serbijos sostinėje sąlygų nebuvo jau pusantrų metų, o tai buvo pirmosios „Crvena Zvezda“ sezono rungtynės savo „Štark“ arenoje. Nors sausakimšai jos užpildyti vietos aistruoliai dėl ribojimų negali, tačiau ir kuklesnis skaičius „Žalgiriui“ užkūrė tikrą pirtį.

Gera gynyba pirtį Lietuvos čempionams užkūrė ir patys „Crvena Zvezda“ krepšininkai, kol kas Eurolygoje demonstruojantys plieninius gniaužtus. Stambulo „Fenerbahče“ komandai leista pelnyti 61 tašką, Tel Avivo „Maccabi“ – 63, o dabar „Žalgiris“ Serbijoje sukrapštė taip pat viso labo 61.

Per trejų rungtynių atkarpą tai neabejotinai yra geriausia gynyba Eurolygoje, vidutiniškai praleidžiant po 61,7 taško, kai antra geriausia gynyba, Pirėjo „Olympiacos“ komanda, vidutiniškai kol kas praleidžia keturiais taškais daugiau.

„Crvena Zvezda“ klubui pagal propoguojamą žaidimo stilių tinka išvada „nei patys žaidžia, nei kitiems leidžia“. Tačiau „Žalgirio“ atveju labiau vertėtų sakyti, kad kauniečiai kol kas žaisti neleidžia patys sau.

Tai buvo pirmosios rungtynės, kai prie komandos vairo stovėjo naujasis strategas Jure Zdovcas. Naujų vėjų tikėtis buvo sunku – specialistas atvyko tik savaitgalį, turėjo vieną ir ne visai pilnavertišką treniruotę, ir, susikrovęs lagaminus, iškart su komanda patraukė į dvigubą Eurolygos savaitę. Kurioje, beje, J. Zdovcas per savo karjerą Eurolygoje niekada nėra treniravęs.

Tai, kad J. Zdovcas iš karto buvo įmestas į ugnį, rodo ir vaizdai minutės pertraukėlių metu – slovėno patarimai auklėtiniams Serbijoje labiau buvo šabloniniai, pataisantys tik kelias esmines problemas. Tiek matyti plika akimi, tiek ir patys žalgiriečiai pripažino, kad treneris nežinojo didelės dalies komandos derinių, kas ypač apsunkina galimybes tikėtis pozityvaus rezultato tokioje karštoje atmosferoje.

Tiesa, specialistas spėjo dar treniruotės metu įdiegti šiek tiek pakeitimų gynyboje. Ypatingai pastebimas buvo agresyvių aukštaūgių „stepautų“ idėjos atsisakymas. Vietoje to kauniečių puolėjams buvo nurodyta varžovų žaidimo du prieš du metu, gynėjus pristabdyti gerokai trumpesniu judesiu. Su trumpais bangavimais, tačiau toks manevras pasiteisino, kadangi neblogai pasirodęs Joshas Nebo pagal savo fizines galimybes tam yra tinkamas.

Tačiau veiksmai prie savojo krepšio antrose rungtynėse iš eilės nėra didžioji „Žalgirio“ problema. Kaip visada, atvirumu čia pasižymi Mantas Kalnietis.

„Gynyboje vietomis buvo neblogai, bet iš kitos pusės „Crvena Zvezda“ nėra talentingiausia ir geriausiai puolanti komanda“, – atvirai mintis dėstė „Žalgirio“ veteranas.

Pats M. Kalnietis nesužaidė gerų rungtynių, tačiau pirmasis jo įėjimas pirmoje mačo dalyje pakeitus Emmanuelį Mudiay, buvo pozityvus, ir būtent su Lietuvos rinktinės atakų organizatoriumi reikalai „Žalgiriui“ tada pakito į gerąją pusę. Tiesa, M. Kalnietis banguodamas triskart suklydo, tačiau akivaizdu, kad su J. Zdovcu įžaidėjui turėtų atsiverti daugiau galimybių kurti.

Jau pirmosios mačo minutės parodė ir tai, kad J. Zdovcas žino, koks žaidėjas yra Edgaras Ulanovas, kuris per pirmąsias penkias minutes iškart spėjo išsimesti penkis metimus. Aišku, nė vienas iš jų tikslo nepasiekė, o žaidimai nugara į krepšį buvo nesėkmingi, prie jo stovėjus gynybos mūrininkui Nikola Kaliničiui. Kita vertus, vien faktas, kad E. Ulanovas puolime figūruoja su savo stiprybėmis, o ne silpnybėmis, kaip tai darė Martinas Schilleris, jau nuteikia neblogai.

Atakų smaigaliuose dažnai atsidūrė ir Nielsas Giffey. Jis pataikė tris tolimus metimus, pelnė 11 taškų ir pagaliau, tiek puolime, tiek ir gynyboje, leido suprasti, dėl kokių stiprybių jis turi savo vietą Eurolygoje.

Tačiau prabėgus trejoms rungtynėms, neraminantys galvos skausmai komandoje toliau neslopsta. E. Mudiay atsigabentas iš JAV buvo su mintimi jį paversti neabejotina komandos atakų ašimi. Kai kiti perimetro krepšininkai nėra elitiniai taškų rinkėjai, būtent tokiu turėjo būti šis iš Kongo kilęs buvęs NBA talentas. Tačiau įpusėjo spalis, ir vis dar matome atvirkštinę jo versiją – neįgalumas atakuoti iš distancijos, vėluojantys sprendimai puolant, ir aplaidumas ginantis.

E. Mudiay kol kas neieško Eurolygos kalibro atakų sprendimų, o tai tik patvirtina epizodas, kai nusprendęs žaisti vienas prieš vieną prieš Austiną Hollinsą, ir atakuoti iš vidutinio nuotolio, jis tiesiog gavo bloką.

„Žalgiriui“ mirk-gyvenk reikia skirtumą kuriančio perimetro žaidėjo, be kurio šios komandos galimybės gali apsiriboti tik ties tikslu nebūti paskutine Eurolygos komanda. Belgradą E. Mudiay paliko su -2 naudingumo balais. Klubas tikisi jo progreso, tačiau atrodo, kad situacija, pagal dabartinį kontekstą, veda į niekur.

„Aišku, kad visi, kartu ir aš, norime iš jo daugiau. Jis geras vaikinas, gali geriau. Bet vis dar negaliu juo pasitikėti. Toje pozicijoje turime keturis žaidėjus“, – po rungtynių „Žalgiris TV“ kalbėjo J. Zdovcas, po pertraukos E. Mudiay į aikštelę metęs viso labo keturioms minutėms.

Rezultatyviausias sezono Eurolygoje rungtynes sužaidė Tyleris Cavanaugh. Jis pagaliau parodė pagrindinę savo stiprybę – gebėjimą plėsti aikštę, pataikant iš toli. Amerikietis puolėjas įsmeigė du tritaškius, o iš viso pelnė 8 taškus.

Tačiau aukštaūgis išlieka didele skyle gynyboje, o dėl jo sprendimų „bonuso“ situacijose „Žalgiris“ toliau kenčia. Kaip kad tos trys visiškai nereikalingos pražangos, po kurių „Crvena Zvezda“ žaidėjai ramūs ėjo mesti baudų metimus, taip renkantis nemokamus taškus. Taigi kiek T. Cavanaugh Belgrade davė naudos puolime, tiek kainavo jo sudaromos spragos kitoje aikštelės pusėje.

„Žalgiris“ jau dairosi ketvirtoje pozicijoje galinčio žaisti aukštaūgio, kas turėtų būti aiškiu signalu ir pačiam T. Cavanaugh.

Tuščias kol kas ir laiko patikrintas snaiperis Artūras Milaknis. Kaunietis visus tris mačus Eurolygoje šį sezoną sužaidė su minusiniu naudingumu (vid. -1,67 naud. Bal.). Per trejas rungtynes Milas išmetė keturis tritaškius ir nepataikė nė vieno. Akivaizdu, kad be šio žaidimo akcento A. Milaknį laikyti aikštelėje yra pernelyg didelė prabanga bet kuriam treneriui.

Lietuvos čempionai per trejas rungtynes Eurolygoje vidutiniškai renka po 67 taškus. Tai yra antras skurdžiausias puolimas visame turnyre po Vitorijos „Baskonia“ komandos (vid. 65 tšk.). Vis tik tie patys baskai lipa į viršų, šiame ture 81 tašką įvertę į Atėnų „Panathinaikos“ krepšį, o priešakyje jų dar laukia trejų rungtynių atkarpa su nugalimomis komandomis (ALBA, „Monaco“ ir UNICS).

Klubas buvo komplektuotas su idėjomis žaisti plačiai, apsistatyti metikais, nestokoti tolimų metimų, taip kiek aukojant atletiškumo faktorių. Tačiau per tris susitikimus „Žalgiris“ išmetė 60 tritaškių, o tai yra antras kukliausias rezultatas turnyre, tarsi prieštaraujant pagrindinei klubo komplektacijos idėjai.

„Žalgirio“ tvarkaraštis Eurolygoje prasidėjo su trimis tikrai įveikiamomis komandomis, tačiau pergalių pačiupti nepavyko nė viename iš tų mačų. 0-3 startas „Žalgiriui“ yra prasčiausias per pastaruosius 10 metų. Tai yra faktai, rėkte rėkiantys, kad klubui naujų vėjų reikia ne tik trenerių, bet ir žaidėjų korpuse.

Vilius Stalgaitis
Žurnalistas
info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

DISKUSIJA
Visi (5)
Registruoti
Anoniminiai (5)
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų