Emmanuelis Mudiay | Sportas.lt/Tito Pacausko nuotr.

Emmanuelis Mudiay | Sportas.lt/Tito Pacausko nuotr.

 Kauno „Žalgiris“ kovoje su Sankt Peterburgo „Zenit“ klubu dar po dviejų kėlinių turėjo atsiliko keturių taškų skirtumu, o ketvirtame ketvirtyje pradėjus tiksėti paskutinei minutei turėjo tą patį, vis dar panaikinamą keturių taškų atsilikimą, tebeturint šansus pakovoti dėl pergalės.

Žvelgiant paviršutiniškai, tai yra guodžianti rungtynių tėkmė, žinant tai, kad į svečius atvyko viena iš aštuonių geriausių praėjusio sezono Europos komandų, ir rimta pretendentė Eurolygoje patriukšmauti šį sezoną.

Tačiau žvelgiant giliau, stebint rungtynes, susidarė įspūdis, kad tiek pirmoje mačo dalyje, tiek ir po pertraukos „Zenit“ turėjo ne vieną šansą nurūkti toli į priekį, taip Nemuno saloje užgniaužiant visas šeimininkų viltis. Tai tarsi patvirtina ir paties katalono trenerio Xavi Pascualio žodžiai po rungtynių, nors specialistas įprastai spaudos konferencijose išlaiko neutralų toną.

„Nebuvome pernelyg efektyvūs po krepšiu. Jei būtų nutikę priešingai, rungtynes būtume uždarę anksčiau“, – pasakojo „Zenit“ treneris.

Tiesa, „Žalgiris“ per savaitę pozityvių pokyčių vis tik pademonstravo. Jie matomi gynybiniuose veiksmuose, kai, skirtingai nei susitikime su ASVEL, „Žalgiris“ nedarė tiek daug grubių klaidų komandinėje gynyboje, ir ginantis vienas prieš vieną. Štai pastarosiose padėtyse po pertraukos kauniečiai praleido tik šešis taškus, kai Prancūzijoje tai buvo akis „Žalgirio“ gerbėjams deginusi problema. Čia reikia pagirti ne tik Luko Lekavičiaus pastangas, tačiau ir Josho Nebo bei Pauliaus Jankūno darbus.

Pastarasis „Žalgirio“ arenai stogą nuo sirgalių triukšmo kilnojo trimis negailestingais blokais. Po neįkvėpusio vaizdo LKL pirmenybėse ir kontroliniuose mačuose, po truputį džiugina J. Nebo progresas būtent prie savojo krepšio komunikuojant su komandos draugais, kur jo potencialas ir yra didžiausias.

Tuo metu komandos kapitonas labai sėkmingai dirbo su Jordanu Mickey. Pastarasis kauniečiui bandė pasiūlyti aukštą kontakto lygį, tačiau P. Jankūnas šiuos iššūkius atstovėjo, ir daugiausiai jo pastangomis, amerikietis puolėjas susitikimą baigė su 5 taškais sąskaitoje.

Apskritai, „Zenit“ neturėjo aibės idealių situacijų puolime, ir Kaune surinko 70 taškus, kas yra gana žemas rezultatyvumas.

„Gynyboje žaidėme tikrai gerai ir atidavėme visą save.“ – po mačo bendraudamas su „ŽalgirisTV“ komanda pastebėjo J. Nebo.

Tačiau vaizdas kitoje aikštelės pusėje neramina.

„Žalgiris“ komandą komplektavo su mintimi turėti vieną aiškią puolimo ašį, ir ta dalimi tapo Emmanuelis Mudiay. Tai iškart atrodė, kaip didžiulė rizika, kadangi bet kuriai komandai Eurolygoje reikia gerai funkcionuojančių gynėjų perimetre. Šiame turnyre nėra, nebuvo ir nebus nė vienos gerai atrodančios ekipos, kuri turi elitinius aukštaūgius, tačiau neturi ką pasiūlyti gynėjų grandyje. „Žalgiris“ daug statė būtent ant šio buvusio didžiulio JAV talento, tačiau bent jau kol kas E. Mudiay ginklas šaudo tuščiais šoviniais.

Vos du metimai iš septynių, keturi taškai sąskaitoje, vienas vienintelis naudingumo balas, ir į apačią smengantis komandos žaidimas šiam esant ant parketo.

E. Mudiay komandai bent jau kol kas negali pasiūlyti nieko vertingo. Įgūdžio bausti iš tolimosios distancijos jis neturi. Štai per savo kol kas dar trumpą karjeros etapą komandoje, jis spėjo išsimesti 11 tritaškių, skaičiuojant visus frontus, ir pataikyti vos 2. Tai reiškia, kad jam žaidžiant du prieš du oponentai drąsiai gali lįsti pro apačią, kartais E. Mudiay paliekant netgi labau daug erdvės metimui, ir tuo pačiu griaunant du prieš du žaidimo viziją. E. Mudiay esant ant parketo, aikštėje automatiškai pradeda trūkti kūrybos vizijos. Iš Kongo kilęs gynėjas kol kas labiau ieško savęs, nei komandos draugų. Deja, bet nei vieno, nei kito kol kas jis nesuranda. Nuo E. Mudiay sportinės formos šioje komandoje priklauso labai daug, ir vargu tikėtis, kad jo pakilimo „Žalgiris“ turi prabangą laukti iki gruodžio mėnesio.

„Emmanuelis reaguoja į pastabas, supranta pararimus, gal kiek kliūva, trūksta drąsos, užtikrintumo. Jis mums svarbus žaidėjas. Jis turi čia sąlygas gerai žaisti. Reikėtų užsidegimo, drąsos, balso suoluo, bet jis pasiruošęs tobulėti ir priprasti prie Europos krepšinio“, – apie komandos draugą sakė Edgaras Ulanovas.

Kūrybos trūkumas susijęs ir su tuo, kad „Žalgiris“ sezono pradžioje visiškai neišnaudoja savo reklamuoto ginklo – toliašaudės artilerijos. Štai šiose rungtynėse kauniečiai pataikė 6 tolimus metimus iš 18, o ir iš šio skaičiaus dalis metimų buvo desperatiški, neparuošti. Būtent dėl kūrybos trūkumo „Žalgiriui“ trūksta kokybiškų metimų.

Štai klubas skirtingose pozicijose turi du smagias rankeles turinčius žaidėjus – aikštę plečiantį sunkųjį krašto puolėją Tylerį Cavanaugh, ir ilgametį snaiperį Artūrą Milaknį. Abiem atvejais be tritaškių šie žaidėjai komandai negali pasiūlyti nei patikimos gynybos, nei kitų komponentų puolime. Dabar abu šie vyrai išmetė vos po vieną tritaškį, todėl tokiomis sąlygomis juos laikyti aikštėje prieš tokio lygio komandas yra pernelyg didelė pražanga.

Tiesa, jei A. Milaknio galimybės jau žinomos tai T. Cavanaugh vis dar lieka mįsle. Amerikietis atkarpomis kontrolinėse rungtynėse tarsi ir atrodė neblogai, tačiau Eurolygoje jis absoliučiai nykus – per dvejas rungtynes renka vos po 2 taškus, o atakuojant iš toli T. Cavanaugh vis dar neatsidarė. Pasitikėjimo ir toliau nekelia aukštaūgio veiksmai prie savojo krepšio.

Pasitikėjimo nekelia ir vaizdas, kai daugiausiai laiko komandoje aikštėje praleidžiantis Edgaras Ulanovas (vid. po 28 min.) puldamas gyvena tik iš atsitiktinių situacijų, o ne specialiai sudarytų veiksmų, kuriais jis galėtų išnaudoti stipriąsias savo puses.

M. Schilleris ne kartą kartojo, kad savo lyderio E.Mudiay jis linkęs laukti iki gruodžio. Tačiau esmė ta, kad iki gruodžio klubo valdžia nenusiteikusi laukti ir paties austro.

Trenerio retorika prasilenkė su Pauliaus Motiejūno mintimis, kuris viešai deklaravo norintis komandą matyti atkrintamosiose, o norint ten patekti, pradėjus žaisti tik nuo gruodžio, seniai nuriedėsiančiam aštuntuko traukiniui Kalėdų išvakarėse bus galima tik pamojuoti, taigi klubas ėmėsi permainų.

M. Schilleris Eurolygoje nebuvo tarp sunkiausiai taktiškai oponentams išgliaudomų trenerių. Eurolygoje prieš metus jis debiutavo trankiai, net keturiomis pergalėmis iš eilės, tačiau tada jo idėjos Europoje dar buvo staigmena, o ir pandeminio sezono starte didžioji ekipų dalis dar tik jaukinosi prie naujos viruso sujauktos krepšinio realybės.

Antroje sezono pusėje vaizdas keitėsi – „Žalgiris“ tolo nuo atkrintamųjų traukinio, ir antrame rate nesugebėjo įkąsti nė vienai pirmojo aštuntuko komandai, kai kurioms jų pralaimėdamas net ir riebiais skirtumais. Krūvos naujų idėjų sugrįžęs į Kauną rugpjūtį jis neatsivežė, o ir kaip ryškėja dabar, komplektacijoje netrūksta klausimų.

Tačiau dabar visa tai jau Jure Zdovco reikalas. Akivaizdu, kad su šiuo slovėnu pamatysime daugiau griežtos rankos. Pakanka prisiminti vėliau legendiniu tapusį vaizdo įrašą, kai treniruodamas Atėnų AEK jis rungtynių metu vos nesusimušė su auklėtiniu Taureanu Greenu.

Specialistas net tris kartus yra treniravęs Slovėnijos rinktinei, o paskutine jo karjeros stotele buvo Boriso Diaw valdomas Paryžiaus „Metropolitans 92“ klubas. J. Zdovcas nuvedė komandą į Europos taurės atkrintamąsias, tačiau pirmame jų etape pralaimėjus 0-2 Las Palmo ekipai kovas tarptautiniame fronte tąkart baigė. Kontraktas su šiuo specialistu po sezono buvo nutrauktas, nors jis dar turėjo galioti ir šį sezoną.

Dabar patyręs specialistas savo krepšinio filosofiją diegs Nemuno saloje.

Vilius Stalgaitis
Žurnalistas
info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

DISKUSIJA
Visi (5)
Registruoti
Anoniminiai (5)
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų