N.Lukošiūno sugrįžimas į ringą: „Tikiuosi pats save nustebinti“ (13)
Nauris Lukošiūnas l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Traumos, karantinas – jau dvejus metus nesu buvęs ringe, – suskaičiavo klubo „One Blood“ kovotojas Nauris Lukošiūnas. – Tačiau esu motyvuotas kaip niekada gyvenime, nes net trumpam nebuvau nutraukęs treniruočių proceso“.
Paskutinį kartą N.Lukošiūnas KOK ringe kovėsi Kaune 2019-ųjų rudenį: įveikė olandą Caną Pinarą, tačiau patyrė traumą.
„Tačiau aš nesustojau, nuolat treniravausi, sėmiausi patirties. Tikiu, kad sugrįžęs į ringą turėčiau pats save nustebinti“, – sportas.lt sakė kaunietis.
O sugrįžimas laukia jau netrukus – žiūrovai kovotoją išvys spalio 2 dieną Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje vyksiančio KOK’84 ringe.
„Nuolat vyko aukšto intensyvumo treniruotės. Jaudulys prieš sugrįžimą? Stengiuosi apie tai negalvoti. Manau, kad ėjau ir einu teisingu keliu bei darau viską, kad būčiau geriausia savo paties versija ringe, – kalbėjo N.Lukošiūnas. – Buvo tik kilęs klausimas dėl svorio kategorijos, kurioje kausiuosi. Su fizinio rengimo treneriais dirbome jėgai, todėl pajutau, kad svoris paaugo, nebegaliu eiti į žemą svorio kategoriją, nes ji man netinka. Apsistosiu ties 69-71 kilogramu“.
N.Lukošiūnas su apmaudu prisimena kovoje su C.Pinaru patirtą traumą. „Plaštaka lūžo dvejose vietose, vėliau viskas sugijo, jau buvau apsidžiaugęs, įjungiau aukštesnę pavarą. Automatiškai dešinę ranką vis prisaugodavau, daugiau krūvio gavo kairė… Taip ir plyšo kairės rankos riešo raiščiai, – traukė pečiais N.Lukošiūnas. – Tai buvo sunkesnė trauma negu prieš tai buvę lūžiai – raiščiams pilnai sugyti reikia laiko. Užtenka salėje kiek neatsargiau padirbėti ir vėl viskas iš naujo. Taip raiščiai gijo gerą pusmetį“.
Tačiau kovotojas prisipažino esantis realistas: atsitiko – tai atsitiko.
„Juk toks yra tasai mūsų sportas – traumų būna nuolat, traumuotas esu buvęs ringe. Tenka su tuo susigyventi, – nusišypsojo N.Lukošiūnas. – Dabar viskas gerai. Labai saugau rankas – teipuoju, rišu, dedu ir pagalves, ir teipus, ir bintus, geriausias pirštines esame užsisakę, kad tik išvengtume traumų“.
Išgirdęs klausimą apie priešininką, kovotojas pabrėžė, kad per daug nesigilina, su kuo teks kovoti.
„Tegul jis būna geras, stiprus, tituluotas – svarbu, kad jis man būtų parankus ir tiktų mano stilistikai. O jeigu bus kitoks, kažkoks visiškai ne toks, bet bus labai geras, džiaugsiuosi ir tuo. Realiai, jokio skirtumo, – teigė N.Lukošiūnas. – Koks jis man būtų parankus? Tas, kuris nesistengia išvengti kontakto, kuris pats jo nori. Man patinka, kai nereikia priešininko gaudyti, medžioti“.
N.Lukošiūnas pabrėžė, kad atsisveikinti su svorio kategorija iki 65 kilogramų nėra sunku.
„Taip, ten įdomu, bet ir aukščiau yra ir bus labai smagu, – nusijuokė „One Blood“ klubo atstovas. – Tikiu, kad iššūkiai mane patys susiras, o ir pats tikiuosi kam nors tapti iššūkiu“.
KOK’84 ringe „Sparta Gym“ kovotojas Henrikas Vikšraitis gins svorio kategorijos iki 71 kilogramo čempiono diržą. Nukarūnuoti čempioną mėgins svorio kategorijos reitingo viršūnę pasiekęs latvis Marekas Pelcis.
„Abu geri, – trumpai įvertino N.Lukošiūnas. – Abu tituluoti, abu jau įveikę stiprius priešininkus. Jie labai daug spėjo nuveikti šiame sporte. Ar aš galėčiau su jais kovoti? Faktas, kad galėčiau. Tik reikėtų laiko pasirengti. Kiek? Nemanau, kad labai daug. Taip, sportinės formos reikėtų labai geros, bet tai nėra problema. KOK čempiono diržas? Jis nuolat sukasi mano galvoje. Dabar grįšiu, apšilsiu po visų traumų, apsižiūrėsiu, o jau po to, kodėl gi ne? Čempiono diržas man jau seniai neduoda ramybės“.
Nėra paslaptis, kad dalis N.Lukošiūno treniruočių vyko kartu su boksininku Eimantu Stanioniu, kol jis buvo grįžęs į Lietuvą.
„Iš Eimanto galima mokytis užsispyrimo, atkaklumo ir disciplinos. Tai sportininkas, kuris labai daug aukoja dėl rezultato. Šiuo atžvilgiu Eimantas yra didžiausias motyvacijos užtaisas. Kartais, atrodo, sunku, nenori treniruotis, norėtumei skaniai pavalgyti, bet kai šalia turi tokį draugą kaip Eimantas, susikaupi... O ir mano brolis Herkus yra labai panašus į Eimantą tuo atžvilgiu. Suprantu, kad reikia mokintis iš geriausių. Mano manymu, Eimantas šiai dienai yra geriausias šalies kovotojas, kalbant apie visus kovos stilius. Tai – geriausias kovotojas. Vienareikšmiškai. Jis puikiai supranta, ką daro, ir puikiai tai demonstruoja užsienyje. Treniruotis su juo – tai didelė garbė. Iš jo galima labai daug išmokti. Galima sakyti, kad jis bus prisidėjęs prie mano pasirodymo ringe“.
N.Lukošiūnas atviras – treniruotėse teko „prasileisti“ nuo E.Staniono.
„Visai neseniai lengvai „špagavomės“ ir pajutau, ką reiškia jo smūgiai į korpusą... Neslėpsiu, jis tikrai „tą“ turi. Tačiau tai buvo geros pamokos“, – nusijuokė N.Lukošiūnas.
O grįžtant į būsimą kovą – čia kovotojas dar atviresnis: „Žinau taisyklę – turi būti nokautuojantis, jei nori būti įdomus. Toks ir noriu būti“.
Netrukus turėtų paaiškėti, kad stos prieš N.Lukošiūną ringe.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
