Irkluotojas D.Nemeravičius baidare nuplaukė nuo Kauno iki Kuršių marių

 Tokijo olimpinėse žaidynėse dalyvavęs irkluotojas Dovydas Nemeravičius likusį vasaros laiką leido ne poilsiaudamas, o ieškodamas naujų potyrių. Nenuspėjamas keliones dievinantis irkluotojas šįkart nusprendė leistis į žygį baidare ir per tris dienas įveikti 220 km distanciją.

„Tokią kelionę sugalvojau vakare prieš ją. Per tą vakarą ir susiruošiau jai. Viskas vyko ekspromtu. Jau anksčiau turėjau mintyje tokią idėją, nes man patinka nenuspėjamos kelionės gamtoje su palapine. Po sezono turiu visą mėnesį laisvesnio laiko, tai galiu jį skirti tokioms pramogoms“, – sakė D. Nemeravičius.

Beje, į kelionę su Dovydu turėjo leistis ir jo augintinė kalytė Kaja, bet prieš tai savaitgalį jis buvo trumpame žygyje, kur šunelis peršalo, todėl šįkart irkluotoją pasitiko tik finiše.

Į baidarę D. Nemeravičius sėdo Kaune ir pasileido Nemunu link Kuršių marių. Nors irkluoti teko pasroviui, papildomų išbandymų nepašykštėjo gamta. Saugantis nuo lietaus prireikė ir gana originalių sprendimų.

„Įveikti 220 km per tris dienas buvo rimtas iššūkis, ypač daugiau nei pusę laiko vėjui pučiant į veidą. Tai labai sumažino greitį, nors upės tėkmė ir padėjo. Buvo dar lietus, vėstantis oras bei anksti temstantys vakarai. Džiaugiuosi, kad su savimi turėjau šiukšlių maišų ir lipnios juostos, kuriais uždengiau baidarę, kad neprilytų į ją, bei pasigaminau neblogą lietpaltį“, – šypsojosi sportininkas.

Visas tris dienas D. Nemeravičius turėjo verstis vienas. Tik finiše – Ventės rate – jį atvažiavo pasitikti visa šeima.

„Didžiąją dalį laiko neturėjau gero ryšio telefone, tai buvo sudėtinga su kuo nors bendrauti, bet tuo kažkiek net džiaugiuosi. Retai taip būna, kad kelias dienas nesinaudočiau telefonu. Puikus poilsis“, – teigė jis.

Kaip žinia, Nemunas driekiasi ne tik pro gražius Lietuvos miestus bei miestelius, bet ir pro Rusijos pasienį. D. Nemeravičius prisipažino, kad ne viską buvo idealiai suplanavęs, bet didesnių rūpesčių pavyko išvengti.

„Galiu pasidžiaugti mūsų pasieniečių tarnybomis. Per savo neapdairumą juos apkroviau papildomu darbu, bet visi buvo labai paslaugūs ir greitai padėjo susitvarkyti reikiamus dokumentus, kad galėčiau plaukti toliau“, – prisipažino D. Nemeravičius.

Sportininkas teigė, kad nemažai žmonių, kurie domėjosi jo kelione, išreiškė norą keliauti kartu, todėl neatmeta galimybės panašią kelionę pakartoti, tik jau ne vienas.

Vis tik buvo įdomu sužinoti, ar irkluotojams nėra sunku persiorientuoti į plaukimą baidare, kad ir turistine.

„Tikrai irkluoti tokia baidare, su kuria gali plaukti į žygį, nėra sunku. Sunkiausia pakeisti judesį. Baidarėse absoliučiai dominuoja viršutinė kūno dalis, o pas mus, irkluotojus, atvirkščiai – kojos. Dėl to teko pakęsti pečių raumenų įtampą po jiems neregėto krūvio“, – juokėsi D. Nemeravičius.