G.Paulauskas – apie metus ir įvykius, užgrūdinusius jį kaip asmenybę

2020-ųjų rugpjūčio 25 diena. Jaunasis „Riterių“ puolėjas Gytis Paulauskas UEFA Europos lygos atrankos rungtynėse dusyk negailestingai nuginkluoja „Derry City“ ekipos vartininką ir tampa mačo didvyriu. Toks jo pasirodymas „Riteriams“ garantuoja kelialapį į antrąjį atrankos etapą, o puolėjui – ne tik naują kontraktą, bet tuo pačiu ir gerokai išaugusią atsakomybę.

Antroji praėjusio sezono pusė leido tikėtis, kad „Riteriuose“ pagaliau atsirado puolėjas, kuris pakeis anksčiau klubui atstovavusius Davidą Aršakianą, Nerijų Valskį ar Maksimą Maksimovą. Vis tik, realybė pasirodė šiek tiek sudėtingesnė nei norai – iki praėjusio savaitgalio G. Paulauskas vis dar ieškojo savo pirmojo įvarčio 2021-ųjų čempionate.

Galiausiai, po 23-jų sausų bandymų, puolėjas per pridėtą laiką įmušė įvartį į „Bangos“ vartus bei komandai iškovojo tašką.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad nuo galvos nukrito našta, kurią teko tiek laiko nešioti. Gyvenime atsitiktinumų nebūna. Jeigu kas ir įvyksta, tai vadinasi, taip turėjo būti. Manau, tai mane užgrūdino kaip asmenybę, todėl esu laimingas, kad perėjau tą etapą.

Sunkus darbas visada atsiperka, požiūris į futbolą nepasikeitė, gal net labiau tapo profesionalesnis, todėl kantriai dirbu, atiduodu visą save čia ir dabar ir negalvoju, kas gali būti.

Sezono pradžioje progresas ir žaidimas nebuvo blogas. Turėjau gerų rungtynių, kur pavykdavo ir asistuoti komandos draugams, ir dvikovų daug laimėti, ir atlikti juodą darbą, kurį retai kas pastebi. Tačiau po to sekė nesutarimai su vienu treneriu, kurie atsiliepė mano žaidimui ir formai.

Metai dar nesibaigė, tad vertinti juos sunku. Vis tik, kaip žaidėjas sustiprėjau ir fiziškai, ir morališkai, o geriausias etapas prasidėjo ir tęsiasi iki dabar, kai į komandą atėjo motyvuotas ir energingas fizinio parengimo treneris Leo. Jis nuolat su manimi dirba papildomai sporto salėje, palaiko ir motyvuoja, todėl galiu padėkoti jam, kad manim tiki ir įdeda tiek pastangų. Mėgaujuosi laiku, kol galiu dirbti su juo“, – pasakojo G. Paulauskas.

Dvikovos su Gargždų „Banga“ pirmajame kėlinyje „Riteriai“ turėjo milžinišką persvarą, tačiau sukurtų progų paversti įvarčiais nesugebėjo. Tuomet viena padaryta klaida lėmė vienuolikos metrų baudinį, kita – užsidirbtą raudoną kortelę. Likus dvylikai minučių iki dvikovos pabaigos, į aikštę buvo mestas G. Paulauskas.

„Ėjau į aikštę tam, kad padėčiau laimėti, deja, pavyko tik išlyginti rezultatą. Net žaidžiant mažumoje, nereiškia, kad rungtynės jau pralaimėtos – tai reiškia tik tiek, kad visai komandai reikės dirbti dar sunkiau, kad pasiektumėm teigiama rezultatą.

Kai Aleksandras (Levšinas) atliko perdavimą, iškart žinojau, ką turiu daryti. Mes su juo ir Leo nuolat dirbame sporto salėje, todėl puikiai žinome vienas kito veiksmus – jis atlieka perdavimą, man lieka jį uždaryti.

Be abejo, „Riteriams“ lygiosios su „Banga“ nėra geras rezultatas. Tačiau kartais taip būna. Futbolas yra nenuspėjamas žaidimas, sunku prognozuoti, kas turi laimėti. Nei vienam iš savo komandos draugų pretenzijų reikšti negaliu, nes visi kovėsi iki paskutinės sekundės ir bandė pasiekti teigiamą rezultatą.

Iki sezono pabaigos liko dar ne tiek mažai. Sėkmė mėgsta tylą, todėl iškeltų asmeninių tikslų garsiai nereikšiu, bet komandinis tikslas – pakilti aukščiau lentelėje“, – reziumavo G. Paulauskas.