G.Orelikas apie lėtą LKL komandų komplektavimą: „Gana keista, bet kažką turbūt susirinks“

Ketvirtadienį pasiruošimą naujajam sezonui pradėjusioje Panevėžio „Lietkabelio“ komandoje yra septyni naujokai. Vienas jų – Gediminas Orelikas.

31 metų 200 cm ūgio puolėjas po ilgos pertraukos ant parketo grįžo praėjusių metų spalio mėnesį. Po kelių mėnesių „Šiaulių“ sudėtyje jis išvyko į Sarajevo „Spars“ gretas, o vasarą sulaukė „Lietkabelio“ kvietimo grįžti į Lietuvą.

Interviu „kklietkabelis.lt“ G.Orelikas pasakojo apie savo patirtį Bosnijoje ir Hercegovinoje, norą sugrįžti į Europos taurės kovas bei kūrėjo gyslelę žaidžiant „ketvirto numerio“ pozicijoje.

– Kodėl pasirinkote „Lietkabelio“ pasiūlymą?

– Nes tai yra gera komanda ir gera organizacija. Praėjusiame sezone ekipa laimėjo LKL bronzos medalius ir rungtyniaus Europos taurėje, kas tikrai tapo argumentu.

– Ne kartą žaidėte prieš „Lietkabelį“. Su kuo jums asocijuojasi ši ekipa?

– Tiesiog rungtynės ir tiek, niekada nesureikšminu prieš ką rungtyniauju – ar tai bus gimtieji „Šiauliai“, ar buvusio trenerio Virginijaus Šeškaus „CBet“.

– Kaip vertinate patirtį Bosnijos ir Hercegovinoje?

– Patirtis nebuvo įspūdinga. Įspūdingiausia buvo tai, kad turėjome seno kirpimo trenerį iš Balkanų krašto ir jo treniruotės trukdavo 3 valandas ryte ir 3 – vakare. Daugiau jokio įspūdžio didelio nebuvo. Gerai tiek, kad tokie krūviai padėjo atsigauti po traumos.

– Kaip jaučiatės fiziškai?

– Pradžioje buvo sudėtinga, kai pradėjau žaisti „Šiauliuose“. Bosnijoje taip pat buvo sunkoka, bet atėjus tam treneriui ir daug padirbėjus treniruotėse, dingo visi skausmai ir viskas buvo labai gerai.

– Ką jums pačiam reiškia sugrįžimas į Europos taurės kovas?

– Dar vienas žingsnis į priekį. Įdomu pažiūrėti, kaip ten atrodau. Galbūt bus pernelyg aukštas lygis, o galbūt – atvirkščiai – vėl ten būsiu geras. Noriu labai išbandyti savo jėgas ir vėl įrodyti, kad galiu žaisti aukščiausiu lygiu.

– Karjeros antroje dalyje pradėjote skirstyti daug rezultatyvių perdavimų. Kodėl taip pasikeitė?

– Taip, kai man buvo 22–23 metai, gal žiūrėdavau daugiau, kaip pačiam pelnyti taškus. Dabar jau esu 31-erių ir tikrai toks geras jausmas, kai perduodi kamuolį laisvam komandos draugui, o jis pelno taškus. Tada visi patenkinti ir pačiam gerai. Pradėjau daugiau žiūrėti į komandos reikalus, o ne į asmeninius rodiklius.

– Ar „Lietkabelyje“ sutikote daug pažįstamų veidų?

– Su Lipkevičiumi žaidėme Prienuose. Prieš kitus esu rungtyniavęs, bet komandos draugais nesame buvę.

– Ar „Lietkabelis“ bus jauna ir alkana komanda?

– Aš tikiuosi, kad tas jaunimas bus tikrai alkanas ir treneris išreikalaus maksimaliai pastangų iš vyresnių žaidėjų. Tada viskas bus puiku.

– Būsite vienas vyriausių komandoje. Ar noriai dalijatės patirtimi su jaunesniais?

– Taip, nes puikiai pamenu, kad pats buvau jaunas ir man reikėjo patarimų. Reikia mokėti protingai patarti ir tada naudinga bus visai komandai.

– Ką manote apie LKL pajėgumą?

– Kai kurios komandos neblogai susikomplektavo, o kai kurios – dar nesusikomplektavę. Gana keista, bet kažką turbūt susirinks.