Debiutą Čempionių lygoje pasitinkanti M.Gibson: „Tai mūsų šansas”

Pirmasis šio sezono UEFA moterų Čempionių lygos teisėjos švilpukas Šiaulių „Gintros” komandai nuaidės jau ateinantį trečiadienį 18 val. centriniame miesto stadione.

Svarbiausią sezono stadiją pasitinkančios Lietuvos čempionės atrankos turnyro pusfinalyje stos į kovą su Estijos lygos laimėtoja Talino „Flora”. Kitoje pusfinalio poroje susitiks Koupavoguro „Breidablik“ ekipa iš Islandijos ir Farerų salų čempionė Klaksviko „KI“.

Pasikeitus atrankos turnyro formatui, vietoje anksčiau buvusių šešių rungtynių, kuomet kiekviena komanda sužaisdavo su visais varžovais grupėje, nuo šio sezono viskas vyksta kur kas dramatiškesniu stiliumi. Pusfinalyje susitinkančios komandos stoja į bekompromisę kovą, po kurios lygiųjų būti negali. Pagrindiniam laikui pasibaigus esant lygiam rezultatui ekipos keliauja į papildomą pratęsimo laiką, o ir jame neišsiaiškinus nugalėtojo stojama prie 11 metrų baudinių žymos.

Pusfinalio barjerą įveikusios komandos keliasi į atrankos turnyro finalą, kur bus kovojama dėl vienintelio kelialapio į pagrindinį UEFA moterų Čempionių lygos turnyrą, tuo tarpu pralaimėjusios šeštadienį guosis iš esmės nieko nelemiančiomis rungtynėmis dėl 3 vietos.

Savo debiuto elitiniame Senojo žemyno turnyre nekantriai laukia ir „Gintros” amerikietė Madison Gibson. Saugė praėjusį sezoną pasirengimo etape patyrė sunkią kairės kojos kelio kryžminių raiščių traumą ir svajonę išbėgti į aikštę buvo priversta atidėti. Metai greitai prabėgo, o Madie jau pasiruošusi padaryti viską, kad asmeninis debiutas virstų ir komandiniu triumfu.

– Kaip komandai sekasi ruoštis atrankos turnyrui?

– Manau, kad esame teisingame kelyje ir jau pasiekėme finišo tiesiąją. Turėjome intensyvų dviejų mėnesių treniruočių ir kontrolinių rungtynių laikotarpį, kuris tikiu mus sustiprino tiek individualiai, tiek kaip komandą. Išbandėme jėgas su daug pajėgių varžovių, todėl turėjome galimybę pasitikrinti save keliuose žaidimo amplua – kaip mums sekasi gintis, kontraatakuoti, megzti pozicines atakas, ar spausti oponentes prie jų vartų. Visa tai mums turi padėti svarbiausiu metu – atrankos turnyre.

– Šį sezoną vienos rungtynės atrankos turnyre komandą gali nukelti į finalą arba eliminuoti iš tolimesnių kovų. Kaip tai gali paveikti žaidimą?

– Nemanau, kad ši aplinkybė keičia patį faktą – mūsų tikslas laimėti abejas rungtynes ir keliauti tolyn. Todėl nenorėčiau teigti, kad tai gali kažkaip keisti ar paveikti mūsų žaidimą. Kita vertus, abi komandos, ko gero atiduos viską ką gali, niekas nesisaugos, netausos jėgų, kadangi tai žūtbūtinis mūšis. Dėl to rungtynes žiūrovams bus dar įdomesnės.

– Pusfinalyje susitiksime su Talino „Flora” ekipa. Ko galime tikėtis iš Estijos čempionių?

– Tai pajėgi komanda, turinti savo žaidėjų branduolį, savitą braižą. Nemanau, kad varžovės mus gali kažkuo labai nustebinti, tačiau svarbiausia yra suvokti, kad jos į atrankos turnyrą atvyksta turėdamos savo tikslų ir jų sieks aikštėje. Turime būti pasiruošusius pademonstruoti savo geriausią žaidimą, atiduoti šimtą procentų savęs ir neleisti oponentėms pasijusti aikštės šeimininkėms.

– Kiek šiame atrankos turnyre svarbus namų aikštės faktorius?

– Tai labai svarbus veiksnys. Šiaulių miesto stadione treniruojamės ir žaidėme nemažai rungtynių, čia mums pažįstamas kiekvienas aikštės kampas, ypatingai padeda palaikymo atmosfera iš tribūnų. Tikiuosi, kad žiūrovų bus ne mažiau nei rungtynėse su AC „Milan” klubu, o jų palaikymas mus inspiruos atrasi papildomų jėgų net ir sunkiausiais momentais.

– Paskutinį kartą atrankos turnyras Šiauliuose vyko 2014 metais ir jis buvo vienas sėkmingiausių klubo istorijoje. Tikslas nuveikti kažką panašaus?

– Tai mūsų šansas, turime juo pasinaudoti. Visų komandos žaidėjų, trenerių susitelkimas į bendrą tikslą yra labai stiprus, darbas treniruotėse ir atmosfera yra tikrai pozityvi. Jeigu išlaikysime discipliną ir vienybę aikštėje, manau, kad turėsime visas galimybes pakartoti 2014-ųjų sėkmę.

– Praėjusį sezoną dėl patirtos traumos neturėjai galimybės debiutuoti Čempionių lygoje. Trečiadienį, tikimės išvysti tave aikštėje. Kokios emocijos susikaupusios viduje?

– Emocijų tikrai daug, bet svarbiausia, kad jos mane veda į priekį, motyvuoja atiduoti maksimumą rytoj, o ne gręžiotis atgal ir galvoti kas buvo blogai vakar. Esu labai laiminga, kad mano sunkus darbas siekiant grįžti po traumos dar stipresnei, ko ir linkėjo komandos draugės, nenuėjo veltui. Vertinu savo komandos drauges, trenerius ir klubo administraciją, kurie manimi tikėjo, palaikė, o dabar atėjo metas man jiems atsidėkoti ir atiduoti viską ką galiu, kad komanda pasiektų tikslus.