Jauniausios sporto rūšys žiemos olimpinėse žaidynėse

Iš metų į metus žiemos olimpinėse žaidynėse savo vietas vis labiau atranda ekstremalios sporto šakos. Per keletą paskutinių žaidynių programoje atsirado tokios sporto rūšys kaip akrobatinis slidinėjimas ar snieglenčių krosas.

Akrobatinis krosas, slidinėjimas nuolydžio stiliumi, slidinėjimas pusvamzdžiu

Akrobatinis krosas, slidinėjimas nuolydžio stiliumi, slidinėjimas pusvamzdžiu yra laisvo stiliaus rungtys. Krosas į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 2010 metais, o kitos dvi minėtos rūšys – 2011 m. Taigi, jų debiutas bus Sočyje.

Akrobatinis krosas – slidinėjimo rūšis, kuomet slidininkai turi įveikti įvairių formų kliūtis, skirtingus posūkius ir atlikti šuolius. Varžybas sudaro dvi dalys. Pirmoje slidininkai po vieną įveikia trasą, o antroje dalyviai yra suskirstomi į grupes po keturis ir varžosi tarpusavyje. Po du greičiausius iš grupės tęsia pasirodymą, kiti pasitraukia. Finalinėse lenktynėse kovojama dėl apdovanojimų.

Slidinėjimas nuolydžio stiliumi (half-pipe). Naudodamiesi half-pipe rampomis sportininkai gali atlikti įvairius veiksmus ir triukus. Rampos būna tokių matmenų, kad būtų vietos sportininkui įgauti greičio ir tokiu būdu atlikti tam tikrus veiksmus pašokus ore. Varžybas sudaro du etapai – kvalifikacija ir finalas.

Slidinėjimas pusvamzdžiu – ekstremalaus žiemos sporto rungtis, kurioje sportininkas su slidėmis per tramplinus turi pakilti kuo aukščiau ir atlikti kuo daugiau sudėtingų triukų. Dalyviai varžosi atkrintamosiose varžybose – pusfinaliuose ir finaluose bei atlieka po du pasirodymus.

Snieglenčių krosas, paralelinis slalomas ir snieglenčių slidinėjimas pusvamzdžiu

Snieglenčių krosas į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 2006 m Turine. Sočyje pirmą kartą vyks paralelinio slalomo ir slidinėjimo pusvamzdžiu rungtys.

Snieglenčių krosas - viena iš snieglenčių sporto rungčių. Snieglenčių kroso rungtyje sportininkai varžosi vienoje trasoje ir turi įveikti ją kuo greičiau. Trasa dažnai būna labai skirtinga - su daug posūkių, tramplinų ir kliūčių. Varžybos prasideda kvalifikaciniais startais, tada sportininkai suskirstomi į grupes, kuriose geriausiai pasirodę dalyviai tęsia kovą finale.

Paralelinis slalomas – anksčiau olimpinėse žaidynėse vyko tik individualios slalomo varžybos, o dabar jas pakeitė paralelinis. Vienu metu varžybose startuoja du sportininkai ir nugali tas, kuris greičiau įveikia visą trasą nepažeisdamas taisyklių.

Slidinėjimas pusvamzdžiu – tiek taisyklės, tiek formatas labai panašios į sportininkų su slidėmis varžybų nuostatas. Tikslas – atlikti kuo daugiau ir kuo įspūdingesnių šuolių.

Skeletonas

Skeletono sporto istorija yra labai sena. 1928 ir 1948 metais ji buvo olimpinių žaidynių programoje, bet nuolatiniu sportu tapo tik 2002 metais JAV.

Skeletonas. Varžybų tikslas – kuo greičiau nusileisti ledo trasa ant specialių rogučių, kurios taip pat yra vadinamos skeletonu.

Sportininkas pradeda slysti trasa, gulėdamas žemyn veidu ant skeletono rogučių, remiasi į jas tiktai sulenktomis rankomis, perkeldamas ant jų visą kūno svorį. Greitojo nusileidimo metu sportininkas čiuožia galva į priekį. Rogučių judėjimo kryptis yra valdoma kūno judesiais arba batais, kurių priekinės dalys gali būti spygliuotos. Jeigu dviejų tarp prizininkų patekusių dalyvių laikas yra vienodas, jie gauna tuos pačius medalius.