Dažniausios dviratininkų ir paspirtukininkų traumos: kaip jų išvengti?
Vytauto Pilkausko nuotr. | Organizatorių nuotr.
Dviračių ir paspirtukų vairuotojų kelionės kartais baigiasi didesniais ar mažesniais sužeidimais, tačiau tikimybę susižaloti galima sumažinti. „IKI Velomaratonas“ aiškinosi, kokios dviratininkų ir paspirtukininkų traumos nutinka dažniausiai ir kaip nuo jų apsisaugoti.
Dažniausiai nukenčia galva ir rankos
Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis 2020-siais eismo įvykiuose buvo sužeisti 385 dviratininkai, žuvo – 15. Nežinomas skaičius dviratininkų kasdien susižaloja neįskaitinių įvykių metu, kurie įvyksta dėl neapdairumo ar likus nepastebėtiems kitų eismo dalyvių.
Antakalnio poliklinikos gydytoja ortopedė - traumatologė Indrė Kuropatkinaitė teigia, jog dažniausios dviratininkų ir paspirtukininkų traumos, patirtos ne autoįvykyje, yra rankų, kelių ir galvos srityje.
„Dažniausiai pasitaiko alkūnės srities lūžiai, o pastaruoju metu – ir stipinkaulio galvos lūžiai. Taip pat pasitaiko peties traumų, raktikaulio išnirimų ar net išmuštų dantų. Nereti galvos sutrenkimai, galvos srities žaizdos, kūno nubrozdinimai, riešo traumos, nuo patempimų iki lūžių, kelio sąnario traumos, kartais net stuburo traumos, jei pacientas vyresnis“ – praktika dalijasi gydytoja.
Dažniausiai tokios traumos įvyksta neįvertinus saugaus greičio, nepastebėjus kliūčių kelyje, nesuvaldžius dviračio ar pan.
Kitas didelis sužalojimų segmentas – po susidūrimų su automobiliais. „Tai – sunkios traumos ir jų metu susižalojama itin stipriai. Nukenčia galva, kojos, stuburas, sutraumuojami vidaus organai, dėl ko ligoninėje gali tekti praleisti daug laiko. Pasitaiko ir mirtinų sužalojimų“ – pasakoja gyd. I. Kuropatkinaitė.
Dviratininkų traumos – ir dėl netaisyklingo važinėjimo
Dviratininkų treneris Gintautas Volungevičius atkreipia dėmesį ir į nematomus sužeidimus: „Raumenų, nugaros skausmai – kita problema, kuri atsiranda dėl neteisingos sėdėsenos, nemokėjimo teisingai sukti pedalus, pasirinkti optimalią pavarą. Neteisingai padėta pėda ant pedalo taip pat sąlygoja pedalų sukimo broką ir iššaukia raumenų skausmus. Silpnas nugaros raumenynas pavargsta dėl to, kad dviratininkas nemoka jos atpalaiduoti ir visą laiką būna išsitempęs. Pasitaiko, jog nugara laikoma per stačiu kampu ir neišnaudojama rankų atremtis į vairą, kad atpalaiduotų nugaros raumenys. Tik teisinga sėdėsena gali garantuoti pilną komfortą ir mėgavimąsi važiavimu dviračiu. Reikia nepamiršti ir balnelio – jis neturi būti per minkštas ir atitikti dviratininko sėdimųjų gumburų plotį, tai garantuoja stabilią kūno padėtį ant dviračio ir pastoviai vienodas judesių amplitudes.“
Traumų prevencijai – šalmas
Gintas Aleksiejūnas, „Ponas dviratis“ atstovas, pasakoja, jog svarbiausia fizinė apsaugos priemonė yra šalmas, tačiau bet koks netinka: „Šalmo pasirinkimas priklauso nuo važiavimo stiliaus. Ekstremaliam važiavimui dažniausiai pasirenkamas pilnai veidą dengiantis šalmas, miesto važiavimui – tik galvos viršutinę dalį. Šalmą svarbu rinktis specializuotoje parduotuvėje, tokiu atveju gausite tinkamą konsultaciją ir saugumo reikalavimus atitinkantį šalmą.“
Apsaugoti nuo rankų nubrozdinimų gali pirštinės, be to jos naudingos ir dėl kitų priežasčių: „Viena iš pagrindinių pirštinių paskirčių – turėti geresnį sukibimą su vairu, ypač karštomis oro sąlygomis, kai delnai prakaituoja. Tai, be abejo, suteikia saugumo važiuojant – mažesnė tikimybė, kad vairas išslys iš rankų ir įvyks nelaimingas atsitikimas. Kai kurios pirštinės stabilizuoja riešą, tačiau fiziškai daugiausiai apsaugo nuo nubrozdinimų“ – komentuoja G. Aleksiejūnas.
Nuogąstaujantiems dėl nepatogių kelių apsaugų, G. Aleksiejūnas pataria atidžiai rinktis: „Renkantis kelių apsaugas svarbu matuotis, kad jos atitiktų kojos formas. Išbandžius kelis modelius galima atrasti tokį, kuris būtų patogus ir nevaržytų judesių.“
Papildomai dviratininkai gali įsigyti stuburo, kaklo, alkūnių, blauzdų, čiurnų apsaugas, tačiau G. Aleksiejūnas pažymi, jog vis dėl to pagrindė apsauga yra šalmas. „Kitos traumos, važiuojant mėgėjiškai, dažniausiai neturi labai rimtų pasekmių. Didžiausią įtaką saugumui kelyje nulemia pačių eismo dalyvių budrumas ir atsargumas, pagarba vienas kitam kelyje, savo galimybių įvertinimas ir eismo įvykių išvengimas“ – dalijasi G. Aleksiejūnas.
Išvengti susidūrimų padeda sąmoningumas
Dviratininką ar paspirtuko vairuotoją gali apsaugoti ne tik šalmas, bet ir sąmoningas vairavimas. „IKI Velomaratonas“ pataria vairuoti taip, kad kiti eismo dalyviai spėtų jus pamatyti, būti atidiems kertant važiuojamąją dalį ar įvažiavimus į kiemus, vairuojant neklausyti muzikos, nesinaudoti telefonu.
Iš anksto numatant kitų eismo dalyvių judėjimo kryptis, važiuojant 3–5 km/val. greičiu pro pėsčiuosius, atidžiai įvertinant situaciją ir galimas grėsmes kertant važiuojamąją kelio dalį, išvengsite staigių manevrų vairu ar stabdymo. Šie veiksmai gali sąlygoti transporto priemonės nesuvaldymą ar virtimą per priekį, tačiau tai tik kelios dažniausios situacijos, pasibaigiančiomis sužalojimais. Būkite atidus visos kelionės metu bei saugokite save ir kitus.
„IKI Velomaratonas“ vyks rugpjūčio 22 d. Vilniuje. Startas ir finišas numatytas prie LR Seimo rūmų. Dviratininkai mėgėjai pasirinktinai riedės 10, 20 arba 30 km trasa. Gerą pasiruošimą turintiems entuziastams skirta „CRAMO Semi-Sport“ (50 km) grupė, o profesionalams – „CRAMO Sport“ (50 arba 100 km). El. paspirtukų, vaikų bei „Terrasport“ riedučių, riedlenčių ir paspirtukų grupės dalyviai riedės atskiroje, 2,4 km ilgio trasoje. Dalyviai nemokamai (išskyrus sportininkų važiavimus) registruotis gali internetu iki liepos 25 d.: www.ikivelomaratonas.lt. Projektas bendrai finansuojamas Vilniaus savivaldybės biudžeto lėšomis ir Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
