G.Kievinas: „Pergalės jausmas tikrai pasakiškas, mano tikslas buvo, kad trofėjai grįžtų į mano miestą“ (1)
Gitautas Kievinas | Augusto Didžgalvio nuotr.
2014 metai – tai buvo paskutinieji metai, kai Vilniaus „Kibirkštis“ kėlė į viršų dar tuo metu Lietuvos moterų lygos (LMKL) titulą. Praėjo kone septyneri metai, kuomet čempionų titulas grįžo į Lietuvos sostinę, o vyriausiasis „Kibirkšties-MRU“ treneris Gitautas Kievinas džiaugėsi šia pergale: „Mano tikslas buvo, kad trofėjai grįžtų į mano miestą. Vilnius visada garsėjo geriausiomis moterų komandomis, dėl to labai džiugu išsklaidyti tą prakeiksmą.“
Vilniaus ekipa šiemet sužaidė iš tikrųjų įspūdingą sezoną – reguliariajame sezone nepatirtas nei vienas pralaimėjimas. G. Kievino auklėtinės reguliariojo „Huawei moterų lygos“ sezono metu neturėjo lygių ir į atkrintamųjų etapą žengė iškovojusios 20 pergalių iš tiek pat galimų, o G. Kievinas atskleidė to slaptąją formulę.
„Visa paslaptis buvo komandos komplektacijoje – treniruočių metu konkuravo lygiavertės žaidėjos, būtent tai padėjo joms augti ir eiti į priekį. Visą sezoną žaidėme su dvylika žaidėjų, tik finale rotavome aštuonias. Bet ir tai nereiškia, kad likusios nebuvo pajėgios, – detalizavo sostinės klubo vyr. treneris G. Kievinas. – Kitas momentas, chemija komandos viduje buvo fantastinė – ji vedė mus į priekį.“
G. Kievinui abu šio sezono titulai – pirmi karjeroje. Tiesa, komandos vairininkui tai buvo pirmasis sezonas Vilniaus klube, kai komandos įgulą savo rankose turėjo nuo pirmos sezono treniruotės.
„Pirmiausia – stengiausi būti draugas, kuriuo žaidėjos pasitikėtų, po to buvau treneris, su kuriuo visada galima diskutuoti apie esamas situacijas treniruočių procese, žaidime, – G. Kievinas pasakojo apie pasikeitimus tapus vyriausiuoju komandos treneriu. – Treneris turi metodiką, aiškią schemą, tačiau jai įgyvendinti reikia žaidėjų, kurioms galbūt tai nėra patogu. Treneris privalo būti lankstus ir sukurti geriausias sąlygas žaidėjoms, juk siekiame vieno tikslo.“
Sezono metu vilnietės įgyvendino visus išsikeltus tikslus – iškovoti du pagrindiniai trofėjai. Iki istorinės kelionės pritrūko tik kelialapio į Europos Moterų krepšinio lygos (EWBL) finalinį ketvertą, tačiau nepaisant to, „Kibirkšties-MRU“ strategas sezoną vertiną puikiai.
„Esu labai patenkintas šiuo sezonu. Visa organizacija dirbo išsijuosusi, kad turėtume tai, ką turime dabar. Dažnai buvome matomi medijoje, tai lyg naujos pradžios pradžia. Galbūt kažkas susidomės moterų krepšiniu ir taps komandos dalimi ateityje ir prisidės prie dar skambesnių pergalių ateityje, – vilties neslėpė vyr. treneris. – Jausmas tikrai pasakiškas, mano tikslas buvo, kad trofėjai grįžtų į mano miestą. Vilnius visada garsėjo geriausiomis moterų komandomis, dėl to labai džiugu išsklaidyti tą prakeiksmą.“
„Kibirkšties-MRU“ komplektacijoje vyravo patirties ir jaunimo mišinys, kuris sezono metu vis geriau funkcionavo. Finalinėje serijoje G. Kievinas turėjo solidų pasirinkimą ant atsarginių žaidėjų suolelio jaunų žaidėjų tarpe.
„Jaunos žaidėjos dėjo nemažus žingsnius į priekį. Audronė, Justina, Livija, Eglė, Saulė taip pat paaugo labai ženkliai, bet norėtųsi dar daugiau žudikiškų instinktų, – sakė G. Kievinas. – Jos puikios metikės, galbūt net geriausios „Kibirkšties-MRU“ komandoje, bet dar neturi tiek to užsispyrimo. Vyresnės žaidėjos taip pat turėjo gerus sezonus, Justina Kraujūnaitė rungtyniavo efektyviai iki COVID-19 viruso įsikišimo, Ieva Savickaitė taip pat demonstravo solidų žaidimą.“
Tarptautiniame fronte „Kibirkštis-MRU“ buvo netoli istorijos sukūrimo – patekimo į finalo ketvertą. Deja, peržengti ketvirtfinalio slenksčio ir įveikti „Prometey“ ekipos nepavyko.
„Merginos sužaidė tikrai gerą sezoną Europos lygyje. Iki tobulo sezono trūko tik finalinio ketverto, tačiau šiek tiek nepasisekė su pogrupiu – trys komandos iš mūsų grupės žaidė finaliniame ketverte, – „Kibirškties-MRU“ vyr. treneris G. Kievinas – Tačiau tikrai nedejuojame, ėjome žaisti, kovoti, įrodinėti, kad esame vertos žaisti tame ketverte.“
Per TV3 stebėkite kiekvienas „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje, o Go3 parodys visas kovas.
