Pasibaigusi kelionė: ką sužinojome apie šį „Žalgirį“ Eurolygoje? (2)
„Žalgirio“ ir ALBOS rungtynės | Eriko Ovčarenko / BNS foto nuotr.
Kauno „Žalgirio“ žygis Eurolygoje baigėsi triuškinančiais akordais namų arenoje – antrą kartą šį sezoną įveikta Atėnų „Panathinaikos“ komanda.
Graikijos superklubas Nemuno saloje ketvirtadienio vakarą jau neatrodė kaip klubas, kuris šį sezoną dar nori siekti bent kiek aukštesnės pozicijos. Motyvacijos trūkumas ginantis ir atsainūs veidai išdavė viską.
Tai buvo jau 17-oji kauniečių sezono pergalė ir tuo pačiu pasirodymas Eurolygoje užbaigtas išlyginus laimėjimų ir nesėkmių santykį. Taigi koks buvo tas pirmasis „Žalgirio“ sezonas po Šarūno Jasikevičiaus eros?
Pasiteisinęs vedlys
Martinas Schilleris jau pirmajame savo sezone Kaune susidūrė su milžinišku spaudimu. Kiekvienas sprendimas, kiekvienas keitimas, kiekvienas pralaimėjimas buvo vertinamas su padidinamuoju stiklu. Faktas kaip blynas, kad šįmet „Žalgiris“ anksčiausiai per pastaruosius ketverius metus pasitraukė iš lenktynių dėl vietos atkrintamosiose. Faktas ir tai, kad šis sezonas yra pirmasis per pastaruosius penkerius metus, nuo naujojo Eurolygos modelio realizavimo, kai „Žalgiris“ nepateko tarp 10 geriausiųjų. Pasipylė ir daugiau triuškinančių pralaimėjimų. Tarkime, šį sezoną iš 17 pralaimėjimų 10 buvo patirti dviženkliais skirtumais. Štai praėjusį sezoną jam dar net nesibaigus, iš 16 pralaimėjimų dviženkliu skirtumu buvo patirti viso labo du.
Tačiau visiems ir taip buvo aišku, kad su austro atėjimu „Žalgiris“ pradeda naują erą. Ir, nepaisant anksčiau minėtų faktų, tiesą sakant, tas pirmasis sezonas neatrodo nevykęs.
M. Schilleris trejus metus praleido G lygoje, o iki tol Eurolygoje neturėjo jokios patirties. M. Schilleris žengė į sau nepažintą teritoriją, kurioje dažnai nudegė. Tačiau dabar per metus austro progresas buvo akivaizdus, o dar vienus metus Kaune jis savo darbu užsitarnavo dar sezono viduryje. Potencialo prideda ir faktas, kad M. Schilleris atvyko ne į savo komanda su ne savo stiliaus krepšininkais, tačiau taip šia problema ir nepasiskundė. Stipriai nudegta ir su lengvojo krašto puolėjo pozicija, kai pagrindinė jos figūra Patricio Garino prie komandos prisijungė tik prieš kelias savaites.
Pagarbą Kaune užsitarnavęs austras turi ne vieną argumentą teiginiui, kad kitas sezonas gali būti dar geresnis.
Komandoje nebesulaikomi vedliai
Buvo klausimų, kaip amerikietiško stiliaus šalininko trenerio komandoje atrodys toks užduočių vykdytojas kaip Thomasas Walkupas, tačiau atakų organizatorius iš JAV nesutriko. Statistiškai šis sezonas jam buvo kiek kuklesnis nei pastarasis (nuo 9,6 tšk. rezultatyvumas smuktelėjo iki 8,2), tačiau įtaka komandoje liko tokia pat svarbi. Th. Walkupas su Mariumi Grigoniu yra vieninteliai „Žalgirio“ žaidėjai, kurie visas Eurolygos sezono rungtynes pradėjo starto penkete. Galingai ir baigtas sezonas – per trejas paskutines rungtynes Th. Walkupas vidutiniškai rinko po 23 naudingumo balus ir buvo komandos lyderis.
Šioje rikiuotėje yra ir daug apkalbėtas Marius Grigonis, ir Nigelas Hayesas. Tai yra trys iš keturių naudingiausių „Žalgirio“ žaidėjų, visiškai atsiskleidusių šį sezoną. Po truputį tampa aišku, kad mačas su PAO jiems buvo paskutinis Eurolygoje, vilkint Kauno klubo marškinėlius. Šis trejetas yra Šaro „Žalgirio“ likučiai, visi jie jau buvo komandoje, atvykus M. Schilleriui. Vasarą austras su Pauliumi Motiejūnu turės gerokai pasiraitori rankoves, ir, akivaizdu, ieškos kiek kitokio, labiau sau priimtino stiliaus gynėjų.
Jaunasis rezervas
Numeris vienas šioje kategorijoje, aišku, yra Rokas Jokubaitis. Jaunuolis dar gali išvykti po NBA naujokų biržos, tačiau jeigu jis liks, „Žalgiryje“ kitą sezoną jo lauks tikrai ne mažesnė atsakomybė. Vidutiniškai 21 gauta R. Jokubaičio minutė Eurolygoje yra vienas iš pozityvių dalykų šio sezono „Žalgiryje“. Vidutiniškai jis rinko po 7 taškus, 2,5 rezultatyvaus perdavimo ir 6,8 naudingumo balo. Stipri sezono pradžia užkėlė didelius lūkesčius, prie kurių jaunuolis dabar privalo prisitaikyti. Tačiau šiame sezone R. Jokubaitis parodė, kad likdamas „Žalgirio“ gretose, jis itin svarbiu komandai taps daug greičiau nei tikėtasi.
Neaiški yra Mareko Blaževičiaus ateitis. Komanda su vilniečiu turi ilgalaikį kontraktą, tačiau šį sezoną tapo aišku, kad treneris M. Schilleris kol kas nėra didžiausias šio aukštaūgio talento gerbėjas. Tai atspindi ne tik stipriai pralaimėta konkurencinė kova Martinui Gebenui, bet ir itin skurdžios minutės tiek Eurolygoje, tiek, tuo labiau, ir LKL pirmenybėse net rezultatui esant triuškinančiam. Paskutinėse rungtynėse su PAO Marekas pelnė 7 taškus, ir pademonstravo savo platų puolimo judesių arsenalą, taip tarsi parodydamas, kad minučių jis nusipelnė. Nors M. Blaževičius yra rotacijos pabaigos žaidėjas, „Žalgiriui“ šią vasarą teks apsispręsti, kuria kryptimi su šiuo jaunuoliu eiti – į priekį, ar atskirai, bent metus jį skolinant kitai komandai.
Yra ir sezono pabaigoje sužibęs Karolis Lukošiūnas. Šis jaunasis snaiperis nustebino pasitikėjimu savimi, kas taikliarankiui yra itin svarbu. Tačiau jo minutės atsirado komandą kertant traumoms ir ligoms, todėl sunku tikėtis, kad laiko pasireikšti K. Lukošiūnas galėtų gauti kitą sezoną, su atnaujinta gynėjų grandimi.
Atkrintamųjų riba
Tai buvo pokyčių metai, ir įvertinant sumenkusį biudžetą, kuris apskritai yra Eurolygos piniginių rikiuotės dugne, sumenkusius lūkesčius, tai buvo neblogas sezonas. Vien proga reguliariojo sezono finiše kalbėti apie atkrintamųjų galimybę jau yra neblogai. Tačiau tenka pridėti ir kitą medalio pusę ir karčią realybę – šįmet „Žalgiris“ buvo gerokai toliau nuo atkrintamųjų nei per pastaruosius trejus metus. Antrajame rate, kada norint patekti į kitą etapą, reikia rodyti savo formos piką, iš septyniolikos mačų buvo patirta 10 nesėkmių. Maža to, iš tų dešimties, septyni patirti dviženkliais skirtumais. Palyginimui, praėjusį sezoną iš 16 nesėkmių apskritai, tik 2 pasibaigė dviženkliais komandos pralaimėjimais. Tokios komandos kaip „Valencia“ ar „Baskonia“, dėl atkrintamųjų besiplėšiusios iki paskutinio turo, antrame rate ir jo finiše stebino ne kartą. Norint patekti į elito aštuntuką būtent stebinti mažesnės komandos ir privalo, o iš „Žalgirio“ finišuojant to ir pritrūko.
Tačiau pasibaigęs sezonas palieka teigiamą skonį ir vietos potencialui, kad kitą sezoną kovos bus dar daugiau.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
