Su šūkiu „Už Lietuvą“ į UFC narvą žengsiantis M.Bukauskas: „Mano „ašmenys“ puikai pagaląsti“ (21)
Modestas Bukauskas | Instagram.com nuotr
„Kelionė pavyko puikiai, tik kiek užtrukome kelyje – aštuonios valandos viename lėktuve, dar keturios – kitame. Daug sėdėjimo, bet ne tai labiausiai erzino, mačiau, kaip žmonės valgo pyragaičius ir kitus skanumynus, o man beliko tik laižyti savo lūpas, gerti vandenį, milijoną kartų bėgti į tualetą ir „juodai“ visiems pavydėti, kuriems nereikia laikytis mano įprastinio režimo prieš kovą“, – su šypsena veide apie savo kelionę į Las Vegasą, kur vyks UFC 260 turnyras, pasakojo Lietuvos kovotojas Modestas Bukauskas (11-3-0)
M.Bukauskas džiaugėsi, kad į Las Vegasą atvyko su puikia komanda – treniruočių partneriu Lukaszu Klingeriu, kuris yra kovęsis su būsimu lietuvio varžovu Michalu Oleksiejczuku (14-4-0) TFL organizacijoje 2016-aisiais, ir treneriu Danny Battenu bei svarbiausiu treneriu gyvenime tėčiu Gintu.
„Tai pirmas mūsų kartas Las Vegase, – nusišypsojo M.Bukauskas, kalbėdamas su sportas.lt. –Buvau tik girdėjęs, kad lyja čia labai retai. Nagi, pažiūrėkime pro langą. O, čia saulėta. Čia nuolat šviečia saulė. Kokia gali būti nuotaika, kai lauke toks oras? Nėra labai karšta, galėtų būti šilčiau, tačiau saulė šviečia. Viskas idealu. Tik gaila, kad negalime iškelti kojos iš viešbučio – netgi iš oro mus čia atvežė džipais ir limuzinais su didžiausia palyda“.
– Modestai, nors viskas atrodo labai puikiai, bet pradėkime apie tai, kas nėra maloniausia – pralaimėjimas Jimmy Crute’ui. Atrodo, po jo atsitvėrei nuo daugelio tylos siena...
– Neslėpsiu, su šiuo pralaimėjimu buvo sunku susitaikyti, nes tikrai tikėjau, kad galėjau laimėti. Tiesą pasakius, ir dabar tikiu, kad galėčiau laimėti. Bet supratau, kad pasirengimo metu kai kurie dalykai galėjo būti daromi kiek kitaip. Bet aš nekalbu apie tai, kad man trūko įgūdžių pergalei. Pralaimėjau pirmajame raunde, tačiau pamačiau visas savo „skyles“, kurias vėliau turėjau užlopyti. Dabar žinau savo klaidas, jas ištaisiau, tačiau tuomet, atrodo, širdis dužo į šipulius, nes tikėjau, kad laimėsiu kovą. Apmaudu. Bet laiko atsukti atgal neįmanoma, todėl laikui bėgant supratau, kad šis pralaimėjimas turi tapti mano motyvacija. Buvo skaudu, bet tuo pačiu tai buvo įsimintina pamoka. Jimmy yra puikus kovotojas, laimėjęs kovą jis man parodė, ties kuo turėčiau darbuotis treniruotėse. Taip, dabar galiu atvirai sakyti, kad prieš kovą daug dėmesio skyrėme gynybai nuo pargriovimų. Buvome susikoncentravę į gynybinius veiksmus, šiek tiek apleidome puolimą, kur dažniausiai jaučiuosi esantis savo teritorijoje. Esu be galo dėkingas J.Crute’ui už pamoką, kurios man reikėjo. Taip, suprantu, kad tai buvo kova ir rezultatas, kurio, galbūt, šiuo mano karjeros momentu, nereikėjo. Tačiau ji išryškino mano silpnąsias puses. Laimi arba mokaisi. Patikėkite, paskutinė kova išmokė labai daug. Ji leido man žengti didelį žingsnį į priekį. Žinoma, sunkiausios buvo pirmosios pora savaičių po kovos. Morališkai jaučiausi sugniuždytas. Neprisileidau minčių apie pralaimėtą kovą, neprisileidau žmonių, žurnalistų. Jaučiau, kad stresuoju, jaučiuosi tarsi turėčiau visiems teisintis, kodėl pralaimėjau. Visi norėjo žinoti, kas nutiko, bet aš pats nenorėjau ieškoti atsakymų. Daugelis norėjo žinoti, kada kita kova... O man terūpėjo išsiaiškinti, kokio dydžio yra tos „skylės“, nulėmusios pralaimėjimą. Prireikė laiko, kol pažvelgėme į viską atidžiau, mums pavyko išsiaiškinti, ką reikia tobulinti. Ir dabar jaučiuosi puikiai. Žinau, kad galėčiau kautis su TOP-15 mano svorio kategorijos kovotojais. Viskas priklauso tik nuo psichologinio pasirengimo, nuo to, kaip žvelgi į kovą... Daug kalbu? Taip, jau prikalbėjau, jaučiu, kad dabar reikės atsakyti už žodžius ir viską pademonstruoti narve (juokiasi).
– Tačiau skaudžių pamokų, Modestai, tavo karjeroje netrūko. Po kiekvienos studijavote klaidas, mokėtės. Kuo šis kartas buvo išskirtinis?
– Tuo, kad mano „skylės“ arba klaidos nebuvo pastebimos plika akimi. Tiesą pasakius, radome tai, apie ką anksčiau net negalėjome pagalvoti, jog tai gali lemti kovos baigtį. Mes nuolat kalbame apie kovinius įgūdžius, kovotojo arsenalą, tam tikrus sportininko sugebėjimus, tačiau visko yra kur kas daugiau. Tarkime, šįkart aš atradau sporto psichologiją. Taip, aš nebijau kovoti, tai man patinka, tačiau kartais reikia žinoti, kaip save įjungti tinkamu metu tam tikrose situacijose. Tai tik viena iš smulkmenų, apie kurią susivokėme. Dabar esu kur kas tvirtesnis psichologiškai, visiškai kitaip žvelgiu į kovą, pasirengimą jai, paskutines minutes prieš aidint kovos pradžią skelbiančiai sirenai. Išmokau išvalyti savo galvą, todėl galiu kur kas geriau susikoncentruoti į tai, ko reikalauja kova. Pavyzdžiui? Galime sugrįžti į kovą su J.Crute’u. Kaip minėjau anksčiau, galvojau apie gynyba... Gynyba, gynyba, gynyba. Tai strigo mano galvoje tarsi subraižyta plokštelė. Minčių apie puolimą neliko, nes galvoje virė košė apie tai, kaip turėsiu apsiginti nuo priešininko imtynių veiksmų. Tai užblokavo mane. Tai buvo didžiausia mano „skylė“. Po kovos kalbėjome su J.Crute’u. Jis prisipažino, kad visa kovos strategija buvo sustatyta pagal tai, ką aš darydavau ankstesniuose pasirodymuose. Tai reiškia, kad kiti mano „skyles“ matė jau anksčiau. O aš pats nepastebėjau. Greičiausiai, nebūčiau atkreipęs dėmesio, jei Jimmy nebūtų to pasakęs. Puiku, kad pasikalbėjome. Dabar žinome, kad reikia studijuoti savo priešininko tendencijas, strategijas. Žinoma, nereikia pamiršti ir savęs. Galiu pasakyti, kad save pažįstu labai gerai, tačiau šįkart puikiai žinau ir varžovą. Puikiai žinau, kad žmonės laikui bėgant keičiasi, jie tobulėja. Tą aš sugebėjau daryti savo karjeroje. Suprantu, kad visada bus staigmenų, bet dabar esu kur kas greičiau besiadaptuojantis kovotojas. Strategija? Tai bus puolimo strategija, kurią dėl savo įgytų psichologijos žinių aš įjungsiu ir užkursiu kur kas greičiau.
– Naktį iš šeštadienio į sekmadienį narve pamatysime visiškai naują kovotoją?
– Jokių abejonių. Visose srityse dabar esu geresnis. Jeigu anksčiau koncentravausi tik į vieną sritį, ar užduotį... Pfff... Pamirškite tą Modestą. Būsiu visai kitoks. Manau, man pavyko surinkti dėlionę ir vaizdas, kurį pamatysite narve, bus visiškai kitoks. Be to, pamatysite ir kitokią mano smūgiavimo rankomis technika. Už tai esu dėkingas Lloydui Heavensui ir Terry Dixonui, su kuriuo mano tėtis ilgai darbavosi kartu. Šie treneriai padarė mano smūgius aštresniais. Visada žinojau, kad turiu viską, kad laimėčiau, tačiau man trūko aštrumo. Dabar ašmenys yra puikai pagaląsti.
– Daugelis kalba ir apie tavo imtynių sugebėjimus...
– Aš tai galiu ir puikiai moku, tačiau žmonės to dar nematė. Klausykite, aš tuo užsiimu visą savo gyvenimą... Jei tik bus galimybė, pademonstruosiu savo įgūdžius ir kovoje su M.Oleksiejczuku. Esu kovojęs su puikiais imtynininkais savo karjeroje, vaikinais, kurie kuo puikiausiai tai išmano, kodėl aš turėjau pasiduoti jų žaidimui? Nerizikuodavau lįsti ten, kur man gali iškilti pavojus – rodžiau tai, ką moku geriausiai. Bet dabar esu UFC, todėl puikiai suprantu, kad imtynių išvengti nepavyks. Turiu įgūdžius... Žinote, žmonės gali kalbėti, ką tik nori, bet jie pamatys Baltų Gladiatoriaus 2.0 versiją. O tai yra labai baisus vaikinas.
– Pasitikėjimo netrūksta?
– O kaip galėtų būti kitaip? Labai džiaugiuosi, kad manyje dega ši ugnis. Neseniai peržvelgiau savo karjerą ir supratau, kaip toli nužengiau. Kalbu ne tik apie sportą, matau, kaip pasikeitė mano asmenybė, kaip sugebėjau prisijaukinti sportą. Matau, kaip greitai prisitaikau ir mokausi iš įvairių situacijų. Puikiai suprantu, kad kiekvieno kelias yra skirtingas, todėl negalima savęs lyginti su kitais. Pats ieškau sričių, kuriose galėčiau būti geresnis ir stipresnis. Žinau, kad perėjęs ugnį, tampi stipresnis ir labiau savimi pasitikintis. Esu laimingas taip besijausdamas. Nuolat tobulėti, kai tave supa puikūs žmonės – tai, manau, pavydėtina. Esu drąsesnis, dažniau rizikuoju ir „pasirašau“ tam, ko anksčiau bijodavau, pavyzdžiui, einu į televizijos laidas ir manęs tai negąsdina, nes pasitikiu savimi bei suprantu, kad privalau iš gyvenimo paimti viską.
– Ar sunku buvo kreiptis pagalbos į sporto psichologą?
– Įdomiausia, kad mane jis rado pirmas, susisiekė ir pakalbino...Iš pradžių galvojau, kad man to tikrai nereikia. Tačiau vėliau nusprendžiau pabandyti pasikalbėti. Atrodo, mums pavyko, pajautėme tarpusavio ryšį. Tokį patį ryšį aš jaučiu su tėčiu, kuris visada sugeba mane įkvėpti. Netrukus pradėjome dirbti su hipnozėmis. Šią metodiką naudojo ir Mike’as Tysonas. Tai – galingas dalykas, priverčiantis įtikėti, kad esi tas, kuo patikėsi galintis būti. Manau, kad psichologas sugebėjo puikiai išnaudoti visas metodikas, jis sugebėjo ištraukti iš mano smegenų tai, kas man padeda kiekvieną dieną būti vis geresniu. Buvau priverstas susikauti su blogais dalykais, kuriuos visada slėpiau kažkur šešėlyje. Įveikiau dalykus, kurie man trukdė siekti aukštumų. Tikiu, kad specialistas leido man išlaisvinti potencialą ne tik koviniame sporte, tačiau ir asmeniniame gyvenime.
– Grįžkime į narvą, kuriame...
– Šį savaitgalį jūs mane matysite kur kas greitesnį. Mano priešininkas – puikus kovotojas, galintis stipriai smūgiuoti. Žinau, kad jis bandys parodyti tik pačias geriausias savo savybes kovoje. Žinau, kad tai kovotojas, kuris nemėgsta žvalgytis ir kovą pradeda labai greitai. O kas būna, kai vienas į kitą lekia du greiti traukiniai? Ne pati geriausia diena tam, kuris buvo lėtesnis. Manau, abu kausimės dėl savo reputacijų, bandysime įrodyti, ko esame verti. O aš noriu, kad manimi didžiuotųsi tėtis, todėl padarysiu tai, ką suplanavome. Esu tam pasiruošęs – įveiksiu viską, kas tik pasipainios man po kojomis. Žinau, kad anksčiau nebuvau pasirengęs, bet esu dabar.
– Nuotraukose, kurias visi stebėjo socialiniuose tinkluose, matėsi, kad tavo kūnas pasikeitė – iš čia ir greitis?
– Taip, esu lengvesnis negu buvau prieš kovą su J.Crute’u. Tada daugelis sakė, kad masė bus mano pranašumas... Tačiau tada buvau daugiau išsipūtęs, buvo daugiau masės, tikėjome, kad kovos dieną masė man gali padėti, tačiau šįkart turėjau pasirinkti, ar noriu būti didesnis, bet kiek vangesnis ir nesugebėti visko atlikti taip, kaip norėčiau, ar noriu būti lengvesnis ir greitesnis, aštresnis. Galiu patikinti, kad nepraradau jėgos. Tiesiog nemačiau prasmės būti sunkesniu vien tam, kad būčiau sunkesnis. Tėtis ne vieną kartą man yra sakęs, kad esu atletiškesnis, greitesnis ir aštresnis, kai esu lengvesnis. Tai, po velnių, kam man ta masė? Dabar esu lengvesnis, jaučiuosi gerai, maitinuosi puikiai. Be to, prieš kovą man nereikėjo labai kankintis metant svorį.
– Pokalbį norėtųsi baigti gražiausiomis natomis. Modestai mėgsti muziką?
– Žinoma.
– Ar galime sudaryti šios savaitės TOP-3 dainų garso takelį?
– Žinote, daug žmonių muzikos klausosi dėl žodžių, bet mane užveda ritmas. Galiu perspėti, kad ir mano išėjimo į narvą dainą pasikeitė. Šįkart tai bus britų daina. Tai bus užvedanti daina, kuri mane priverčia pasijusti tikru gladiatoriumi. TOP-3? Philo Collinso „In The Air Tonight“, 50 Cent „If I Can’t“ ir Tyke T „Nothing To Lose“. Yra dar viena labai svarbi daina man – Papoose „Born To Win“. Šią dainą mėgstu dainuoti garsiai. Ji man reiškia labai daug. Manau, ši daina būtų ir mano pergalių garso takeliu. Tikiuosi, kad šią dainą išgirs ir visa Lietuva. Dabar tiesiog noriu padaryti tai, apie ką šnekėjome, noriu, kad Lietuva didžiuotųsi – „Už Lietuvą“ (pasakė lietuviškai, – aut.past).
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
