M.Evstigneevas: „Nekantriai laukiu sezono pradžios ir debiuto aukščiausioje šalies lygoje“

 Kėdainių „Nevėžis“ toliau kalbina savo komandos narius ir šiandieną pasikalbėjo su dar praėjusį sezoną „Nevėžio“ gretose debiutavusiu saugu - Maksimu Evstigneevu, kuris papasakojo apie save, savo praleistą laiką Lietuvoje ir pasiruošimą sezonui

- Kaip tavo gyvenime atsirado futbolas? Gal turi neįprastą istoriją?

- Būdamas dar vaiku, pradinėje mokykloje, aš pamačiau kaip vyresni žaidžia futbolą. Nuo to laiko mano mintys sukosi tik apie šią sporto šaką. Taip ir prasidėjo mano karjera. Pradėjau treniruotis vienoje futbolo akademijoje. Man labai pasisekė, jog turėjau galimybę išeiti pagrindiniame šalies stadione „Luzhniki“ su Rusijos rinktinės futbolininkais. Aš, būdamas dar mažu vaiku, vedžiau už rankos gynėją Vasilij Berezutski. Tuo metu pamačiau pilnas sirgalių tribūnas, pajutau tą atmosferą ir supratau, kad labai noriu tapti profesionaliu futbolininku.

- Savo karjeros kelią pradėjai Rusijoje. Išvykai į Armėniją, dabar - Lietuva. Papasakok apie kiekvieną stotelę.

- Treniravausi FK „Chimki“ akademijoje ir žaidžiau jaunimo komandose. Būnant 19-os, atsirado galimybė išvykti žaisti svetur į Armėniją. Šioje šalyje su sostinės FC „Yerevan“ pavyko užimti antrą vietą antrajame divizione bei iškovojome galimybę žaisti aukščiausioje šalies futbolo lygoje. Po pirmojo rato klubas paskelbė bankrotą... Na, tuomet sulaukiau kvietimo iš Kėdainių „Nevėžio“.

- Praėjusį sezoną prisijungei prie FK „Nevėžis“ klubo. Sužaidei 14 rungtynių, pavyko pasižymėti dukart. Su komanda tapai Pirmos lygos nugalėtoju. Kaip vertini patirtį Lietuvoje?

- Bendrai, tai buvo vienas geriausių mano karjeros sezonų. Tiek man, tiek klubui bei sirgaliams padovanojo daug pozityvių emocijų. Su komandos draugais sutariu gerai. Mes daug bendraujame tiek per treniruotes, tiek už aikštelės ribų. Manau, dėl to sezonas ir buvo sėkmingas.

- Papasakok apie pasirinkimą sugrįžti dar vienam sezonui į Kėdainius. Ar buvai sulaukęs kitų pasiūlymų?

- Klubo tikslas buvo sugrįžti į aukščiausią šalies futbolo lygą. Aš ir pats labai norėjau žaisti A lygoje. Turėjau pasiūlymų išvažiuoti į Rusiją, į komandų peržiūras, tačiau vis tiek nusprendžiau grįžti į Kėdainius. Man čia patinka.

- Ar teko per pusmetį Lietuvoje pakeliauti po mūsų šalį?

- Neturėjome daug laiko kelionėms, tačiau turėjome rungtynių įvairiuose miestuose, tai šiek tiek teko pamatyti Lietuvą. Man labai patiko Vilnius. Bet labiausiai įsiminė vasaros kelionė į Palangą!

- Kaip apskritai jautiesi būdamas mūsų šalyje?

- Man čia labai patinka. Puiki gamta, skanus maistas. Ir apskritai, manau, kad čia puiki vieta augti kaip futbolininkui. Tokių žaidėju dėka kaip Aretas, Deividas ar Evaldas jaučiuosi gerai, jie palaiko gerą komandos atmosferą.

- Šiemet kartu su klubu debiutuosi A lygoje. Ar teko stebėti mūsų šalies čempionatą? Kokios nuomonės, jausmai artėjant sezono pradžiai?

- Stebėjau praėjusio sezono A lygos rezultatus. Iš tiesų nekantriai laukiu sezono pradžios ir debiuto aukščiausioje šalies lygoje. Sezonas tikrai bus sunkus. Laukia daug kovos. Tačiau priešininkams lengva tikrai nebus.

- Kaip vertini pasiruošimą sezonui?

- Didelis dėmesys sutelktas fiziniam pasiruošimui. Turime naujų žaidėjų komandoje. Po truputį susižaidžiame ir priprantame vieni prie kitų. Deja, turime ir traumuotų futbolininkų. Sezono starte labai trūks Evaldo.

- Šie metai sąlyginai sunkūs įvairia prasme. Ar jie padarė įtaką tavo sprendimams? Pavyzdžiui, pasirenkant futbolo klubą.

- Buvo sunku priimti sprendimą sezono pradžioje. Turėjau pasiūlymą iš Singapūro „Young Lions Football Club“ ir buvo tiesiog neįmanoma suprasti kaip viskas vyks. Kaip pandemijos sąlygomis vyks čempionatai. Man labai patiko „Nevėžio“ kolektyvas. Galų gale viskas gavosi taip, kad patekau į gerą komandą su sėkmingu sezonu.

- Esi jaunas futbolininkas. Kokios tavo svajonės šioje sportinėje karjeroje?

- Mano svajonė yra žaisti aukščiausiame lygyje Anglijoje, Ispanijoje, Vokietijoje arba Italijoje.

- Ar per savo karjerą susidūrei su sunkumais?

- Sunku buvo tada, kai bankrutavo klubas Armėnijoje. Aš likau be komandos pusei metų. Futbolininkui būti be klubo yra tikrai sunku. Išvykau į Kiprą pas savo šeimą ir ten treniravausi su ekipa, kuri žaidžia antroje pagal pajėgumą šios šalies lygoje. Praėjusiais metais buvau patyręs kelio traumą, buvo plyšę raiščiai, kurį laiką teko būti be sporto. Bet... Kas mūsų nenužudo, padaro mus stipresnius..

- Tradiciškai, kokia tavo žinutė klubo gerbėjams?

- Galiu pasakyti, jog praėjusį sezoną, komandos sirgaliai palaikė mus nuoširdžiai. Jūsų palaikymas padėjo mums pasiekti puikias pergales. O aukščiausiame šalies čempionate, ypač svarbu bus sulaukti gerbėjų palaikymo.