Tyrimas: sporto populiarinimas gali tapti žalingų įpročių prevencijos priemone

 Šešių iš dešimties (63 proc.) 18–74 metų Lietuvos gyventojų nuomone, sporto populiarinimas gali tapti žalingų įpročių, tokių kaip narkotikų, alkoholio ar tabako vartojimas, prevencijos priemone, rodo „Baltijos tyrimai“ apklausa.

Remiantis tyrimo duomenimis, kone kas ketvirtas respondentas (27 proc.) sutinka, kad sporto populiarinimas gali tapti žalingų įpročių prevencijos priemone, jog greičiau sutinka, nurodė beveik 3 iš 10 gyventojų (36 proc.).

„Atliktas tyrimas atvėrė opią visuomenės problemą. Tai, jog didžioji respondentų dalis pasisakė, už sporto populiarinimą, kaip žalingų įpročių prevencijos priemone, parodo, jog šis klausimas yra itin aktualus ir reikalaujantis  atsakingų institucijų dėmesio“, – sako olimpinė čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Kad sporto populiarinimas gali tapti žalingų įpročių, tokių kaip narkotikų, alkoholio ar tabako vartojimas, prevencijos priemone, dažniau atsakė vyrai (66 proc.), 30-49 metų žmonės (69 proc.) bei didmiesčių gyventojai (70 proc.).

„Atsisakyti žalingų įpročių nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti ir nesvarbu, ar tai jaunimo atstovas ar savarankiška ir brandi asmenybė. Žmonėms, siekiantiems atsitraukti nuo psichiką veikiančių medžiagų poveikio, rekomenduojama surasti kuo pakeisti lig šiol atliktą žalingą įprotį, tad sportas ir gali tapti vienu iš pasirinkimų. Aktyvios veiklos metu, yra ne tik stiprinama žmogaus savivertė, bet ir smegenyse aktyviai gaminami tokie hormonai, kaip dopaminas, serotoninas ir noradrenalinas. Šie elementai yra tiesiogiai atsakingi už žmogaus nuotaiką, motyvaciją bei gyvenimo džiaugsmą. Atrandant save tam tikroje, malonumą teikiančioje sporto šakoje, išsivaduoti nuo turimų priklausomybių taptų lengviau“, – aiškina psichologė psichoterapeutė Irena Masiulienė.

Tik 29 proc. tyrimo dalyvių, su teiginiu, jog sportas gali tapti prevencijos prieš žalingus įpročius priemone, nesutiko (13 proc. visiškai nesutinka ir 16 proc. greičiau nesutinka). Tai dažniau nurodė 18–29 m. ( 33 proc.) ir 50–74 m. (33 proc.) amžiaus respondentai bei kaimo gyventojai (34 proc.). 8 proc. respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Baltijos tyrimai“ 2021 metų vasario 9–12 dienomis. Tyrimo metu apklausta 530 Lietuvos gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 74 metų.