Karatė čempionė E.Bidžanova: apie ultimatumą mamai, degančias akis ir kikbokso treniruotes (5)
Evelina Bidžanova | Diana Yushaite ir Algimanto Barzdžiaus nuotr.
„Vieną dieną mama, iš didelės meilės ir rūpesčio, siekdama mane apsaugoti, pasakė, kad Kyokushin karatė nėra moteriška sporto šaka – teko atsisveikinti su treniruotėmis“, – Evelina Bidžanova pradėjo pasakojimą apie didžiąją kelionę su baltu kimono. – Buvo apmaudu, kadangi treneris matė manyje potencialą“.
Bet tėvų, o ypatingai mamos, patarimai ir sprendimai visuomet nusveria kitus.
„Tai buvo ketverių metų pertrauka. Būdama šešiolikos pasakiau „Arba einu į boksą, arba grįžtu į karatė“, – prisiminusi nusijuokė Lietuvos čempionė (50-55 kg). – Žinojau, kad mama boksui „nepasirašys“. Nepalikau jai pasirinkimo laisvės. Degiau noru sugrįžti į Kyokushin treniruotes, nepaisant to, kad mane visada lydėjo sportas – krepšinis, futbolas ir lengvoji atletika“.
Evelinos mamai nebuvo sunku apsispręsti – mergina sugrįžo į Vilniaus „Atemi“ klubą, pas trenerį Valerijų Jarovojų. Prabėgus vos porai mėnesių po sugrįžimo E.Bidžanovai teko dalyvauti Lietuvos pirmenybėse, kur ji tapo pretendente į šalies rinktinę. „Akys užsidegė, atsirado daug motyvacijos, todėl nuo to laiko sportuoju be pertraukų iki šiol“, – sakė 24-ų sportininkė. – Šeima, pamačiusi, koks svarbus tapo man šis sportas, nuoširdžiai palaikė ir palaiko iki šiol. Už ką esu jiems labai dėkinga. Net mama, kuri jautriai stebi mano kovas, atvažiuoja palaikyti gyvai, o šias varžybas stebėjo tiesiogiai, dėl šalyje nustatytų karantino sąlygų“.
Vasarą E.Bidžanova apsijuosė juodą diržą, o prieš kelias savaites pirmą kartą tapo Lietuvos čempione. „Kas toliau? Europos čempionės titulas, pasaulio čempionės titulas... – nedrąsiai pirštus lenkė E.Bidžanova. – Didžiausia svajonė – pasaulio čempionės titulas. Vaikystėje man pavyzdžiu buvo Margarita Čiuplytė. Tais metais, kai grįžau sportuoti, M.Čiuplytė tapo pasaulio čempione. Taip gimė ir mano svajonė – ateis diena, kai aš tapsiu planetos čempione. Taip ir keliauju svajonės link. Žingsnis po žingsnio“.
E.Bidžanova prisipažino, kad šiais metais ruoštis varžyboms nebuvo lengva.
„Deja, per šį pasiruošimą negalėjau treniruotis su savo treneriu ir kitais sportininkais, kaip tai buvo įprasta iki šiol. – apgailestavo sportininkė. – Todėl šįkart varžyboms rengiausi su Andriumi Šipaila“.
Taip, kikbokso treneriu!
„Sparta Gym“ klubą žinojau jau seniai – čia sportuoja nemažai mano pažįstamų. Visada norėjau užeiti, išbandyti kažką naujo. Kyokushin sportininkai neretai kombinuoja karatė treniruotes su boksu arba kikboksu, – pasakojo E.Bidžanova. – Todėl norėjau pamėginti ir aš. Pasiklausinėjau draugų, išgirdau nemažai rekomendacijų, o pats Andrius pasakė, kad tikrai galiu užsukti“.
Jau po pirmosios treniruotės karatistė suprato, kad A.Šipaila gali ir turi pakankamai kompetencijos padėti pasirengti Lietuvos pirmenybėms.
„Tikiu, kad tai buvo nemažas iššūkis ir jam pačiam. Tačiau tikėjau, kad jis man gali padėti. Rezultatą matome – čempionės titulas mano rankose“, – džiaugėsi karatistė.
Pokalbį nugirdęs pats A.Šipaila tiesiog negalėjo neįsiterpti: „Ko jau ji tau primelavo?“ „Buvo pažįstami, tačiau, įsivaizduok, „Facebook’e“ ji viešai drįso paklausti „Kas yra geriausias kikbokso treneris?“ – pradėjo A.Šipaila.
„Tiesiog norėjau padaryti apklausą“, – teisinosi E.Bidžanova.
„Aš užklausiau, apagal kokius kriterijus renkamas tasai geriausias kikbokso treneris. Fainas treneris? Ar čia tasai? Ar tasai, kurio pilvo presas gražesnis? Prasidėjo diskusija – juokinga istorija“, – juokėsi A.Šipaila.
„Bet aš žinojau, kuris yra geriausias“, – dar kartą viską užglaistyti pabandė E.Bidžanova.
„Bet nepamenu, kada įvyko lūžis ir ji nusprendė ateiti į asmenines treniruotes, – sakė A.Šipaila. – Prisipažinsiu, kad kiokšin karate įsivaizdavau „ne tokią kietą“. Pradėjau gilintis į tehcniką, supratau, kad smūgiavimo technika yra panaši į boksą ar kikboksą – stiprūs akcentuoti rankų smūgiai, keliai, kojos. O pati kova? Visur yra ta pati metodika – kiekvienam kovotojui turi parinkti tinkamą taktiką. Nesvarbu, ar tai bus bokso ringas, ar karatė tatamis. Didelio skirtumo nėra. Visa taktika yra statoma pagal kovotojo antropogeninius rodmenis – aukštas, žemas, didelė sprogstamoji jėga, ištvermingas – tai svarbu. Vienas kovotojas nuolat gali spausti, kitas bando nokautuoti… Daug svarbių niuansų, kuriuos reikia sudėlioti. Jau po pirmų treniruočių pamačiau, kad …“
„Šito negalima sakyti, po to visi žinos…“ – pertraukė trenerį mergina.
„Ji turi stiprų smūgį ir gali dirbi efektyiomis kontraatakomis. Aš, kaip treneris, žiūri į pasaulinį lygį. Nesvarbu, kad dabar perskaitys jos būsimos varžovės Lietuvos pirmenybėse ir bandys ją įveikti, nes žinos labia didelę paslaptį, – šyptelėjo A.Šipaila. – Dabar reikia galvoti, ką reikia parodyti Europoje. Tačiau noriu pabrėžti, kad visame pasirengime aš esu pagalbinis treneris, nereikia man kabinti visų laurų. Nesijaučiu stebukladariu. Nesijaučiu galėjęs per porą mėnesių kažką kardinaliai pakeisti“.
„A.Šipaila pamatė mano stipriąsias savybes, ties kuriomis ir dirbome“, – pabrėžė mergina. Manau, kiek kitokia treniravimosi technika, kitaip parinkta kovos strategija bei stipriųjų savybių lavinimas ir padėjo iškovoti išsvajotą ir ilgai lauktą pergalę. Džiaugiuosi, kad Andrius patikėjo manimi. Treneris V.Jarovojus taip pat išlieka šalia, pataria, pagelbsti, jo patirtis ir žinios yra man nepaprastai reikšmingos. O treniruotės su A. Šipaila, tikiu, gali išplėsti mano galimybių ribas“.
Papildomai E.Bidžanova dirbo su Vilniaus „Budora“ sportininke, sparingų partnere Brigita Gustaityte, kuri prieš porą savaičių tapo šalies čempione svorio kategorijoje virš 65 kilogramų.
Paklausta, ar niekada negalvojo savęs išmėginti kikbokso ar kitos kovinės sporto šakos varžybose, sportininkė susimąstė.
„Buvau sulaukusi pasiūlymo eiti kovoti į narvą, – nusijuokė mergina. – Tačiau tuomet manęs tai nežavėjo. Visai neseniai buvau sulaukusi dar vieno komercinio pasiūlymo – televizijos projektas „Karate Combat“. Gal ir norėtųsi išbandyti kažką naujo, tačiau Kyokushin karatė – mano prioritetas“.
Nors Kyokushin karatė – visas merginos gyvenimas, tačiau kasdienybėje ji niekada tuo nesinaudojo.
„Draugų rate niekada nesigirdavau esanti karatistė, – nusišypsojo E.Bidžanova. – Man pasisekė, kad iš aplinkinių girdėdavau tik palaikymo žodžius. „Vau, Evelina, tu tokia mergaitiška ir užsiimi tokia sporto šaka?“ – dažniausiai netiki žmonės. Visi stebėdavosi. Skaudžių įgėlimų neprisimenu. Nebūdavo kvailų situacijų, nebent tik tos, kuomet atsirasdavo žmonių, kurie paprašydavo ką nors pademonstruoti „karatistiško“. O dažniausia frazė: „Evelina, ar apginsi?“ Neapgindavau, nes neprireikdavo, bet draugai, būdami kartu, sakė besijaučiantys saugūs“.
Lietuvos čempionės titulas E.Bidžanovai garantavo kelialapį į birželio pabaigoje Sakartvele vyksiantį Europos čempionatą. „Tikiuosi, kad netrukus pradėsime pasirengimą, nes norisi palaikyti gerą sportinę formą“, – teigė E.Bidžanova.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
