Jaunasis „Nevėžio“ narys R.Župerka: „Klubas dirba tinkama linkme“

Kėdainių „Nevėžio“ klubas toliau tęsia supažindinimą su savo komandos nariais ir šįkart pakalbino vieną jauniausių komandos žaidėjų - Roką Župerką.

- Rokai, esi jaunas futbolininkas, žengiantis į profesionalų futbolą. Papasakok savo, kaip sportininko kelią.

- Futbolą pradėjau žaisti nuo 5-erių. Jau nuo pat mažų dienų buvau aktyvus vaikas. Norėjosi kažkur išlieti šią energiją. Pradėjau lankyti treniruotes jau nebeegzistuojančiame klube. Po to, perėjau į Nevėžį. Iš tikrųjų, tai mamos brolis pasiūlė, kadangi pats buvo geras futbolininkas, tai žinojo, kur tobulėti yra geriausia. Mano karjeros kelias ir visa meilė futbolui prasidėjo šioje ekipoje. Labiausiai norėčiau padėkoti treneriui Romui. Jis seka visas mūsų rungtynes, po jų paskambina, pasikalbame apie mano padarytas klaidas, kurių galėčiau išvengti. Labai džiaugiuosi, jog sulaukiu pagalbos iš šalies.

- Su kokiais iššūkiais tenka susidurti vyrų futbole?

- Kai perėjau iš jaunimo į suaugusiųjų, tai tikrai jautėsi greičio skirtumas, sprendimų priėmimas ir didelė konkurencija. Negali užmigti ant laurų, nes į tavo vietą labai greitai ateis kitas žaidėjas.

- Kaip manai, kokios yra tavo stipriosios arba silpnosios savybės?

- Nemėgstu savęs vertinti, todėl sunku išskirti tiek silpnąsias, tiek stipriąsias savybes. Vis dėlto, manyčiau, kad kovingumas yra mano geroji savybė. Žinau, jog atstovaudamas savo miesto komandai kausiuosi iki pat rungtynių pabaigos.

- Pozicija, kurioje jautiesi geriausiai?

- Geriausiai jaučiuosi vidurio saugo pozicijoje, bet žaidžiu ten, kur treneris liepia. Kad ir kur rungtyniauju, stengiuosi būti naudingas komandai.

- Ar sunku buvo derinti mokslus ir sportą? Ar apskritai buvo sunku nuspręsti kokiu gyvenime keliu eisi?

- Niekada nebuvau gabus moksluose. Vieni dalykai sekasi geriau, kiti - blogiau. Kad gyvenimą siesiu su futbolu, žinojau nuo mažens, nes tai yra dalykas, kuriuo kvėpuoju, gyvenu, mėgaujuosi. Jeigu mokslai trukdo sportui - reikia mesti mokslus. (red. juokiasi)

- Kaip save motyvuoji? Ar turi specialių metodų, kurie tau padeda?

- Dieną prieš rungtynes, visada įsijungiu „slaptą“ filmą, kuris padeda motyvuoti save, nusiraminti ir ramiai užmigti.

- Papasakok apie savo debiutą pagrindinėje vyrų komandoje. Momentą. Įsimintiniausią įvykį.

- Debiuto pačio jau gerai nebeprisimenu, bet pirmasis įvartis buvo ilgai lauktas. Dieną prieš susitikimą, treneris pasakė, kad įmušiu ir atėjo mano laikas. Taip ir buvo, pasitikėjimas davė vaisių. Man tai buvo svajonės išsipildymas. Karjeros momentas, tai be abejonės - nugalėtojai. To nepamiršiu niekada.

- Kaip vertini praėjusį sezoną, jeigu reikėtų kalbėti apie asmeninius tikslus?

- Sezonas, mano manymu, buvo vykęs. Buvo etapų, kai tekdavo kristi į duobę..., tačiau laukdavau savo šanso. Dar prieš sezoną sunkiai dirbau, tobulinau savo individualius sugebėjimus, labai norėjau žaisti. Prieš sezono pradžią, komandos kapitonas visiems davė po lapą, kuriame turėjome užrašyti savo tikslus. Man pavyko įgyvendinti tai, ką užsirašiau.

- Kokios emocijos žengiant į aukščiausią šalies lygą? Ar lauki savo debiuto?

- Esu užsivedęs. Noriu įrodyti, kad galiu žaisti aukščiausiame lygyje. Žinoma, turiu ir toliau sunkiai dirbti ir laukti savo šanso.

- Papasakok apie FK „Nevėžis“ klubą. Mikroklimatą. Komandos žaidėjus.

- Klubas dirba tinkama linkme. Kaip žinote, komandoje yra daug jaunų žaidėjų, kurie stengiasi pakeisti jau buvusius narius. Sakyčiau, jog esame labai ambicinga komanda. Čia vyrauja gera nuotaika, turime narius, kurie dalinasi savo patirtimi, duoda naudingų patarimų bei motyvuoja. Rūbinėje labai svarbią rolę atlieka Deividas, Aretas, Evaldas, Arminas. Jie yra tikri lyderiai, taip pat jų vietas jau bando užimti Mindaugas su Tomu. Esame draugiškas kolektyvas, legionieriai taip pat yra priimami draugiškai, jaučiasi gerai. Dalis mūsų sėkmės yra mikroklimatas.

- Kaip vertini pasiruošimą A lygos sezonui? Draugiškos rungtynės, treniruotės.

- Pasiruošimas yra sunkus ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Dirbame sunkiai, nors ir neturime idealių sąlygų, tačiau tikime, jog visos pastangos atsipirks ir vaisiai bus saldūs.

- Kokia tavo svajonė?

- Nenustoti mylėti futbolo. Kitas svajones pasilieku sau. Svajoju tyliai.

- Kokia būtų tavo žinutė klubo gerbėjams?

- Labai norėčiau, jog kuo greičiau sirgaliai būtų įleidžiami į stadionus. Iš esmės gi viską darome dėl jų. Todėl labai tikiuosi, kad mus palaikysite, net ir tada, kai bus labai sunkus etapas. Žinokite, mes visada atiduosime visas jėgas ir stengsimės Jūsų nenuvilti. Sirgaliai - dvyliktasis žaidėjas.