Kovotojas D.Dirkstys: „Ateityje mūsų kovas žiūrės, kaip dabar žiūri Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes“ (40)
Dominykas Dirkstys l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Matau save apsijuosusį dviejų svorio kategorijų KOK čempiono diržus, – sportas.lt prisipažino devyniolikmetis kikboksininkas Dominykas Dirkstys. – Kiek žinau, dar niekam nėra pavykę to padaryti“.
Klaipėdos kovos klubo „Muay Thai Imperija“ auklėtinio apdovanojimų kolekcijoje – Lietuvos Muaythai čempionatų aukso medaliai, pasaulio čempionato bronza ir Europos pirmenybių auksas.
„Tačiau nenoriu viso dėmesio koncentruoti į titulus, – perspėjo D.Dirkstys, pernai debiutavęs KOK ringe. – Tiesiog noriu, kad mano karjera būtų reikšminga, noriu palikti ryškų įspaudą koviniame sporte. Noriu, kad mano vardą žinotų ir po mano mirties – kad tai būtų garbė mano vaikams ir anūkams. Visada mėgau sakyti „Jei svajonės tavęs negąsdina – tai tik rytojaus planai“.
– Praėjusieji metai buvo kiek kitokie – kaip sekėsi sportuoti, palaikyti fizinę formą? – paklausiau D.Dirksčio?
– Taip, laikotarpis pasaulyje dabar kitoks nei visada, tačiau, nors salės uždarytos, sporto neapleidau. Nebuvo nė dienos be sporto. Turiu puikius draugus, kurie labai rimtai žiūri į sportą. Nuolat susitikdavome stadione – rytą ir vakarą. Daugelis kompanijų susitinka išgerti ar tiesiog praleisti laiko, o mes su draugais susitikę sportuojame. Jau kurį laiką man yra įstrigusi frazė „Parodyk savo draugus, parodysiu tavo ateitį“. Vieną dieną prisiminiau šią frazę, mintyse peržvelgiau savo draugus bei artimuosius ir supratau, kad noriu tikslingai eiti sporto keliu. Supratau, kad turiu nutraukti ryšį su daugiau negu puse savo pažįstamų. Bet dabar galiu pasakyti, kad esu teisingame kelyje... Progreso kelyje. Tikiuosi, kad greitai galėsime sugrįžti į sales.
– Ar jau spėjai susikurti savo karjeros viziją?
– Turiu tikrai labai didelių planų (šypsosi). Bet čia norėčiau išlikti kiek paslaptingesnis. Viską parodysiu ne žodžiais, o veiksmais. Pamenu, visada sakydavau „Aš būsiu čempionas“. Mokykloje daugelis tik pasijuokdavo. Tapau Lietuvos čempionu. Tada pasakiau, kad tapsiu Europos ir pasaulio čempionu. Manimi vėl netikėjo, sakė, kad ten visai kitoks lygis negu šalies čempionatuose. Dabar esu Europos čempionas ir pasaulio pirmenybių prizininkas. Tad galiu pažadėti, kad ateityje nuveiksiu daug ir mano vardą išgirsite dar ne vieną kartą.
– Pernai spėjai debiutuoti KOK ringe: pasiektos lygiosios su „Sparta Gym“ kovotoju Raimondu Avlasevičiumi ir įveiktas „Remerio“ auklėtinis Linas Andijauskas. Kaip vertini šią patirtį?
– Vau! Tai buvo kažkas naujo. Visai kito lygio profesionalumas. Mėgėjų čempionatų kovose viskas paprasčiau – sukovoji, grįžti, nusimaudai, o kitą dieną vėl kovoji. O čia? Fotosesijos, akistatos su priešininkais prieš kovą – man tai buvo lyg narkotikas. Prisipažinsiu, šios kovos man padėjo augti. Kova su R.Avlasevičiumi? Buvo daug naujų dalykų, pavyzdžiui, man pirmą kartą teko kovoti be kojų apsaugų. Kovoje su L.Andrijausku jau jaučiausi geriau. Na, o dabar pažiūrėjęs kovas galiu pasakyti, kad galėčiau pasirodyti dvigubai geriau. Pamačiau savo silpnąsias puses, įdėjau daug darbo ir jas stengiausi stiprinti. Per karantiną daug laiko skyriau jėgai – dabar smūgiai yra kur kas stipresni. Tačiau suprantu, kad dar yra daug sričių, kuriose turiu tobulėti. Žinau ir analizuoju save, kasdien stengiuosi būti geresnis. Dar vienas pažadas: kiekvieną kartą mane matysite vis geresnį.
– Buvo planuojama, kad ringe žiūrovai tave pamatys ir vasario 28 dieną vyksiančiame „KOK Classic 5“ turnyre, tačiau kova atšaukta?
– Deja... Bet supratau, kad turiu šiek tiek pristabdyti, kad vėliau galėčiau žengti didelį žingsnį į priekį. Baigiau vidurinę mokyklą, noriu pradėti studijas Lietuvos Sporto universitete. Be to, sulaukiau labai netikėto, bet gero pasiūlymo porą mėnesių padirbėti užsienyje. Pasirengimas kovai jau buvo pradėtas, ilgai svarsčiau, ką turėčiau daryti. Nusprendžiau, kad pasiūlymas geras ir šis darbas man padės užsidirbti mokslams. Tačiau ir išvykęs sportuoju pilnu tempu, nes žinau, kad daug kovų dar laukia ateityje.
– Karantino metu spėjai ne tik sportuoti, bet ir prisivirti košės „TikTok’e“... Įsivėlei į skandalą, po kurio buvai apkaltintas homofobija?
– Tai yra ganėtinai juokinga situacija, mano manymu. Sekėjai manęs paklausė, ką manau apie homoseksualus. Atsakiau, kad tai man yra šlykštu. Jau tą patį vakarą „TikTok’e“ mane pradėjo atakuoti piktomis žinutėmis, kad taip šnekėti negalima. Atsakiau dar vienu vaizdo įrašu. Pasakiau, kad kiekvienas turi savo nuomonę, pajuokavau, kad juos reikia gydyti... Na, ir prasidėjo. Tik pabudęs ryte pastebėjau, kad esu „pritagintas“ prie šimtų vaizdo įrašų – homoseksualai vaizdo įrašuose kalbėjo apie mane. Tai truko ganėtinai ilgai... Gal savaitę. Per tą laiką sulaukiau dėmesio tiek, kiek dar gyvenime nesu jo turėjęs. Net po pergalingų kovų nesu tiek SMS gavęs. Šįkart kiekvieną dieną sulaukdavau žinučių šimtais. 80 proc. jų buvo su palaikymu, o kita dalis grasino susidoroti ir siūlė man nusižudyti. Bet nei vienos tų žinučių nepriėmiau asmeniškai. Internetą laikau vieta, kurioje visi turi sparnus ir varžosi vienas su kitu „naglumu“. Žinutėmis aš nekariauju. Liūdniausia buvo, kad „TikTok’e“, kuriame turėjau 35 tūkst. sekėjų, mane užblokavo. Tai buvo momentinis šokas – susikūriau naują paskyrą ir „follwerių“ skaičius greitai auga.
– Bet spėjai sulaukti netgi iššūkio: Laura Krasuckaitė tave kvietė į kovą?
– O, taip. Kas nematėte, tai homoseksuali mergina mane iškvietė į kovą. Na, man netgi keista, ką ji sau galvoja. Kad įveiktų treniruotą kovotoją, kuris visą gyvenimą sportuoja? Bet kuriuo atveju, tai nesąmonės. Mane mama auklėjo kitaip – prieš moterį rankos pakelti negalėčiau. Bet, kaip ir sakiau, internete visi su sparnais. Galbūt, ji nerimtai? Gal tik dėmesio norėjo?
– Kaip manai, ar jau žinai sėkmingos kovotojo karjeros paslaptį?
– Nuoseklumas. Pirmiausia, reikia susidaryti tvarkingą režimą ir jo visada laikytis. Variantas „nuo pirmadienio iki penktadienio sportuoju, o šeštadienį einu su draugais gerti alaus“ čia netinka. Nuolat privalai stebėti savo aplinką, turi pamatyti, ar tavo aplinkoje nėra žmonių, kurie tave trauktų žemyn. Esu ne vieną kartą matęs, kaip atsiranda geri ir perspektyvūs kovotojai, laimintys kovas. Jiems pradeda sektis, o su ta sėkme atsiranda ir labai daug draugų, kurie nori su tavimi bendrauti, nuolat tave giria, atsiranda merginų, kurios nori su tavimi susitikti. Gal ir atrodo gražu, bet neretai sportininkas, pajutęs dėmesį, šiek tiek apleidžia sportą. Tai, žiūrėk, neateina į treniruotę, nes norėjo susitikti su mergina, tai, žiūrėk, neateina, nes norėjo pabūti su draugu bare. Kuo tai baigiasi? Kai tam sportininkui pradeda nebesisekti sporte, visi „draugai“ jį pamiršta, nes atsiranda kitas, koks nors krepšininkas, kuriam sekasi, ir visi nori būti jo „draugais“. Noriu pasakyti, kad visada privalai išlaikyti fokusą į dalyką, kurį darai. Gyvenime bus daug dalykų, kurie tave blaškys, bet tikiu, kad čempionai tuo ir skiriasi nuo kitų – jie nesustoja, kas bebūtų, jie eina savo tikslo link. Kas mane „veža“ koviniame sporte? Viskas nuo A iki Z. Aš mėgaujuosi savo kelione. Daugelis nori tik prizo – jie nenori sunkiai dirbti, jie nenori kažko atsiakyti. O aš tiesiog tuo mėgaujuosi, man patinka kovoti, man patinka dėmesys, man viskas sušiktai čia patinka, bet aš žinau, kad tai nėra amžina. Bet kurią dieną galiu gauti traumą ir iškristi iš šio kelio. Todėl turiu mėgautis, nes tikiu, kad žmogus turi labai didelį potencialą, kai daro tai, ką myli, nes daro tai iš širdies.
– Sparčiai populiarėja MMA sportas. Ar pats esi apie tai pagalvojęs?
– Kol kas tikrai ne. Noriu nuskinti viršūnes kikbokse. Bet aš imtyniauju. Ir tai man sekasi labai gerai. Neseniai teko darbuotis su sportininkais, kurie yra dalyvavę ir iškovoję aukštas pozicijas grapplingo ir MMA varžybose. Labai gerai jaučiausi su jais imtyniaudamas ir laužimo veiksmais sugebėjau įveikti. Tai, galbūt, manęs laukia Israelio Adesanya likimas? Kas žino, gyvenimas nenuspėjamas. Tačiau kol kas visas mano dėmesys nukreiptas į kikboksą.
– Kalbant apie dėmesį... Pastaruoju metu daug girdime ir skaitome apie kovotojų konfliktas tame pačiame internete. Ką apie tai manai?
– Viskas ateina iš Amerikos – žmonėms reikia šou, intrigų. Pažiūrėkite, yra kovotojų, kurie savo įraše turi virš 100 kovų, bet apie juos niekas nežino. O „Rimkenzo“ – jaunas bachūrėlis su 5 profesionaliomis kovomis – jau yra žinomas visoje Lietuvoje. Ir tai tik pradžia. Manau, visa tai – tik į gerą, nes tai sutraukia daugiau žiūrovų. Daugelis kovotojų skundžiasi, kad mažai uždirba, kodėl? Kodėl nėra didelių pajamų? Nes nėra tiek susidomėjimo ir žmonės nenuperka bilietų ar transliacijos peržiūrų. Kovos vyksta bet kokiu atveju, tai kodėl šiek tiek nepakalbėjus ir nepritraukus daugiau liaudies prie ekranų? Labai mėgstu vizualizuoti ateitį ir matau, kad maždaug po penkerių metų tokie kovotojai kaip aš ir „Rimkenzo“ rinksime pilnas arenas į KOK turnyrus, pritrauksime žiūrovus prie ekranų. Tikiu, kad ateis diena, kai lietuviai žiūrės mūsų kovas taip, kaip dabar žiūri Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes per TV3. Tuomet ir honorarai automatiškai bus kito lygio. Reikia daryti, o ne verkšlenti ir skųstis, kad kovotojai mažai uždirba.
– Ar jau žinai, su kuo dabar norėtumei susitikti ringe?
– Kol kas tokio noro neturiu (juokiasi). Dabar vyksta kova su pačiu savimi, kad smūgiai būtų kuo „švaresni“, kad skylių gynyboje turėčiau kuo mažiau. Kai jausiuosi jau užtikrintai visais aspektais, tada galės ateiti visi iš eilės – niekas manęs nesustabdys. Aš dar jaunas, man tik devyniolika suėjo – viskas dar prieš akis. Esu dėkingas savo „Muay Thai Imperija“ komandai, sparingų partneriams ir visiems Klaipėdos sportininkams, kuris vis pasisiūlo pajudėti kartu, ruoštis kovoms. Be jų nebūtų manęs. Kai tave supa tokie žmonės, dangus nėra riba.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
