„Dzūkija“
III kėlinys, 1 min.
35
:
43
Atsinaujins po sek
„Žalgiris“
Vasilijus Lomačenka ir Teofimo Lopezas | Organizatorių nuotr.

Vasilijus Lomačenka ir Teofimo Lopezas | Organizatorių nuotr.

 Kai ringe suskamba paskutinis gongas, o sirgaliai garsiai išreiškia savo nuomonę apie tai, ką ką tik matė, šalia ringo yra vienas žmogus, kuris kovos verdikto laukia nervuodamasis labiau, nei bet kas kitas. Žmogus, kurio vardas ir veidas yra mažiau atpažįstami kovų sirgalių nei kovotojų, trenerių ar vadybininkų, tačiau yra įtakingas dėl to, kaip klostysis kovų vakaras. Tai – kovų planuotojai (angl. matchmaker).

Tai vaidmuo, kuris visais laikais buvo vadinamas sunkiausiu ir blogiausiu bokse. Atliksi darbą gerai – visus nuopelnus susirinks kovotojai ir vadybininkai. Padarysi blogai – nors ir būsi sirgaliams nežinomas, tačiau tie, kurie žino, taip pat šiame sporte besisukantys žmonės, tavo vardą susies su žodžiais „niekam tikęs“.

Tai yra pamoka, kurią „Top Rank“ kovų planuotojas Bradas Goodmanas išmoko per 38-erių metų karjerą.

„Negausi jokios pagarbos, jeigu suorganizavai gerą kovą“, – „The Athletic“ sakė B.Goodmanas. „Viskas, ką tu gausi, tai būsi išvadintas visokiais žodžiais, kai suorganizuosi blogą kovą. Tai yra dalykas, kurį iš anksto turi žinoti“.

B.Goodmanas pats niekada nebuvo kovotojas, tačiau kai 1977 m. pirmą kartą pamatė gyvą kovą, jis tapo apsėstu šiuo sportu. Tą rugsėjo naktį jis pamatė, kaip „Madison Square Gardens“ arenoje susikovė Muhammadas Ali ir Earnie Shaversas ir po 15 raundų kovos į viršų kilo M.Ali ranka.

Praėjo šešeri metai ir 15-metis B.Goodmanas vasarą gavo darbą „Top Rank“ biure Niujorke. Dienomis B.Goodmanas lakstė po miestą ir rinko laikraščių iškarpas legendiniam „Top Rank“ rašytojui Irvingui Ruddui. Visgi, kai tik turėdavo laisvą akimirką, B.Goodmanas įlysdavo į kovų planuotojų kabinetą, kur klausydavo dviejų žmonių pokalbių: Bruce‘o Tramplerio ir Teddy Brennerio.

„Bruce‘as turėdavo užrašų knygutę su visų kovų rezultatais visame pasaulyje, nes tuo metu nebuvo „Fight Fax“ ar „Boxrec“, – prisiminė B.Goodmanas. „Aš buvau lyg žiurkė, ieškanti sūrio. Ieškojau, kas kovojo ir kokie buvo rezultatai. Mane apsėdo manija“.

Neilgai trukus, B.Goodmanas du kartus per mėnesį vykdavo į Atlantos miestą, norėdamas pasisemti gyvų kovų atmosferos. Tuo metu mokykla jam užėmė antrinę vietą, nes jo vizija buvo sekti B.Tramplerio ir T.Brennerio pėdomis.

„Patikėsite, ar ne, bet aš niekada nesvajojau būti vadybininku ar kažkuo panašiu“, – sakė B.Goodmanas. „Visada norėjau būti kovų planuotoju“.

Apie 2000-uosius metus, B.Goodmanas pradėjo apšilinėti savo kojas šioje rolėje. Pirmaisiais savo metais jis padėjo organizuoti kovas „Orleans Hotel“ Las Vegase bei gelbėjo Gary Shawui. Ta patirtis parodė jam, kad yra du būdai, kaip suorganizuoti kovą.

„Kai rengi vietinius pasirodymus, tau nereikia apsaugoti vyrukų, tu tiesiog ieškai, kas patiks gerbėjams ir gali organizuoti bet kokią kovą, kokią tik nori“, – pasakojo B.Goodmanas. „Tai yra lengviausios kovos, nes tada gali tiesiog savęs paklusti: „Ei, kokios kovos aš išties norėčiau?“

Bet kai tu dirbi vadybinei kompanijai, tuomet tai darosi tikrai sunku, nes tu turi ne tik apsaugoti „A“ pusę, kad jie laimėtų, tačiau taip pat turi pamaloninti televiziją ir žmones, kurie laukia konkurencingos kovos“.

Tai lyg žongliravimas, kurio skaudžias pasekmes per 15 metų šiame darbe pajautė britas Jasonas McClory. Pradėjęs dirbti kaip užsienio kovotojus į Didžiąją Britaniją atvežantis nepriklausomas tarptautinis agentas, jis praleido daugiau nei dvejus metus dirbdamas Franko (dabar Kellie) Maloney kompanijoje, prieš pereidamas į Franko Warreno „Queensberry Promotions“ vadybinę kompaniją. Ten jis praleido aštuonerius metus, kai 2020 m. išvyko į „Dennis Hobson Promotions“ kompaniją, kur užima bokso direktoriaus pareigas.

J.McClory mano, kad geriausi kovų planuotojai yra tie, kurie išties supranta, kaip sukurti kovotoją ir ko jam reikia, kad jis tobulėtų.

„Jeigu nesi olimpinis čempionas, pirmos 10 ar 15 kovų yra susijusios su tobulėjimu“, – „The Athletic“ sakė J.McClory. „Kovų planuotojas įvertins, kokių įgūdžių reikia kovotojui, kur slypi jo stipriosios pusės ir tada parinks varžovus, kurie gali mesti iššūkį jam kitose srityse.

Kai tik kas nors pasako: „Aš nemėgstu kairiarankių“, pirmas dalykas, kurį aš padarysiu – surasiu jam kairiarankį. Jeigu kažkas nemėgsta varžovo, kuris gerai dirba kojomis ir puikiai juda arba mėgsta aktyviai keistis smūgiais, tai yra dalykai, kuriuos jie gauna. Kai vadybinė kompanija į juos investuoja, kuria kovotoją ir atveda į tokį karjeros tašką, kai jie turi kovoti dėl titulo, ką jie tada darys? Apsisuks ir pasakys, kad nekovos prieš jį, nes jis yra kairiarankis ir jie nežino, kaip prieš juos kovoti? Mano darbas yra parengti juos, kad jie tai žinotų“.

Kontaktai visame pasaulyje yra didžiulis kovų planuotojo privalumas. Kaip ir žinios, kurios padeda įvertinti kovotojo stipriąsias ir silpnąsias puses. Visgi net ir visą tai turint, gali būti sunku surasti kovas, kurios patenkintų visas puses, įtrauktas į tą dvikovą.

J.McClory galbūt gali surasti savo vyrukui varžovą, kuris padėtų jam tobulėti ir suprasti, kaip pagerinti savo silpnąsias puses, tačiau ar tai kova, kurios nori sirgaliai?

„Kaip kovų planuotojas, tu turi ėsti tą visą šūdą per pirmąsias 10 boksininko karjeros kovų“, – sakė J.McClory. „Be to, vadybininkai ją turi dar parduoti, todėl visada yra keli etapai: kovų planuotojas sustato kovotojus, kad jie tobulėtų, o vadybininkai bando tai parduoti transliuotojams“.

J.McClory teigimu, geriausi kovų planuotojai apie 70 proc. laiko gali vienu šūviu nušauti du zuikius – suorganizuoti įdomią ir tobulėti verčiančią kovą. O kas būna per likusį laiką? Kovų planuotojas susiduria su vadybininkų baimėmis dėl televizijos reitingų arba sirgalių nepasitenkinimu socialiniuose tinkluose.

„Niekada negali patenkinti visų gerbėjų pageidavimų. Paskelbi apie kovą ir matai, kaip kai kurie sirgaliai rašo, kad tai „nesąmonė“, o kiti rašo, kad tai „nuostabi kova“. Norėdamas išgyventi ilgą laiką šiame versle, turi turėti storą odą ir nekreipti dėmesio į tai, ką sako kiti“.

Šiomis dienomis B.Goodmanas ir jo vadovas B.Trampleris prižiūri daugiau nei 100 kovotojų, priklausančių „Top Rank“ agentūrai. Kaip ir J.McClory, jų pagrindinis dėmesys yra skiriamas jaunų boksininkų tobulėjimui, o jau nugludinti deimantai paliekami Bobui Arumui ar Toddui duBoefui.

B.Goodmanas sako, kad jis nedaug yra dirbęs su tokiais boksininkais kaip Vasilijus Lomačenka, Teofimo Lopezas, Terence‘as Crawfordas ar Shakuras Stevensonas, nes yra susitelkęs į tuos, kurie ateityje taps čempionais.

Kaip žinoti, kurie vaikinai gali pasiekti šį lygį? Tai reikalauja daug laiko ir atidžių stebėjimų, tačiau, kaip sako B.Goodmanas, „kai perpranti, tai tampa instinktu ir vos kartą pamatęs kovotoją tu priimi sprendimą“.

Taip buvo ir su 23-ejų metų lengvo svorio kategorijos čempionu T.Lopezu, kurio potencialą matė visi.

„Mes tikėjomės, kad jis taps čempionu“, – sakė B.Goodmanas. „Jeigu tai būtų neįvykę prieš V.Lomačenką, tai būtų padaryta prieš ką nors kitą, nesvarbu, ar tai būtų svorio kategorija iki 135 ar iki 140 svarų. Visi tikėjomės, kad Sh.Stevensonas taps svorio kategorijos iki 126 svarų čempionu, o kai jis kovos svorio kategorijoje iki 130 svarų, taip pat tikimės, kad jis taps diržo savininku. Buvo ir vyrukų, iš kurių nesitikėjome čempiono titulo, tačiau jie tai padarė. Dėl daugumos vyrukų, su kuriais pasirašome sutartis, dažniausiai esame užtikrinti“.

Kai esi kovų planuotojas ir bandai pastatyti kovotojo karjerą, su kiekviena kova tavo atsakomybė sunkėja. Kai B.Goodmanas vystė Puerto Riko lengvo svorio kategorijos kovotojo Felixo Verdejo karjerą, jis jautė, kaip atsakomybės svoris didėjo su kiekviena kova.

„Kiekvieną kartą kramtydavau nagus, kai jis kovodavo“, – sakė B.Goodmanas. „Turėjau vieną nagą, kurį pavadinau „Verdejo nagu“, nes kiekvieną kartą, kai jis būdavo ringe, nukramtydavau jį iki pat kaulo. Manau, kad jis niekada neataugs ir nukramčiau jį tiek, kad išplito infekcija“.

Praėjusį mėnesį F.Verdejo patyrė antrą pralaimėjimą karjeroje, kai jį nokautavo japonas Masayoshi Nakatani. Pasak B.Goodmano, tai įvyko tada, kai F.Verdejo manė jau laimėjęs kovą ir „pasidarė neatsargus“. Visgi 2018 m. patirtas pirmasis F.Verdejo pralaimėjimas Antonio Lozada yra tas, kuris graužia B.Goodmaną iki pat dabar. Tai buvo pirmoji F.Verdejo kova per metų laikotarpį po to, kai jis patyrė motociklo avariją 2016-ais metais. B.Goodmanas norėjo, kad tai būtų aštuonių raundų kova, tačiau toks pasiūlymas buvo atmestas.

Dešimtame ir paskutiniame raunde, F.Verdejo buvo pasiųstas į nokdauną kaire ranka. Nors F.Verdejo atsistojo, ringo gydytojai liepė teisėjui stabdyti kovą likus vos 23 sekundėms iki jos pabaigos.

„Jeigu tai būtų aštuonių raundų kova, jis būtų laimėjęs teisėjų sprendimu“, – prisiminė B.Goodmanas. „Bet galbūt tai buvo ir geriausias dalykas, kuris galėjo nutikti, nes jis pasimokė iš savo klaidų ir jas ištaisė“.

Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo B.Goodmanas susiduria 2021 m., tai surasti kitą varžovą Edgarui Berlangai. E.Berlangas turi 16 pergalių ir nei vieno pralaimėjimo, o visas savo kovas laimėjo pirmuose raunduose nokautuodamas varžovus. B.Goodmanas norėtų, kad 23-ejų metų kovotojas nors kartą ringe išbūtų daugiau raundų.

„Turime duoti jam kreditų, nes tie vyrukai, su kuriais jis kovojo, neturėtų kristi po pirmojo raundo“, – sakė B.Goodmanas. „Kitai kovai ieškome labiau patyrusio kovotojo, kuris būtų anksčiau kovęsis dėl čempiono titulo ir galėtų suteikti E.Berlangai daugiau raundų. Kai tik įvyks tai, jis taps geresniu kovotoju“.

Visgi E.Berlangas nėra stipriausias kovotojas, su kuriuo B.Goodmanas turi reikalų. Yra toks Elvisas Rodriguezas „su kuriuo niekas nenori kovoti“.

J.McClory turi kiek kitokį vertinimą apie kovotojus, kuriems sunkiausia surasti varžovus. Galite pagalvoti, kad sunkiausia yra su tokiais kaip Anthony Joshua ar Danielis Duboisas (prieš jo pralaimėjimą Joe Joyce‘ui), ar tais, kurie ankstyvoje karjeros stadijoje turi didžiulę reputaciją ir raginama juos spausti kur kas agresyviau, nei kovų planuotojas to norėtų.

Visgi J.McClory pirštu beda kitur.

„Tai kovotojai su treneriais, kurie mano žinantys geriau“, – sakė J.McClory. „Nepamirškite, kad kovotojas yra trenerio pajamų šaltinis, todėl gali pasiūlyti ir per sunkią ar per lengvą kovą, ar net kovą, kurioje viskas gali būti 50 prieš 50, jie vis tiek galvos, kad tai yra 60-40 kova, nes bijos prarasti savo užmokestį. Yra keletas trenerių su taip vadinamomis superžvaigždėmis, kurie tikrai neleis kovoti su bet kuo, nebent bus priversti tai daryti. Turiu omenyje beprotišką pinigų sumą. Tokiems yra sunkiausia suorganizuoti kovą“.

Iš kitos pusės, J.McClory labiausiai mėgsta tuos kovotojus, apie kuriuos jis žino, kad jie suteiks didžiausią pramogą. Jis vardina tokius kovotojus kaip Liamą Williamsą ar Jacką Catterallą, kurie retai dalyvauja nuobodžiose kovose.

Visgi visada yra išimčių.

Kai 2018 m. J.Cattarellas žengė į ringą prieš Oharą Daviesą, J.McClory su džiaugsmu trynė rankas. Jis tikėjosi, kad tai bus publiką pamaloninanti kova, tačiau jis nei iš tolo tokia nebuvo. Po 12 raundų abu kovotojai taip ir neatrado plyšio vienas kito gynyboje, o tie sirgaliai, kurie dar nemiegojo, su palengvėjimu išgirdo paskutinį gongą.

„Tai buvo siaubinga“, – prisiminė J.McClory. „Ne visada gali pastebėti, kaip vienas stilius užgniauš kitą. Buvo keletas kovų, kur galvojai, kad tai bus kažkas tokio, tačiau taip ir nebuvo. Arba galvojai, kad kova nepersikels į distanciją, bet taip įvyksta. Mes visi esame žmonės“.

Pakviesti du kovotojus į ringą kartais gali atrodyti paprasta, tačiau įsivaizduokite, kaip logistiškai sunku suorganizuoti 15 kovų per vakarą. Stresas organizuojant vizas iš užsienio atvykstantiems kovotojams arba laukimas medikų išvadų, kai jie dieną prieš turnyrą atlieka smegenų skanavimą.

Pastaraisiais metais kovų planuotojams atsivėrė platesnis galimų kovotojų ratas, kai „Box~rec“ palengvino kovotojų paiešką, tačiau tai ne visada išeina į naudą.

„Tai tampa vis mažesne meno forma“, – sakė J.McClory. „Šiame žaidime yra dalyvaujančių žmonių, kurie turi daugybę kontaktų ir siunčia visiems laišką sakydami: „Man reikia lengvo ir puslengvio svorio kategorijų kovotojų, ar gali padėti? Tai ne kovų planavimas, tai bandymas užkaišyti skyles.

Tu turi sekti tinkamą kovotoją tinkamu laiku, kad gautum reikiamą patirtį. Aš žiūriu daugybę vaizdo įrašų, kalbu su daugybę agentų ir vadybininkų, bendrauju su kitais kovų planuotojais ir jeigu nerandu informacijos apie dominantį kovotoją, pasižiūriu, kur jis anksčiau kovojo ir kalbu su ten esančiais žmonėmis“.

Tiems, kurie nori įsitraukti į šį verslą, J.McClory turi patarimą: „Visko prašykite raštu, nebijokite prieštarauti ir prisiminkite, kad patekote į šį sportą norėdami juo mėgautis“.

Tuo tarpu B.Goodmanas turi vieną paprastą patarimą: „Neįsimylėkite kovotojų“.

„Sunku tai padaryti, nes turi daugybę vaikų, kuriuos auginai nuo nulio ir prie jų prisiriši“, – sakė B.Goodmanas. „Turite savo mėgstamiausius ir norite kuo labiau juos apsaugoti, tačiau kartais tai padaryti yra labai sunku“.

Taigi, kitą kartą, kai jūs vertinsite kovą, nesvarbu, ar tai bus stebint kovą iš tribūnų, sėdint ant sofos, ar per kompiuterio ekraną, nepagailėkite gerų minčių tiems, kurie tai suorganizavo. Jie bus tie, kurie stovės tamsoje ir kramtys nagus iki kaulo.

info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

DISKUSIJA
Visi (2)
Registruoti
Anoniminiai (2)
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų