Minutės košmaras su laiminga pabaiga: ką galvojo J.Lauvergne'as ir plieniniai herojaus nervai VIDEO (11)

 Kai iki rungtynių pabaigos likus 42 sekundėms Thomasas Walkupas pataikė tolimą metimą, „Žalgirio“ persvara šoktelėjo iki septynių taškų. Po tokio tritaškio tiesiog natūraliai pati peršasi mintis, kad tai reiškia mačo pabaigą, tačiau kauniečiai, atrodo, patys padarė viską, kad viskas taip ramiai nesibaigtų.

Didžiąją rungtynių dalį „Žalgiris“ kontroliavo šį mačą – Valensijos klubui „La Fonteta“ rūmuose primetė savo žaidimą, disciplinuotai puolė iki vadinamojo „tikro“ metimo, o šeimininkų lyderiai buvo laikomi tarytum prie grandinių.

Tačiau jau kitoje žaibiškoje atakoje Klemenas Prepeličius visiškai laisvas išsimetė tritaškį, kuomet keistis ginamaisiais turėjo Marius Grigonis su Augustine’u Rubitu.

O jau kitos atakos metu dar labiau „sužiba“ ir Joffrey Lauvergne. Kuomet likus 25-ioms sekundėms M. Grigonis turėjo kamuolį jis drąsiai laisvas galėjo atakuoti, tačiau logiškai to nepadarė, kadangi kauniečiams pagrindinis tikslas buvo deginti laiką. Netrukus kamuolį gavo J. Lauvergne ir nepataikė iš po krepšio. Pats po savo netaiklaus metimo pasičiupęs kamuolį prancūzas su nauju atakos laiku galėjo jį turėti kone iki paskutinių rungtynių sekundžių, tačiau neapdairiai vėl iškart išmetė, ir net nepataikė iš po krepšio. Pats M. Grigonis iškart susigriebė už galvos.

Ir galiausiai paskutinės sekundės. Į didesnes analizes čia leistis nereikia – labai švelni Nigelo Heyeso pražanga prieš N.  Kaliničių, o po jo baudų metimų – ir patyrusio belgo Samo Van Rossomo trijų taškų vertės kirtis, kuomet chaotiškoje situacijoje žalgiriečiai tiesiog gaudė artimiausiai esančius žmones.

Ir netgi toje paskutinėje plačiai apdainuotoje atakoje niekas nepavyko taip, kaip tokiose situacijose planuojama – kamuolio po krepšiu negavo nei J. Lauvergne’as, nei Artūras Milaknis ties tritaškiu. Tiesą sakant, „Valencia“ treneris Jaume Ponsarnau tam buvo kone tobulai pasiruošęs, kadangi auklėtiniai paskutinėje gynybinėje atakoje buvo sustatyti į zoninę gynybą – perimetro gynėjai viską keitėsi su aukštesniaisiais, todėl prie tritaškio iš apačios pakilusio A. Milaknio čia jau laukė.

Taip kamuolį priėmė M. Grigonis ir lyg pro rakto skylutę atliko tą garsiąją verpstę. Vėlgi – „Valencia“ nesigynė prastai. O tada – tik vyšnia ant torto – taiklus metimas su sirena. Atrodo, dar tik prieš mėnesį M. Grigonis rungtynėse Kaune su sirena „Žalgiriui“ plėšė pergalę kovoje su Miuncheno „Bayern“. Tik šįkart metimas techniškai buvo daug sudėtingesnis.

„Turėjome tas rungtynes. Prepeličius meta, kai turime keistis. Mūsų prancūzas nusprendė kažką padaryti. Labai kvailai žaidėm, kaip ne Eurolygos komanda. Bet dabar viskas lengva, galime pasijuokti“, – pats po rungtynių bendraudamas su „Žalgiris TV“ kalbėjo M.Grigonis.

„Negalima taip žaisti rungtynių pabaigų, negalima. Svabu, kad Marius eilinį kartą mus ištraukė, bet… Kvailai sužaidėm pabaigą. Neįmanoma tiek taškų turint ir tiek laiko turint padaryt tiek daug blogų sprendimų“, – pridėjo Paulius Jankūnas.

Tačiau kad ir kaip negatyviai beskambėtų ta paskutinė „Žalgirio“ minutė ir kaip tik iš fantastikos srities atrodytų tas herojiškas M. Grigonio prasiveržimas, įvertinus likusią rungtynių dalį, „Žalgiris“ paskutinę sekundę pasičiupo, kas jam ir priklausė. O trečiadienio vakarą įvykius „La Fonteta“ arenoje iš esmės kontroliavo būtent M. Schillerio vyrai.

Austro vadovaujamas štabas pakeitimus atliko jau žengiant į aikštelę, jie buvo susiję su pirmosiomis šių komandų tarpusavio rungtynėmis. „Valencia“ vasaros pirkinys N. Kaliničius Kaune pelnė 14 taškų (3/3 dvit., 2/3 trit., 2/3 baud. Met.) ir buvo didelis skausmas „Žalgiriui“ tiek ties perimetru, tiek ir žaidžiant nugara į krepšį.

Dabar M. Schillerio idėja buvo aiški – aukštas penketas su pagrindiniu akcentu N. Hayesu lengvojo krašto pozicijoje su tikslu stabdyti 29-erių serbą. Pakankamai atletiškas ir fiziškai tvirtas amerikietis tam puikiai tiko – N. Kaliničius puldamas krepšį buvo absoliučiai neįgalus.

Jis iš žaidimo pataikė viso labo vieną vienintelį dvitaškį iš šešių ir prametė vieną tritaškį. Maža to, J. Ponsarnau pernelyg ilgai tikėjo serbo jėga paremtais judesiais, kurie atsitrenkė į N. Hayeso sieną. Jie nebuvo produktyvūs, puolimas tapo nuspėjamu, o viską išgliaudęs „Žalgiris“ krovėsi dviženklį pranašumą.

Per pirmus du kėlinius „Žalgiris“ tvirtai kontroliavo situaciją aikštelėje ir su disciplinuotu puolimu. M. Schillerio kariauna žaidė iki vadinamojo „tikro“ metimo, o vien per pirmą mačo pusę buvo atlikta net 15 rezultatyvių perdavimų, iš kurių trečdalis priklausė gynybą draskiusiam Rokui Jokubaičiui.

Štai su pastaruoju „stepouto“ situacijose nespėjo ir Bojanas Dubljevičius, o baudos aikštelę raižydamas jis priėmė gerus sprendimus, arba atakuojant pačiam, arba atrandant komandos draugus net tolimuosiuose kampuose. Antroje mačo pusę tokių momentų matėsi vis rečiau – per antrą ir trečią kėlinius „Žalgiris“ atliko jau tik 8 rezultatyvius perdavimus, o pats R. Jokubaitis – vieną.

Kalbėdami apie puolimą, jei pasakome A, reikia pasakyti ir B. Tiesiog nuodėmė šiame tekste nepaminėti Augustine'o Rubito indėlio. Aukštaūgis šįkart surinko 17 taškų, realizuodamas keturis dvitaškius iš penkių, tačiau ypatingai pabrėžtini yra net trys taiklūs tolimi metimai iš keturių.

A. Rubitui per mačą sumesti tris tolimus metimus yra asmeninis rekordas. Pavyzdžiui prieš trejus metus žaidžiant Bamberge per visą sezoną jis pataikė septynis tritaškius, kitame sezone – penkis, o praėjusį sezoną Pirėjo „Olympiacos“ gretose – aštuonis.

A. Rubitas Ispanijos klubą baudė už aplaidumą ir rizikas, ir buvo itin svarbi „Žalgirio“ pergalės dalis. Ką jau kalbėti apie tą dvitaškį paskutinėmis atakos sekundėmis ketvirtajame kėlinyje per varžovo rankas, nuo jo atšokus viena koja. Įdomu, ar metimai iš tolimesnės distancijos ateityje taps ir dažnesniu reiškiniu kauniečių puolime.

Taip „Žalgiris“ Rytų Ispanijoje iškovojo dar vieną svarbią pergalę. Taip, kaip prieš savaitę buvo reikalinga užnugaryje palikti „Olympiacos“, taip dabar svarbu nuskinti pergalę prieš Valensijos komandą. Tiesa, maksimalus tikslas lieka nepasiektas, mat dėl nepanaikinto tarpusavio rungtynių skirtumo, pasibaigus reguliariajam sezonui ir šioms komandoms turint po lygiai pergalių, būtent „Valencia“ rikiuotųsi aukščiau.

Tačiau tokia pergalė gerokai sparčiau varinėjusi kraują „Žalgirio“ sirgalių venose nuo to blankesnė neatrodo.

Eurolygos tvarkaraštis:

Eurolygos turnyrinė lentelė: