Kaip C.McGregoras peržengė UFC ir tapo didesnis už šį sportą? (9)

 „Dėl kažkokių priežasčių aš maniau, kad jis yra sunkiasvoris. Galbūt dėl to, kaip visi apie jį kalbėjo“, – 2015 m. savo prisiminimais apie pažintį su Conoru McGregoru kalbėjo UFC prezidentas Dana White‘as. „Klausiau Joe Silva (buvęs UFC kovų planuotojas) ir Seano Shelby (dabartinis UFC kovų planuotojas): kas po velniais yra Conoras McGregoras? Tai viskas, ką dabar girdžiu“.

Tuo metu C.McGregoras turėjo penkerių metų profesionalo karjerą, per kurią iškovojo 12 pergalių ir turėjo 2 pralaimėjimus, o beveik visa jo patirtis buvo kaupiama Airijos MMA scenoje. Įspūdingiausias jo pasiekimas buvo du jo titulai skirtinguose svorio divizionuose Anglijoje įkurtoje „Cage Warriors“ organizacijoje.

Bet net ir visa tam vykstant, C.McGregoras nebuvo UFC prezidento radare. Didžiausią įspūdį D.White‘ui padarė tai, kokį susidomėjimą C.McGregoru rodo vietiniai žmonės.

Taip ir prasidėjo. Tada dar niekas nežinojo, kur tai ves ir kokia didele žvaigžde taps C.McGregoras. Tuo metu, kaip vėliau sakė D.White‘as ir buvęs UFC bendrasavininkas Lorenzo Fertita, viltis buvo tiesiog ta, kad C.McGregoras gali kovoti. Jie žinojo, kad savo šalyje jis turi daug sekėjų, kad yra charizmatiškas ir geras pašnekovas.

Ko jie negalėjo nuspėti buvo tai, kad jis netrukus taps didžiausia organizacijos žvaigžde ir paskui save tems tiek šią įmonę, tiek šį sportą. Atrodė, kad jie nebuvo pasiruošę ir komplikacijoms, kurios lydės kartu.

Pirminis C.McGregoro kilimas UFC reitinguose buvo greitas, tačiau nebuvo toks, kurio nebūtume matę. Stokholme jis debiutavo 2013 m. balandį, praėjus vos keliems mėnesiams po D.White‘o vizito Dubline. Gerbėjai, anksti įsijungę „facebook“ tiesioginę transliaciją ir stebėdami preliminarias kovas išvydo, kaip C.McGregoras vos per 67 sekundes nokautavo UFC puslengvio svorio kategorijos kovotoją Marcusą Brimage‘ą.

Šis pasirodymas C.McGregorui užtikrino 60 tūkst. JAV dolerių premiją už „vakaro nokautą“, kuriuos jis realizavo drabužių parduotuvėje (jau tada jis turėjo prabangų skonį). Tą vasarą jis vėl grįžo į narvą ir pasirodė pirmame UFC renginyje „Fox Sport 1“ televizijoje, teisėjų sprendimu nugalėdamas būsimą UFC puslengvio svorio kategorijos čempioną Maxą Holloway, nors toje kovoje ir patyrė kelio traumą.

Pirmasis didžiulis įvykis nutiko tada, kai beveik po metų UFC pirmą kartą per penkerius metus atvežė savo turnyrą į Dubliną. Tai buvo tik antrasis UFC bandymas organizuoti turnyrą šiame mieste, o jo pagrindiniu veidu tapo C.McGregoras.

Kad tai įvyktų, UFC turėjo keisti transliacijų strategiją. 2013 m. organizacija paskelbė apie savo „UFC Fight Pass“ platformą, kuri ne tik tiesiogiai iš bet kurios pasaulio vietos ir bet kuriuo metu leistų transliuoti turnyrus, nekreipiant dėmesio į vietos transliacijų partnerių tvarkaraščius, tačiau suteiktų gerbėjams ir prieigą prie senų kovų.

JAV buvo ankstyva popietė, kai C.McGregoras nokautavo buvusį „Ultimate Fighter“ nugalėtoją Diego Brandao, tačiau tai buvo geriausias laikas Dubline esančiai vietinei publikai, kuri itin greitai išpirko bilietus į šį turnyrą. Šis entuziazmas padėjo UFC vadovams įsitikinti, kad su C.McGregoru jie eina teisinga linkme. Turėdami savo paties platformą, jie taip pat galėjo atlikti kokybišką analizę apie tai, iš kurių pasaulio vietų žmonės pirko transliacijas, kad pamatytų C.McGregorą. Kaip vėliau sakė UFC vadovai, tapo aišku, kad C.McGregoras yra populiarus visame pasaulyje.

Netruko ilgai, kol kiti UFC kovotojai išskyrė, kad UFC tik tris kovas turėjęs C.McGregoras kovojo su varžovais, kurie neišnaudoja jo graplingo įgūdžių trūkumo, tačiau jis vis tiek jau buvo žvaigždė. Kitų kovotojų kritika dar labiau sustiprėjo, kai UFC paskelbė, kad 2015 m. sausio mėn. jis pasirodys pagrindinėje „Fox Sports 1“ kovoje ir jeigu įveiks Dennisą Siverį, jo lauks titulinė kova.

C.McGregoro pergalė toje kovoje yra dažnai pamirštama, bet iš tikrųjų, per tą kovos savaitę Bostone, jis jau buvo traktuojamas kaip žvaigždė. Sirgaliai beveik kiekvieną dieną laukė šalia viešbučio, kad gautų jo autografų. Žiniasklaidos priemonės, esančios už MMA burbulo ribų, pradėjo atkreipti dėmesį, o jo asmenybė švytėdavo interviu metu. Jo pasitikėjimas savimi ir drąsa privertė žmones domėtis, ar jis gali padaryti tai, apie ką šneka. Kai C.McGregoras antrame raunde smūgiais nugalėjo D.Siverį, visi sulaukė aiškesnio nei aiškaus atsakymo.

Kai UFC suprato, kad C.McGregoras net ir be čempiono diržo yra nepaprasta žvaigždė, jie ėmėsi naujų žingsnių, kad tuo pasinaudotu. Po to, kai 2015 m. vasarą buvo paskelbta jo kova dėl puslengvio svorio kategorijos čempiono titulo su Jose Aldo, UFC nusprendė surengti pasaulinį turą reklamuojant šią kovą. Kiekvieną kartą C.McGregorui stojus prie mikrofono, gerbėjai pašėldavo. UFC tai buvo didelės apimties reklamos kampanija, kokios bendrovė dar niekada nebuvo dariusi. Apskritai niekas nebuvo sutraukę tokių didelių minių, kad išgirstų kovotojus tiesiog kalbant.

Visa ta energija buvo išeikvota, kai J.Aldo susižalojo šonkaulius ir iškrito iš kovos, o UFC į jo vietą pastatė buvusį pretendentą į titulą Chadą Mendesą. Jiems buvo paskirtas „laikinasis titulas“, o UFC tai vis tiek traktavo kaip labai svarbų įvykį. Buvo suorganizuotas dar vienas neįprastas įvykis, kai abu kovotojus link narvo lydėjo gyvi muzikiniai pasirodymai. Einant C.Mcgregorui, „The Foggy Dew“ dainą traukė airis Sinead O‘Connor, tuo tarpu žengiant Ch.Mendesui kantri dainininkas Aaronas Lewisas atliko kūrinį „Country Boy“.

Kovos reklamai skirti pinigai atsipirko. Net ir iškritus J.Aldo ir jį pakeitus Ch.Mendesui, „UFC 189“ turnyras sulaukė daugiau nei 800 tūkst. „pay-per-view“ pardavimų, o vien iš bilietų buvo uždirbta dar 7,2 mln. JAV dolerių. Nors tada C.McGregoras pirmame raunde buvo „užimtyniautas“, tačiau viską atpirko antrasis raundas, kai kraujuojantis C.McGregoras smūgiais nokautavo išvargusį Ch.Mendesą.

Kai 2015 m. pabaigoje C.McGregoras gavo galimybę suvienyti titulus su J.Aldo, airis prie savo legendos pridėjo dar vieną įspūdingą nokautą. UFC žvaigždė dar labiau suspindo, kai vos per 13 sekundžių vieno smūgio dėka nokautavo vieną labiausiai dominavusių UFC čempionų, o UFC pardavė daugiau nei 1 mln. „pay-per-view“ transliacijų.

Visgi didėjant C.McGregoro žvaigždei, didėjo ir jo galia derėtis su UFC. Kai jis užsimanė kilti aukščiau ir kovoti dėl lengvo svorio kategorijos čempiono titulo, precedento neturintis atvejis buvo gana nesunkiai patvirtintas organizacijos. Po to, kai 2016 m. ne titulinėje „UFC 196“ turnyro kovoje C.McGregoras netikėtai pralaimėjo Nate‘ui Diazui, jis jau po kelių mėnesių gavo revanšo galimybę, o puslengvio svorio kategorijos titulo gynyba buvo užmiršta.

UFC tikėjimas C.McGregoru niekada nenustojo atsipirkti pinigais. Jo revanšas 2016 m. vasarą prieš N.Diazą sumušė visus ankstesnius „pay-per-view“ rekordus, o C.McGregoras ir toliau galėjo reikalauti, kad visi šoktų pagal jo melodiją – reikalavo antrojo UFC titulo, nors taip niekada neapgynė ir pirmojo.

Buvo atvejų, kai atrodė, kad C.McGregoras geriau supranta kovų reklamavimą nei jo darbdaviai. Po to, kai 2016 m. lapkritį jis nugalėjo Eddie Alvarezą ir galiausiai iškovojo lengvo svorio kategorijos titulą, jis išsireikalavo, kad tame po kovos vykstančiame chaose jam būtų įteikti abu čempionų diržai, nors UFC norėjo išlaikyti puslengvio svorio kategorijos diržą nuošalį. C.McGregoras suprato, kad net jeigu iš jo ir bus atimtas puslengvio svorio čempiono diržas, kurio jis taip niekada ir negynė, labai svarbu įsiamžinti nuotraukose su jais bei suteikti visiems iliuziją, kad jis yra dviejų skirtingų svorio kategorijų čempionas.

C.McGregoro sugebėjimai gauti bet ką dar geriau atsiskleidė 2017 m., kai jis pradėjo siekti kovos prieš legendinį boksininką Floydą Mayweatherį. Tai buvo kova, kuri atrodė visiškai nereali bent dėl kelių priežasčių. Ar C.McGregoras neturėjo išskirtinio kontrakto su UFC? Taip. Ar jis neprašė kovoti su vyruku, kuris buvo iškovojęs 49 pergales, nepatyręs jokio pralaimėjimo ir jis karaliavo tame sporte, kuriame C.McGregoras niekada kaip profesionalas nebuvo varžęsis? Tikrai, kad taip.

Floydas Mayweatheris ir Conoras McGregoras | Scanpix nuotr.

Jeigu per greitą savo žvaigždės augimą C.McGregoras ką ir išmoko, tai buvo pinigų svertas ir tai, kaip jie naikina visas kliūtis. Nuo UFC pasipriešinimo bet kokioms kalboms dėl šios kovos, iki klausimų, kaip jie galėtų maitintis iš šio pinigų lovio. Sporto komisijos, kurios įprastai draudžia kovas su tokiu didžiuliu bokso patirties skirtumu, taip pat norėjo gauti dalį pajamų. Pasitelkdamas fantaziją ir valią, C.McGregoras dalyvavo kovoje su F.Mayweatheriu, kur nebuvo konkurencinga, tačiau vis tiek uždirbo milijonus visoms pusėms.

UFC galėjo džiaugtis pinigais tiesiog už suteiktą leidimą C.McGregorui kovoti prieš F.Mayweatherį bei buvo pranešama, kad tai buvo didžiausia išmoka per metus. Visgi tai turėjo ir savo kainą – kuo C.McGregoras tapo didesne žvaigžde, tuo sunkiau jį buvo suvaldyti. Kai kovotojo sąskaitoje būna tūkstančiai, nėra lengva jam sakyti, ką daryti, kokias teises jis turi ir prieš ką bei kada jam kovoti. O kas tada, kai jis turi dešimtis milijonų? Tada jam net nereikia pateikti atsakymo, jeigu jam nepatinka jūsų pasiūlymas.

Jis gali elgtis kaip tik nori, galbūt net mesti atitvarą į autobusą, kuris veža kitus kovotojus, kaip kad C.McGregoras padarė 2018 m. Jis žinojo, kad darbdavys jo nebaus, nes to tiesiog negali sau leisti.

Galbūt dėl to UFC nebandė pakartoti tokios reklaminės akcijos, kuri buvo rengta su C.McGregoru. Laikas, energija ir pinigai, skirti C.McGregoro superžvaigždės kūrimui, atsipirko su kaupu, tačiau taip pat lėmė kad pavienė figūra bet kuriuo metu galėjo nuspręsti pasiimti savo milijonus ir grįžti namo.

Užuot bandę atkurti tą žaibą butelyje, UFC nusprendė pasukti kitu keliu. Kam toliau tikėtis ir dirbti dėl vieno kovotojo, pritraukiančio milijonus, jeigu galima lengviau ir patikimiau dirbti su dešimtimis kovotojų, kurie atneša daug mažesnį uždarbį, bet yra labiau priklausomi nuo rengėjo ir daug lengviau valdomi?

Tai nereiškia, kad UFC nemėgsta, kad savo sudėtyje turi C.McGregorą. Artėjanti kova su Dustinu Poirier, kaip ir praėjusiais metais vykusi jo kova su Donaldu Cerrone, leido UFC padidinti „pay-per-view“ kainą 5 doleriais. Tai nėra atsitiktinumas, nes tik vienas kovotojas gali patikimai reprezentuoti tokį žingsnį. Nepaisant visų jo atneštų galvos skausmų, C.McGregoro kiekvienas pasirodymas yra pinigai banke.

Tiesiog niekada negali žinoti, kada tai bus paskutinis kartas, ar tiesiog kokių problemų už narvo ribų turės C.McGregoras, ar kokias ambicingas schemas jis parengs gyvenime.

Šį tekstą parengė „The Athletic“ žurnalistas Benas Fowlkesas, o „Sportas.lt“ jį pritaikė savo skaitytojams.