Pasaulio čempionatui besirengiantis ispanas I.Cotrina – tarp Lietuvos, Čilės ir Šveicarijos
Ike Cotrina | rankinis.lt nuotr.
Sausio 13 dieną Egipte startuoja 27-asis pasaulio rankinio čempionatas, kuriame varžysis 32 rinktinės, suskirstytos į 8 grupes po 4 komandas. Į kitą etapą pateks 3 pirmosios grupės komandos, o ketvirtoji vieta žais paguodos turnyre – Prezidento taurei laimėti.
Lietuvos rinktinės deja tarp stipriausių komandų nepamatysime. Nors mūsų šalies komanda puikiai pradėjo pasaulio čempionato atrankos varžybas ir pateko į finalinį atrankos etapą, tačiau dar vasarą Europos rankinio federacija (EHF) priėmė sprendimą, kad toliau atrankinės kovos nebus vykdomos, o komandos į pirmenybes pateko pagal turimą reitingą.
Vis dėlto ieškantiems lietuviškų akcentų čempionate galima nuklysti į saulėtąją Čilę, kurios trenerių štabe išvysime su Lietuvos merginų U17 rinktine besidarbuojantį ispaną Ike Cotriną. 38 metų treneris prie mūsų merginų rinktinės vairo stojo dar praėjusią žiemą, tačiau dėl kilusios pandemijos taip dar ir neturėjo progos vadovauti komandai oficialiose varžybose.
„Su Lietuvos federacijos generaliniu sekretoriumi Migliumi Astrausku susipažinome dar prieš 10 metų Ispanijoje. Kontaktą užmezgėme neseniai vėl, kadangi savo klube treniravau lietuvį Igną Grigą. Bendravome apie galimybę lietuvių žaidėjoms atvykti rungtyniauti į užsienį ir jis užsiminė apie laisvą vietą merginų rinktinėje. Tokie iššūkiai mane visada žavi, esu pasiruošęs dirbti, mokytis, tad kodėl ne Lietuvoje? Čia radau puikią atmosferą, kurioje malonu darbuotis“, – kalbėjo ispanas.
– O kaip atsiradote Čilėje ir nuo ko prasidėjo darbas ten?
– Pradėjau darbuotis šios rinktinės stovykloje prieš 2017 metų pasaulio čempionatą Prancūzijoje. Su rinktinės vyriausiuoju treneriu Mateo Garralda esame pažįstami iš anksčiau. Paskutiniajame jo kaip rankininko sezone „Guadalajara“ ekipoje darbavausi trenerių štabe, o vėliau 2 metus dirbau jo jau kaip trenerio asistentu.
– Kokius tikslus Čilė yra išsikėlusi šiame čempionate?
– Šie metai mums, kaip ir turbūt daugeliui, yra šiek tiek keisti. Turime nemažai žaidėjų, kuriems tai greičiausiai paskutiniai metai rinktinėje ir žaidėjų, kuriems tai pirmasis toks išbandymas. Turime mėginti laimėti prieš Čekijos rinktinę grupėje, o jeigu nepavyks, kuo geriau pasirodyti Prezidento taurėje, kurioje varžysis iškritusios komandos. Kautis su Europos rinktinėmis mums be abejo visuomet yra labai sunki užduotis.
– Iš kurių savo žaidėjų šiame čempionate tikitės daugiausiai? Galbūt galite savo žaidimo stilių palyginti su kažkuo iš Europos komandų?
– Mūsų lyderiai yra Erwinas Feuchtmannas ir Rodrido Salinas. Tai žaidėjai, rungtyniaujantys stipriuose Europos klubuose. Taip pat turime patyrusių žaidėjų kaip Marco Oneto ir Emilis Feuchtmannas. Jų patirtis mums tikrai pravers. Vyriausiasis treneris Mateo yra ispanas kaip ir aš. Bandome ir čia įdiegti ispaniško žaidimo modelį. Stengiamės žaisti disciplinuotai, puolime ieškoti tuščių erdvių ir kurtis pranašumus. Gynyboje daugiausiai žaidžiame „6:0“ taktika, su daug pagalbos iš krašto žaidėjų.
– Kiek šiuo metu rankinis yra populiarus Čilėje?
– Šiuo metu jis sparčiai populiarėja. Mūsų pergalė prieš brazilus 2019 metais, laimėjimai prieš baltarusius, austrus buvo labai svarbūs šaliai ir tapo tikru postūmiu į priekį. Staiga rankinis atsidūrė dėmesio centre ir apie jį pradėjo kalbėti per visus kanalus. Gaila, kad šalyje neturime pajėgaus nacionalinio čempionato. Reikia stipriai patobulinti sistemą, tačiau dėl šalies geografinės padėties, tai nėra taip lengva. Stengiamės geriausius talentus atvežti į Europą ir juos ruošti čia. Jie nėra labai brangūs klubams, o sąlygos treniruotis Europoje jiems dažnai yra geresnės. Galbūt kažką, kada nors pavyks atvežti ir į Lietuvą.
– Kurias šalis išskirtumėte kaip čempionato favorites?
– Favoritėmis galima laikyti Norvegijos, Danijos ekipas pirmojoje grupėje, antroje – Ispaniją, Croatiją ir Prancūziją. Egiptas gali tapti „juoduoju arkliuku“ čempionate. Per pastaruosius 20 metų šeimininkai į pusfinalį nepateko tik vieną kartą – 2003 metais Portugalijoje.
– Pakalbėkime apie dar vieną šalį, kurioje dirbate su moterų klubu. Ką veikiate Šveicarijoje ir kokia situacija šioje šalyje dabar?
– Šiuo metu galime treniruotis ir žaisti normaliomis sąlygomis. Su dabartiniu klubu žaidžiame I-ojoje šalies lygoje ir esame patyrę tik vieną nesėkmę, tad dalinamės 1–2 vietas su dar viena komanda.
– Ar nesunku derinti tiek skirtingų šalių ir tiek skirtingų veiklų?
– Kartais galbūt ir sunku, tačiau beprotiškai myliu rankinį ir kiekviena patirtis yra puiki patirtis. Miglius padaro daug darbo Lietuvoje, Mateo daug nuveikia Čilėje, o aš stengiuosi atvykti tada, kai manęs reikia ir tuo metu atiduoti viską, ką galiu. Mes dažnai palaikome ryšį ir deriname kiekvieną žingsnį. Pagrindinis mano darbas be abejo yra Šveicarijoje, kurioje ir gyvenu ir darbuojuosi „Spono Eeagles“ klube.
Ar atvykus į Lietuvą, kas nors nustebino?
– Tikrai taip. Tai nors ir jauno amžiaus žaidėjos, tačiau su tinkamu požiūriu ir gerais įpročiais. Nors turime labai daug kur patobulėti kaip komanda, tačiau yra keletas žaidėjų, kurios tikrai gali tapti profesionalėmis. Jos treniruojasi tikrai daug ir jau dabar turi patirties, kad galėtų vesti komandą į priekį. Neturi būti jokio spaudimo, tačiau lyderės jau dabar turi pratintis prie atsakomybės.
Turime daug gana skirtingų žaidėjų, tačiau svarbiausia, kad dauguma supranta, ko iš jų norime ir stengiasi vykdyti užduotis. Gaila, kad po pirmų sužaistų kontrolinių rungtynių atsitiko visa koronaviruso situacija ir mūsų darbas kiek sustojo.
– Kokius tikslus keliate 2021 metams su šia rinktine?
– Visų pirma, svarbu, kad žaidėjos galėtų turėti normalų treniruočių procesą savuose klubuose ir tobulėti individualiai. Labai tikiuosi, kad vasarą jau pavyks sužaisti ir Europos čempionate. Turime suprasti, kad dabartinėje situacija sveikata svarbiausia, bet žaidėjoms negali dingti motyvacija varžytis ir atstovauti savo šaliai.
