Nepažinta sporto pusė: atletų laiškai Kalėdų Seniui, kalorijų bombos ant Kūčių stalo ir neįprasti 2020-ieji
Diana Zagainova, Julija Stoliarenko, Sergejus Maslobojevas, ir Henrikas Žustautas | asmeninio archyvo nuotr.
„Ar jau parašei laišką Kalėdų Seniui?“ – neretai prieš didžiausias metų šventes gali išgirsti klausimą, nukeliantį į vaikystės prisiminimus. „Kur ir kaip sutiksite Kalėdas, Naujuosius metus?“ – netrukus atskriedavo kitas klausimas.
Šie metai dėl koronaviruso pandemijos buvo kitokie, o šventės dėl griežtų karantino sąlygų bus tikrai neįprastos.
Tačiau sportas.lt sugebėjo sukviesti šalies sportininkus prie įsivaizduojamo šventinio stalo, prie kurio netrūko šypsenų, juoko ir smagių prisiminimų.
O pokalbis, žinoma, prasidėjo nuo tradicinio klausimo apie laiškus Kalėdų Seniui.
Norai vaikystėje
„Prisimenu, kad laiškus Kalėdų Seniui visada rašydavau su klaidomis, juose būdavo daug pribraukymų. Ir dar būtinai ką nors nupiešdavau, – dalytis savo vaikyste pradėjo pasaulio čempionas kanojininkas Henrikas Žustautas (26 m.). – Kokie būdavo norai? Paprasti – gauti žaislų. Pamenu, kad kažkuriais metais norėjau gauti mašinėlę, valdomą pultu, be laidų. Gavau“.
Tuoj pat čia sukrizeno ir dalis kitų vaikinų.
„Ir aš norėjau modelio su pultu, – nusijuokė baidarininkas Artūras Seja (24). – Gavau didelį geltoną traktorių. Manau, kad jis iki šiol yra kažkur namuose Visagine. Tik nežinau, ar jis vis dar veikia. Reikėtų patikrinti. Dar vėliau esu gavęs plaukimo akinius, kurių labai norėjau“.
Penkiakovininkas Justinas Kinderis (33) įsiterpė: „Aš irgi esu prašęs mini automobilio su valdymo pultu. Pamenu, kad jį gavęs buvau laimingas, bet jau iškart pradėjau sukti galvą, ko prašysiu kitais metais“.
„Tai buvo kažkas neįtikėtino – tos mašinytės. Esu tokią gavęs ir aš“, – linktelėjo galva biatlonininkas Tomas Kaukėnas (30).
„Jeigu jau pradėjome transporto temą – geriausia dovana vaikystėje, kurią esu gavęs – sportinės rogutės, – prasitarė boksininkas Egidijus Kavaliauskas (32), o vaikinai šalia pradėjo pritariamai linksėti galva. – Dar pamenu, per dovanėlių mainus mokykloje esu gavęs puodelį. Man, kaip arbatos mėgėjui, tai visai patiko“.
„O aš džiaugdavausi gavęs graikinių ir lazdyno riešutų, – prisipažino paratriatlonininkas Ernestas Česonis (37). – Visada buvau smaližius. Šokoladiniai saldainiai būdavo nerealu. Mama ir jos sesė dažnai važinėdavo į Lenkiją, todėl atveždavo išskirtinių, blizgančiuose popierėliuose saldainių. Būdavo „Vau“.
Pasirodo, prie stalo turėjome ir jaunųjų kompiuterinių žaidimų mylėtojų būrelį.
„Turėjome namuose kompiuterį, bet nebuvo interneto. Pamenu, kad labai prašiau interneto, nes visi kiemo draugai jau žaisdavo „online“ žaidimus, – prisipažino boksininkas Eimantas Stanionis (26). – O kokia emocijų bomba buvo, kai po egle radau dovaną su užrašu „internetas“ – iškart bėgau tikrinti“.
Nuo stalo pakilo kovotojas Sergejus Maslobojevas (33). „Šaunuolis, duok žaibą, – su plačia šypsena veide ištarė jis, siekdamas E.Staniono kumščio.
„Mane visada traukdavo elektronika, kompiuteriai, – paaiškino „Glory“ kovotojas. – Todėl, kai tik turėjau galimybę, Kalėdų Senio prašydavau naujo kompiuterio – tai „Zhiliton“, tai „Sega Mega Drive 2“, tai „Pentium“.
„O, taip... Pamenu tai, – garsiai nusijuokė UFC kovotojas Modestas Bukauskas (26). – Mano norai buvo tikrai vaikiškai įprastiniai. Norėjau tik naujų kompiuterinių žaidimų ir konsolių. Buvau dėl jų pamišęs. Tačiau tėtis visada man primena, kad laimingiausias per Kalėdas buvau, kai man buvo treji. Tuomet Kalėdų Senis man padovanojo automobilį su pultu“.
Netrukus nusišypsojo ir penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė (28).
„Matyt, aš irgi būsiu toji prie technikos, nes geriausia dovana, kurią prisimenu, yra CD grotuvas, – pasakojo sportininkė. – Labai jo norėjau, tačiau žinojau, kad mama tam neturi pinigų. Bet iki šiol pamenu, kokia buvau laiminga jį gavusi per Kalėdas. Net dabar širdis apsąla prisiminus. Šis prisiminimas visada iššaukia iš manęs šypseną“.
Šokėjas ant ledo Saulius Ambrulevičius (28) susimąstė. „Aš bandau prisiminti, bet galvoje tik sukasi laiškas Kalėdų Seniui, kuriame aš jo prašau, kad padėtų man pasitaisyti. Buvau kažkokių „škadų“ prikrėtęs ir tėvai labai pyko“, – nusijuokė sportininkas.
„Vaikystėje prašydavau nuo konstruktoriaus iki lėktuvėlio, – prisipažino buriuotojas Juozas Bernotas (31). – Vėliau dažniausiai Kalėdas sutikdavau stovyklose užsienyje, Manau, šios šventės bus įsimintiniausias, nes jas sutikome namuose su žmona Gilija ir sūnumi Viesulu“.
„O aš vaikystėje buvau užsimaniusi „Baby Born“ lėlės su visais priedais. Tai kainavo velniškus pinigus – apie 200 litų lėlė ir 100 litų priedai. Dabar jau žinau, kad po savaitės ji man būtų jau visiškai neįdomi, bet aš tikėjau, kad Kalėdų Senelis viską gali, – dėstė savo istoriją trišuolininkė Diana Zagainova (23). – Bet tėvai praprašė manęs išsirinkti kuklesnę dovaną. „Senelio biudžeto turi užtekti visiems“ – tuomet jie man pasakė. Suveikė. Bet šią istoriją aš jiems priminiau, kai po daugelio metų tėvai „Baby Born“ pirko mano jaunesnei sesei. Visi pasijuokėme, supratę, kaip pasikeitė laikai“.
Tačiau prabilusi apie geriausią gautą dovaną D.Zagainova net nesuabejojo – „startukai“.
„Paauglystėje „startukus“ turėdavau pirkti pati, jokių sutarčių su rėmėjais, kaip dabar su „Puma“ juk nebuvo, reikėjo pačiai viskuo rūpintis, – pasakojo lengvaatletė. – Pamenu, prašydavau Kalėdų Senio naujausio modelio „startukų“ arba sportinės aprangos. Tik dabar atrodo viskas paprasta – gauni tų batų dežėmis, „startukus“ keiti kas sezoną – turiu kelių rūšių bei po kelias poras. Bet taip visada nebūdavo. Tai atėjo tik su sunkiu darbu ir rezultatais“.
„Aš visada norėdavau, kad visa šeima būtų kartu – šis noras išsipildydavo. O įsimintiniausia dovana? Tai 1000 dalių dėlionė, kurią po Kalėdų dėjome visa šeima“, – prisiminė imtynininkė Danutė Domikaitytė (25).
O lenktynininkas Rokas Baciuška (21) prisipažino, kad niekada nepamirš Kalėdų, kai jam buvo aštuoneri. „Vyko šventė Plateliuose, visi turėjome persirengti personažu. Aš buvau Princas. Dar ir eilėraštį Kalėdų Seneliui reikėjo sakyti. Įdomu buvo, – pasakojo sportininkas. – O įdomiausia dovana, be abejo, šinšila, kuri nuolat grauždavo visus laidus namuose. Pykdavo mama, šinšila bėgiodavo po namus, aš ją gaudydavau... Įdomi patirtis ir dovana“.
Susigriebė už galvos savo „įdomią“ patirtį prisiminusi G.Venčkauskaitė.
„Man buvo gal dešimt... Kūčias švęsdavome pas prosenelę namuose, – pasakojo sportininkė. – Susirinkdavo visa giminė ir visada ateidavo Kalėdų Senis. Tik vėliau sužinojau, kad tai buvo mano krikšto mama. – Senis, kaip ir priklauso, atnešdavo vaikams dovanų. Bet už ją turėdavome pasakyti eilėraštį ar padainuoti dainelę. Tais metais nemokėjau nei dainelės, nei eilėraščio. Susigėdau, apsiverkiau ir maniau, kad pasaulio pabaiga atėjo. Visi į mane žiūrėjo, juokėsi. Bijojau, kad negausiu dovanų. Visi patraukė mane per dantį, bet dovaną gavau taip ir nepratarusi nė žodžio“.
Po šio pasakojimo dalis nugrimzdo į savo „įdomių“ patirčių prisiminimus, kurių tikrai niekada netrūksta gyvenime, o kita dalis tik skaniai pasijuokė.
Čia tuoj pat ranką į viršų pakėlė boksininkė Austėja Aučiūtė: „Ar kalbame ne tik apie įspūdingiausias vaikystės dovanas?“
„Jeigu kalbame ne tik apie vaikystę, tai įspūdingiausią dovaną gavau šiais metais – nuo rėmėjų gavau naują automobilį. Ne žaislinį. Buvau nerealiai nustebinta ir dėkinga“, – prisipažino A.Aučiūtė.
Sukluso Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkas baidarininkas Edvinas Ramanauskas (35).
„Tai apie savo keisčiausias dovanas aš gal patylėsiu...“ – pratarė jis.
Sulaukęs paraginimų prisipažinti, baidarininkas tik nurėžė: „Žinoma, kad visada keisčiausia dovana būdavo močiutės megztos vilnonės kojinės“.
Visi prapliupo juoktis, nes, tikėtina, daugelis ne vieną kartą yra gavęs tokią dovaną iš savo močiutės.
„O aš niekada nebuvau materialistė, – nukirto UFC kovotoja Julija Stoliarenko (27). – Todėl kažkokio daikto, kurio norėjau ir gavau, nelabai ir pamenu. Tačiau jau suaugus mano pirmosios dvi kelionės į Europos brazilų džiudžitsu čempionatus Lisabonoje buvo man padovanotos būtent Kalėdų proga. Svarbesnių dalykų už prisiminimus iš ten, turbūt, sunku gauti dovanų“.
„Jeigu jau kalbame apie įspūdingiausias dovanas, manau, galiu čia ir laimėti, – prabilo S.Maslobojevas. – prieš septynerius metus dovanų gavau nėštumo testą su žinia, kad tapsiu tėčiu... Pirmą kartą“.
Plojimai.
„Įdomus Kalėdų Senis... – mąsliai nutęsė pasaulio paros bėgimo čempionas Aleksandras Sorokinas (39). – Žinote, mano tėtis iki šiol nėra prisipažinęs, kad dovanas vaikystėje perka tėvai. Jis ir dabar man sako, kad dovaną gavo nuo Kalėdų Senelio“.
Visi vėl nuoširdžiai nusijuokė.
„O aš pamenu, kad vaikystėje „baba“ vis išeidavo iš namų ir tada ateidavo Kalėdų senis. Jis įteikdavo mums dovanas ir išeidavo. Tada „baba“ grįždavo. Mes kelerius metus nesuprasdavome, kaip taip gaunasi, kad ji vis prasilenkia su Kalėdų Seneliu. Bet ūgtelėję pradėjome įtarinėti, kas vyksta ir nuolat provokuodavome Senį, kad išsiduotų“, – šypsojosi H.Žustaustas.
Išgirdęs šį pasakojimą kiek išraudo ir T.Kaukėnas.
„Pamenu, laidiniu telefonu skambinau Kalėdų Seneliui ir prašiau dovanų, – prisiminė jis. – Man tai buvo didžiausias stebuklas. Tik vėliau sužinojau, kad kalbėjau su savo seneliu, kuris puikiai mėgdžiojo Kalėdos balsą ir man tiesiog nepavyko jo atpažinti“.
Negalėjo savo juoko nuslėpti ir bėgikė Monika Bytautienė (31).
„Ne, Tomai, ne iš tavęs juokiuosi, – perspėjo ji. – Tik prisiminiau, kaip mes su broliais spęsdavome spąstus Kalėdų Seneliui pagauti. Jokių nuoskaudų dėl dovanų neturėdavome, bet vis vien smagu būdavo“.
„Bet juk tos Kalėdos ir būdavo žaviausios – kai tikėdavome stebuklais ir Kalėdų Seneliu – ar ne? – klustelėjo krepšininkė Gintarė Petronytė (31). – Labiausiai pamenu, kai laišką Kalėdų Seneliui rašiau vasarą, nes labai norėjau riedučių. Kalėdų rytą juos radau po eglute. Buvau laiminga, bet tuo pačiu ir liūdėjau, nes namuose jais važinėti niekas neleis, o vasara dar labai toli“.
„O aš iš Kalėdų laikotarpio labai gerai prisimenu įvykį, kai vaikštinėdama lauke sutikau mergaitę ir su ja pradėjau šnekučiuotis, – savo prisiminimais dalytis pradėjo maratonininkė Vaida Žūsinaitė-Nekriošienė (32). – bekalbant mergaitė prasitarė, kad Kalėdoms dovanų su broliu gavo po mandariną ir kelis saldainius. Nors buvau tikrai dar maža, bet supratau, kad mergaitė, tikriausiai, iš labai nepasiturinčios šeimos. Bet mačiau, kaip ji džiaugėsi dovanėlėmis. Kartu su ja pasidžiaugiau ir aš, bet sąmoningai nepaminėjau, ką Kalėdų proga gavau aš, kad mergaitė nesijaustų prastai. Tą dieną supratau, kad ne daiktai neša laimę“.
Nuo saldėsių iki kalorijų bombos
Pokalbiui pakrypus apie Kūčių stalą, prasidėjo tikras šaršalas, uždavus klausimą apie mėgstamiausius patiekalus.
„Senelės gaminti koldūnai su baravykais“, – tarė J.Stoliarenko.
„Pirmiausia ragauju burokėlių mišrainę, o jau po to seka kiti patiekalai“, – nukirto E.Kavaliauskas.
„Šventė be baltos mišrainės – ne šventė“, – įsitikinęs H.Žustautas.
Čia nusijuokė ir D.Zagainova: „Pritariu Henrikui. Manau, receptą visi puikiai žino, tačiau turiu prisipažinti, kad ją mėgaujuosi tik per Kalėdas ir Naujuosius metus – per metus labai jos pasiilgstu“.
„Mamos kepti kūčiukai! – tikino M.Vilčinskaitė-Bytautienė. – Šiemet ir pati kepiau namuose“.
„Visi patiekalai su grybais“, – neabejojo G.Petronytė.
„Silkė pataluose“, – priminė R.Baciuška.
„Kalėdų neįsivaizduoju be kiaulienos vyniotinio ir baltos mišrainės“, – nusišypsojo J.Bernotas.
„Mano mama kepa magiškas bandeles su aguonomis“, – komplimentų mamai negailėjo E.Stanionis.
V.Žūsinaitė taip pat prisiminė mamos kepamas bandeles – mielines su džiovintais grybais.
„Gaila, šiais metais jų nevalgysiu, nes per šventes būsime atskirai, o aš pamiršau iš tėvų pasiimti pačios surinktų ir sudžiovintų grybų“, – apgailestavo maratonininkė.
„Kūčiukai“, – „prabalsavo“ S.Ambrulevičius.
Čia jis ir vieną neįprastą istoriją prisiminė.
„Tas Kalėdas sutikome keliaujant „Liepsnojančio ledo“ turo metu, – pradėjo pasakojimą šokėjas ant ledo. – Ir Kūčias pasitikome keliaudami. Niekada nepamiršiu, kaip vienos picerijos kolektyvo prašėme mums pagaminti puodą kūčiukų sriubos. Mums patiems teko eiti į parduotuvę produktų šiai sriubai“.
„Silkė su saulėgrąžomis, morkomis ir majonezu – pasakiška mano mamos mišrainė, – pabrėžė S.Maslobojevas. – O pas žmonos Airinės močiutę pirmiausią griebiu apkeptą šamą su majonezu.
„Labiausiai mėgstu saldumynus – tai geriausias patiekalas. Mylimiausias patiekalas – pyragas arba tortas. Skaniausią gamina žmonos sesė. Receptas? Čia jau autorinės teisės – negaliu atskleisti“, – pasėjo intrigą A.Sorokinas.
Plojo rankomis čia ir G.Venčkauskaitė: „Aš irgi už saldžius patiekalus. Labiausiai mėgdavau mielinius prosenelės blynus. Dabar juos kepa močiutė. Žinoma, dar mėgstu kūčiukus su aguonpieniu“.
„Pyragėliai su aguonomis. Dievinu juos. Nežinau, kodėl, galėdavau suvalgyti dešimt iš karto“, – juokėsi E.Česonis.
„O mano mėgstamiausi – virtiniai su grybais ir svogūnų padažu“, – šovė J.Kinderis.
M.Bukauskas kiek pagalvojo ir prisiminė dar kelis lietuviškai įmantrius žodžius: „Mėgstu mišraines ir silkę su burokėliais“, – nusijuokė jis.
O tikrą kalorijų bombą šios diskusijos pabaigai paliko E.Ramanauskas: „Šprotų mišrainė! Receptas nesudėtingas: pomidorai be skystimo, svogūnai, šprotai, tarkuotas fermentinis sūris, majonezas. Viską supjaustome ir sluoksniuojame. Skanaus!“
Liūdnas prie stalo liko sėdėti A.Seja. paklaustas, kodėl, jis pagaliau nusišypsojo: „Tiesiog man nelabai patinka Kūčių meniu... Visada laukiu, kada tai baigsis ir pagaliau galima bus normaliai pavalgyti“.
Metai ir nauji norai
Kadangi aptarinėti bei objektyviai vertinti besibaigiančius 2020-uosius sudėtinga prie įsivaizduojamo švenčių stalo šia tema ilgų diskusijų nebuvo. Kas galėjo, tas paskaičiavo nuveiktus darbus.
Taip, J.Stoliarenko tapo „Invicta FC“ čempione ir pasirašė sutartį su UFC. „Skųstis negalėčiau, mums pavyko išspausti viską, ką galėjome“, – pabrėžė sportininkė.
Ir E.Kavaliauskas teigė, kad karantinas leido išsigydyti senas traumas ir sugrįžti į ringą kupinam jėgų.
H.Žustautas teigė, kad tai buvo geri metai – galėjo daug laiko leisti su žmona, nes neteko vykti į stovyklas užsienyje, nebuvo tarptautinių varžybų. „Jau buvau pavargęs nuo nuolatinio režimo, pavyko pailsėti“, – sakė jis.
M.Vilčinskaitė pasidžiaugė, kad pavyko sudalyvauti pasaulio pusės maratono čempionate. „Kojos sveikos, galiu treniruotis – ko daugiau reikia?“, – klausė ji.
„Svarbiausias teigiamas dalykas, kad metai buvo sveiki, be didesnių traumų, manau tai svarbiausia, – teigė G.Petronytė. – Labai gaila, kad nepavyko užbaigti praeito sezono, jis nutrūko kai buvome geros formos. Tikrai gaila, kad nepavyko pamatyti, kaip toli Venecijos „Urman Reyer“ galėjo nueiti. Šiemet sekasi puikiai, žengiame be pralaimėjimų, man sekasi neblogai, tad norisi tikėtis, kad taip seksis ir toliau. Su rinktine kiek nepasisekė, bet šansai patekti į Europos čempionatą vis dar yra realūs, todėl aš lieku pozityvi“.
„Ir šiaip reikėtų, kad žmonės būtų pozityvesni, – čia įsiterpė E.Česonis. – Nereikia tiek negatyvumo, kiek jo turime mes, lietuviai“.
„Pozityvumo? Vasarą man gimė dukra“, – pasidžiaugė T.Kaukėnas, kurio žodžius palydėjo džiaugsmingi šūksniai.
„O aš laimėjau dvi kovas, šoktelėjau reitingo lentelėje į viršų“, – priminė E.Stanionis.
„Lietuvos čempionė 10000 m, 5000 m ir pusės maratono rungtyse, – skaičiavo V.Žūsinaitė. – Deja, buvo atšauktas ne vienas maratonas, kuriame planavau dalyvauti“.
„Mano metai buvo šaunūs, nes pagaliau išbridau iš savo operacijų ir reabilitacijų maratono, vėl pradėjau normaliai treniruotis ir galiu rengtis olimpinėms atrankoms“, – pasidžiaugė boksininkė A.Aučiūtė.
Atsiduso E.Ramanauskas: „Nuliniai 2020-ieji... Sportine prasme jie tiesiog buvo išmesti šiukšliadėžėn. Man jau nebe dvidešimt, todėl labai apmaudu dėl tokių metų“.
„Antra kova „Glory“ organizacijoje prieš labai grėsmingą priešininką. Užsirekomendavau, kaip vienas iš realiausių pretendentų į titulinę kovą. Bet po to prasidėjo pandemija – 10 mėnesių be varžybų, iš jų 5 – be sporto“, – apgailestavo S.Maslobojevas.
„Keisti metai: reikėjo nuolat koreguoti planus, buvo atšauktos beveik visos varžybos, – sakė A.Sorokinas. – Tačiau džiaugiuosi, kad Lenkijos 100 km bėgimo čempionate pavyko pagerinti Lietuvos rekordą – 6 val. 43 min. 13 sek.“
„Hmmm... Pasirašiau sutartį su UFC, tapau pirmuoju Lietuvoje gimusiu sportininku, prasibrovusiu į šią organizaciją, – priminė M.Bukauskas. – Už pirmą kovą man buvo paskirta 50 tūkst. JAV dolerių premija. Visus šiuos pinigus atidaviau tėvams. Tai buvo labai ypatingas momentas“.
„Metai leido nemažai pagalvoti apie savo ateities planus ir sudėlioti visus prioritetus“, – atviravo J.Kinderis.
„Atvirai? 2020-ieji – geriausi metai mano karjeroje, nes Europos čempionate iškovojau 3 vietą. Šis laimėjimas – tai mano ir mano komandos pergalė“, – pabrėžė D.Domikaitytė.
„Tiesą pasakius, tai buvo įspūdingi metai. Jų pradžioje su žmona Gilija atidarėme jogos studiją „Gilijoga“ Kaune. Spalį gimė sūnus Viesulas. Žinote, dabar kiekvieną dieną tarsi pats būnu Kalėdų Senis ir stengiuosi gyventi taip, kad norai ir svajonės pildytųsi“, - akimi mirktelėjo J.Bernotas.
Paklausti, ko prašė Kalėdų Senio šiais metais, daugelio noras sutapo: padėti pasauliui įveikti virusą ir bent akimirkai susėsti per šventes prie tikro bendro stalo su giminaičiais.
Žinoma, dalis olimpinių sporto šakų atstovų paprašė ir kelialapio į Tokijo olimpines žaidynes, M.Bukauskas paprašė, kad kitais metais galėtų sukovoti penkias kovas UFC narve, o A.Seja Kalėdų Seniui priminė, kad Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija išbraukė sprinto rungtis iš Paryžiaus žaidynių programos.
„Norėčiau, kad 200 m rungtis būtų sugrąžinta į programą“, – teigė A.Seja.
O E.Kavaliauskas paprašė, kad Kalėdų Senis visiems vaikams atneštų dovanų, kurios suteiktų kur kas daugiau negu vienadienį džiaugsmą.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.