Naudingiausiu Lietuvos beisbolo čempionato žaidėju pripažintas L.Sirgėdas: „Subrendome būti Europos elite“ VIDEO
Lukas Sirgėdas (Rasos Šilobritaitės nuotr.) | Organizatorių nuotr.
„Apdovanojimų šluota“ – tokią pravardę galėtume duoti 2020 metų Lietuvos beisbolo čempionų Utenos „Titanų“ gaudytojui Lukui Sirgėdui.
Gimtojo miesto komandai atstovaujantis L. Sirgėdas šiemet iškovojo tris statistinius apdovanojimus – pagal dvi skirtingas statistikos protokolų eilutes buvo pripažintas geriausiu atmušėju ir šį sezoną pelnė daugiausiai taškų.
Galiausiai šiuo metu Vilniuje gyvenantis kariškis Lietuvos beisbolo klubų atstovų balsavimu buvo išrinktas naudingiausiu 2020 metų šalies pirmenybių beisbolininku.
„Žinoma, triumfo skonis saldus, – su šypsena veide kalbėjo L. Sirgėdas. – Beisbolą žaisti pradėjau prieš 13 ar 14 metų ir turbūt 11 metų negavau nė vieno apdovanojimo. Pernai gavau apdovanojimą už daugiausiai sezone atmuštų „homerunų“ (išmušimų iš aikštės, – aut. past.). Šį sezoną iškovojau šitiek apdovanojimų ir tai tikrai yra labai geras įvertinimas – pats džiaugiuosi savimi. Stengiausi ir ėjau link to.”
Tad kas pasikeitė per pastaruosius trejus metus, kai „Titanai“ atrado naują lyderį?
„Visų pirma, pradėjau dirbti su savo fiziniu pasiruošimu. Tai pridėjo labai daug, nes dabar galiu lengvai ištempti dvejas rungtynes žaisdamas gaudytojo pozicijoje. Beisbole turi pelnyti taškus, todėl visas darbas vyksta prie lazdos – komanda turi judėti į priekį. Labai daug dirbau su metimų atsirinkimu ir vadinamuoju „taimingu“, kuris padeda laiku atmušti kamuoliuką. Jei netinginiauji žiemą, tuomet vasarą tikrai pasirodo rezultatai“, – pasakojo L. Sirgėdas.
Nors pabrėžė puolimo svarbą beisbolo žaidime, L. Sirgėdas paminėjo ir gynybos privalumus – esą gerą metiką turinčios komandos šansai laimėti išauga automatiškai, o tai leidžia komfortabiliau jaustis stovint prie lazdos.
Ir tikrai, L. Sirgėdas šį sezoną atmušėjo vaidmenyje jautėsi itin patogiai ir užtikrintai – 25-erių „Titanas“ per 14 Lietuvos čempionato rungtynių sėkmingai atmušė 26 kamuolius, pelnė 27 taškus ir taip fiksavo labai aukštą 0.531 atmušimo vidurkį, o visą statistiką papuošė 2 atmušimai už aikštės ribų.
„Jaučiu lyderystę ir iš tikrųjų stengiuosi tokiu būti, – kalbėjo beisbolininkas. – Noriu būti pavyzdys kitiems, parodyti, kaip galima save motyvuoti. Kadangi turiu nemažai patirties su fiziniu pasiruošimu, šiuo klausimu stengiuosi padėti kiekvienam individualiai. Kiti mane vadina komandos kapitonu, o tai tikrai įpareigoja – stengiuosi būti pavyzdžiu kitiems.“
Visiškai kitoks sezonas
Įprastai balandžio pabaigoje prasidedantis Lietuvos beisbolo čempionatas šiemet startavo su tvarkaraščio korekcijomis, kurios pirmenybių pradžią nukėlė šešiomis savaitėmis – pirmosios rungtynės buvo sužaistos birželio 13-ąją.
Nors pasiruošimas sezonui buvo išbalansuotas, Utenos klubas šį sezoną dominavo Lietuvos čempionate ir tapo jo nugalėtojais. Šiek tiek prasčiau „Titanų“ ekipai pasisekė Interlygos pirmenybėse, kuriose uteniškiai užėmė trečiąją vietą.
„Sezonas visiškai kitoks dėl pandemijos, pasiruošimo ciklo. Ruošėmės, ruošėmės, staiga viskas nutrūko – karantinas. Buvau labai pasiilgęs žaidimo. Kažkaip stengiausi nuteikti save, kad viskas tuoj baigsis – greit išbėgsime į aikšteles ir sportuosime. Laiko veltui neleidau ir sportavau namuose, palaikiau fizinę būklę. Ruošiausi tam ir morališkai. Vasarą prasidėjo sezonas, jis buvo labiau suspaustas ir tikrai viskas buvo kitaip nei visada“, – prisiminė L. Sirgėdas.
„Titanai“ šį sezoną ne tik tapo Lietuvos čempionais, tačiau ir galėjo džiaugtis vieninteliu šalyje beisbolo stadionu. Tokią galimybę jie gavo po to, kai Utenos miesto savivaldybė beisbolininkams sugrąžino teisę vykdyti treniruotes ir nacionalinių pirmenybių rungtynes.
Paspirtį šiam sprendimui davė 2019-aisiais Utenoje vykusi serija iki dvejų pergalių tarp Lietuvos ir Izraelio beisbolo rinktinių. Tąkart lietuviams teko pripažinti pralaimėjimą, o tai svečiams atvėrė duris į aukščiausią Europos čempionato divizioną.
„Šį sezoną sugrįžome į mūsų beisbolo aikštę. Pirmąsias rungtynes žaidėme prieš Kauno komandą ir tikrai buvo geras jausmas vėl įžengti į Utenos hipodromą. Daug dirbome, kad sutvarkytume gimtojo miesto aikštę. Tą kartą laimėjome ir apėmė euforiją. Tikėkimės, kad situacija su aikštėmis Lietuvoje gėrės ir tų aikščių daugės kiekviename mieste“, – vylėsi L. Sirgėdas.
„Stadionas lemia labai daug, – tęsė uteniškis. – Niekas nenori žaisti beisbolo nei pievoje, nei miške. Utenos miesto savivaldybė mums davė stadioną, dėl to esame labai dėkingi. Mūsų klubas auga ir dėl to reikia padėkoti treneriui Eimantui Žičkui, kuris Utenoje prikėlė beisbolą, augina „Titanus“ ir labai sėkmingai tai daro.“
Tikslas – Europos elitas
Dabartine Lietuvos beisbolo sostine Uteną įvardijęs L. Sirgėdas džiūgavo ir dėl neseniai oficialiai patvirtintos žinios – į Uteną ateinančią vasarą sugrįš tarptautinis beisbolas, mat Šiaurės Lietuvoje esančiame mieste bus organizuojamas atrankos turnyras į aukščiausią Europos čempionato divizioną.
„Į mano gimtąjį miestą atvyksta didysis beisbolas ir tai yra labai smagu. Dėl patekimo į Europos elitą kovosime savo žiūrovų akivaizdoje. Pasiruošimas taip pat bus lengvesnis, nes niekur nekeliausime, akcentuosime poilsį. Turėsime visas sąlygas savo pusėje ir tai turėtų mums padėti“, – tikino 25-erių kariškis.
Visgi L. Sirgėdas tikisi, kad trečiasis kartas nemeluos, nes dvejus metus jam taip ir nepavyko sužaisti rungtynių vilkint nacionalinės komandos marškinėlius – 2019-aisiais jis dalyvavo misijoje Irake, o šiemet visas Senojo žemyno pirmenybes atšaukė koronavirusas.
Pasikeitusi Europos beisbolo sistema taip pat palanki lietuviams – Senojo žemyno čempionato B diviziono nugalėtojai iškart keliasi į Europos elitu vadinamą A grupę.
„Tikrai galime ir tikrai norime, – paklaustas, ar galime tikėtis pergalės Europos čempionato B divizione, atsakė L. Sirgėdas. – Tik reikia ruoštis ir turėti struktūrą – lipdyti komandą lyg vieną kumštį. Manau, kad po tiek laimėjimų jau tikrai subrendome būti Europos elite ir ten žaisti aukščiausiame lygyje.“
Anot beisbolininko, beisbolo lygis šalyje auga, tačiau pagrindine problema išlieka šios sporto šakos infrastruktūra.
„Vienareikšmiškai reikia daugiau aikščių. Atsiras daugiau komandų, atsiras daugiau trenerių, vaikų komandų. Automatiškai augs ir teisėjų lygis. Manau, kad jei per ateinančius penkerius metus padarytume tai, ką išvardijau, būtų nerealu“, – lūkesčių neslėpė L. Sirgėdas.
