Tenisininkė P.Dubinovičiūtė: „Treniruočių trūkumą kompensavau pasidarydama mini teniso aikštelę“

Praėjusiais metais iš Ispanijos į Lietuvą sugrįžusi ir prie Balžeko teniso akademijos prisijungusi šešiolikmetė Patricija Dubinovičiūtė nuo pat pirmos dienos siekė pakeisti savo psichologiją bei pradėti labiau pasitikėti savimi. Kito pasirinkimo tiesiog nebuvo – dėl kojos traumų ji visą sezoną buvo priversta praleisti be turnyrų.

Aišku, tikėjosi atsigriebti šiemet. Jau buvo suplanuoti turnyrai ir.. viskas subliūško. Pandemija vieną gabiausių Lietuvos jaunųjų tenisininkių dar vieniems metams patraukė nuo turnyrų. Tiesa, skirtumas toks, kad 2020 – aisiais ji tokia toli gražu ne viena.

„Pandemija man didelių pliusų nesudėliojo, nebent tik tai, kad daugiau laiko galėjau praleisti su artimaisiais ir daugiau laiko skirti savišvietai – knygų skaitymui. O didžiausi minusai – tai nuolatinė įtampa, baimė dėl artimųjų sveikatos ir nežinomybė. Visiškai apribotas laisvalaikis – be kelionių , be draugų, be teatro .

Išmuštų treniruočių ritmą stengiausi kompensuoti dalyvaudama nuotolinėse fizinio treniruotėse, kurias puikiai organizavo mūsų akademija. Nuolat bendraudavau su teniso treneriu nuotoliniu būdu, stengiausi atlikti tam tikrus teniso pratimus. Per pirmą karantiną gyvenau užmiestyje, tai turejau galimybę pasidaryti ne tik fizinio treniruotes, bet taip pat pasidariau mini ,teniso aikštelę, kurioje žaidžiau kartu su sese“, - pasakojo P.Dubinovičiūtė.

Grįžusi į tikras treniruotes, tenisininkė, kaip pati sako, pirmiausiai turėjo atstatyti savo psichologinę būseną, sustiprinti techniką bei fizinę išvermę.

„Ir vėlgi nelabai turėjau pasirinkimo (šypsosi). Juk treniruotėmis turnyrų kompensuoti neįmanoma. Blogiausia, kad atėjusi antroji koronaviruso banga ir vėl daro blogą įtaką tiek treniruočių procesui, tiek tobulėjimui. Kai žinai, kad virusas kažkur šalia, psichologinio spaudimo atsikratyti, be abejo, nėra lengva“, - komentavo Balžeko teniso akademijos auklėtinė.