Įvairialypė JAV studijavusių lengvaatlečių patirtis: ko iš tiesų tikėtis svajonių šalyje?

 Už Atlanto – ieškoti laimės. Kasmet būrys talentingiausių jaunųjų Lietuvos lengvaatlečių traukia į JAV, kur ne tik studijuoja prestižiniuose universitetuose, bet ir bando pasiekti olimpo viršūnę sporto pasaulyje.

Šviežiausia pastarųjų dienų naujiena tapo vieno geriausių pasaulio U20 amžiaus grupės disko metikų Mykolo Aleknos sutartis su Kalifornijos universitetu – į saulėtąją valstiją talentingasis 18-metis išvyks kitų metų rudenį.

Ar sportuoti Amerikoje geriau nei Lietuvoje? Savo kelią „svajonių šalyje“ prisiminę keturi lengvosios atletikos čempionai atviri: įgyta patirtis neįkainojama, tačiau išskėstomis rankomis ten jų niekas nelaukė.

Didesnis trenerio dėmesys – Lietuvoje

21-erių dešimtkovininkas Edgaras Benkunskas driokstelėjo praėjusiais metais: Europos iki 23 metų čempionate Jevjėle (Švedija) jis užėmė aukštą aštuntą vietą, nors už daugumą varžovų buvo dvejais metais jaunesnis. Dar prieš tą čempionatą kaunietis žinojo, jog netrukus patrauks į Kanzasą, kuriame pagrindus Atėnų olimpinių žaidynių sidabrui nutiesė Austra Skujytė.

Istorija rodė ir daugiau teigiamų pavyzdžių: Kanzaso universitete sporto aukštumų siekė ir prieš dešimtmetį žibėjęs Darius Draudvila (2010 metų Europos čempionato šešta vieta – lengvoji.lt).

Vis dėlto nepraėjus nė metams E.Benkunskas grįžo į Lietuvą. Su visam.

„Daug kas galvoja, jog Amerikoje laukia išskėstomis rankomis, tačiau tai priklauso nuo universiteto, nuo trenerių ir visos komandos. Vienuose universitetuose yra vienaip, kituose yra kitaip. Išbandžiau, pamačiau, viską įvertinau ir supratau, kad Lietuvoje yra geriau, todėl grįžau, – paaiškino E.Benkunskas. – Metodika yra panaši, kaip ir Lietuvoje, tačiau skyrėsi dėmesys. Ten yra didelė grupė, banda, gauni planą, niekas stipriai nežiūri. Eini, dirbi ir viskas. Nėra tokio bendravimo, koks yra Lietuvoje, to sportininko-trenerio kontakto, kas yra labai svarbu.“

Indrės Jakubaitytės auklėtinis jauniesiems sportininkams, nuo mažens svajojusiems studijuoti JAV, linki tos svajonės neatsisakyti ir išbandyti savo kailiu.

„Tą patirtį vertinu teigiamai, nes ne visi gauna tokią galimybę. Jei visada apie tą svajojai ir turi šansą, reikia juo pasinaudoti, nes po to visą gyvenimą galvosi, kad kažko nepadarei. Namai yra čia, Lietuvoje, ir jei kažkas nepatiks, gali grįžti. Ta patirtis buvo teigiama, daug ką pamačiau, daug ką išbandžiau ir dabar galiu palyginti“, – teigė E.Benkunskas.

Teigiami pokyčiai – po dvejų metų

2014 metų pasaulio jaunimo čempionate ketvirtą vietą užėmusi šuolininkė į tolį Jogailė Petrokaitė į JAV patraukė būdama savo kartos lydere – tais metais raseiniškė buvo išrinkta kylančia Lietuvos lengvosios atletikos žvaigžde.

Už Atlanto sportininkės rezultatai pamažu kilo, tačiau karjerą vis pristabdydavo traumos. Šią vasarą jai po ketverių metų pertraukos pavyko pasiekti asmeninį rekordą bei tapti geriausia Baltijos čempionato lengvaatlete.

„Tikrai rekomenduočiau studijuoti Amerikoje. Man būna keista, kai jauni sportininkai universitetams atrašo „tikrai ne“. Gali pabūti, kad ir metus laiko ir, jei ką, grįžti namo. Nėra lengva ten išvykti, kol visus egzaminus išsilaikai, reikia ir pasimokyti, ir pakankamai nemažai pinigų išleisti“, – prisiminė J.Petrokaitė.

Eugenijaus Petroko auklėtinė karjerą Floridos universitete skaidytų į dvi dalis. Pirmuosius dvejus metus ją treniravo vienas treneris, likusius – kitas, kurio motyvacija jai paliko kur kas didesnį įspūdį. Nors merginą sužavėjo puikios sportavimo sąlygos JAV, ji išskyrė Lietuvos pranašumą sporto medicinos srityje.

„Prieš atvykstant amerikiečiai prižada visą pasaulį. Iškart nuvykus gavosi taip, kad treniravomės su visa mase, o rezultatų norima iškart. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Lietuva yra pranašesnė medicinos klausimais, kas yra truputį keista. Mano gydytojas Lietuvoje stebėjosi, kad fiziškai buvau tiek „suvaryta“, nors daug sporto medicinos žinių yra atkeliavusių iš Amerikos. Tiesiog ten yra masė žmonių, vien universiteto futbolo komandoje yra virš 100 žmonių, o žmogiškieji ištekliai atsiremia į pinigus. Jie pasiimą sportininką ketveriems metams ir per juos nori išspausti, ką gali. Viskas eina per konvejerio prizmę“, – pasakojo J.Petrokaitė.

Geresni metimo rungčių specialistai – Europoje