Sukrečianti žinia: D.Maradona iškeliavo Anapilin fotogalerija + VIDEO (19)

2020.11.25 18:35
Diego Maradona | Scanpix nuotr.

Diego Maradona | Scanpix nuotr.

 Trečiadienį tragiškos naujienos atskriejo iš Argentinos – pranešta apie futbolo legendos Diego Maradonos mirtį. Anot pranešimų, argentinietį ištiko širdies smūgis. Jam buvo 60 metų.

D.Maradona 60-ąjį gimtadienį paminėjo spalio 30 d., o jau lapkričio pradžioje argentinietis buvo nugabentas į ligoninę. Tada buvo rastas krešulys smegenyse, o argentiniečiui atlikta skubi operacija.

Prie ligoninės rinkosi sirgaliai, linkėję pasveikti savo herojui. D.Maradonos būklė gerėjo, tačiau po kelių dienų jam pasireiškė abstinencijos požymiai. Galiausiai, praleidęs maždaug 10 dienų ligoninėje, D.Maradona buvo išleistas namo. Gydytojai tikino, kad ir toliau įdėmiai stebės jo būklę, tačiau to buvo per maža.

Pastaruoju metu D.Maradona darbavosi Argentinos aukščiausios lygos klube „Gimnasia de la Plata“. Ten jis užėmė vyriausiojo trenerio postą.

Svarbiausi D.Maradonos karjeros laimėjimai: 1986 m. pasaulio čempionas, 1990 m. pasaulo vicečempionas, 1979 m. „Guerin Sportivo“ išrinktas geriausiu pasaulio futbolininku, geriausias 1979 m. ir 1980 m. Pietų Amerikos futbolininkas, 1986 m. „World Soccer“ geriausias pasaulio futbolininkas, 1986 m. ir 1990 m. rinktas į geriausių pasaulio futbolo čempionatų žaidėjų komandas, 1994 m. išrinktas į geriausią visų laikų pasaulio čempionatų žaidėjų komandą, 1998 m. įtrauktas į geriausių dvidešimto amžiaus futbolininkų vienuolikę, 1999 m. „World Soccer“ išrinktas antru geriausiu dvidešimto amžiaus futbolininku, 2000 m. FIFA amžiaus žaidėjas, 2013 m. įtrauktas į „World Soccer“ geriausių visų laikų futbolininkų vienuolikę.

Įspūdingiausi karjeros epizodai:

D.Maradonos karjeros apžvalga:

Diego Armando Maradona išmoko žaisti futbolą kai tik pradėjo vaikščioti. Jis tapo vienu geriausių futbolininkų pasaulyje. Problemos su narkotikais ir teisėsauga nesutrukdė jam tapti vienu iš futbolo dievaičių. D.Maradona atvedė Argentinos futbolo rinktinę į pergalę pasaulio čempionate bei pavertė vidutinį „Napoli“ vienu iš stipriausių klubų Europoje. Jį dievino Argentinoje ir Neapolyje, o Italijos rinktinė norėjo atsisakyti žaisti 1990-ųjų metų pasaulio čempionato pusfinalį Neapolyje, nes bijojo, kad visas miestas palaikys ne juos, o savo dievaitį.

1960-ųjų metų spalio 30 d. Buenos Airių provincijoje gimė D.Maradona. Tais laikais Maradonų šeima mažai kuo skyrėsi nuo kitų argentiniečių šeimų. D.Maradona tapo penktuoju šeimos vaiku, tačiau pirmuoju iš berniukų. Savo pirmąjį gerą futbolo kamuolį D.Maradona gavo iš pusbrolio. Septynių metų vaikis buvo tiek patenkintas, kad užmigo apsikabinęs šią dovaną. Berniukas norėjo parodyti ją kiemo vaikams, tačiau persigalvojo, tad kamuolys ilgą laiką pragulėjo namuose. Tačiau atėjo pavasaris ir kieme atsirado kamuolys bei D.Maradona. Jaunasis futbolininkas iš savo tėvo išmoko, kaip jį taisyklingai smūgiuoti.

Greitai berniukas pradėjo žaisti su vyresnio amžiaus vaikais, tačiau jie visada aplošdavo mažąjį D.Maradoną. Jaunuolis kasdien treniruodavosi vienas ir taip tobulėjo. Tai atsipirko, nes kiemo komandos norėjo savo sudėtyje matyti būtent jį, vaikis tapo vienu techniškiausių rajono žaidėjų.

Mokykloje jaunasis D.Maradona iškarto pateko į vietinę futbolo komandą ir tapo pagrindinės sudėties žaidėju. Maradonų šeimyna gyveno vargšų rajone. Vyresniesiems tekdavo daug dirbti, ypač tėvui, kuris norėjo išmokyti bei išmaitinti vaikus. Tam, kad bent kažkiek palengvintų tėvų gyvenimą, D. Maradona kartu su seserimis lipdydavo molinius vazonus gėlėms, kuriuos jie pardavinėjo turguje.

„Jeigu mano tėvai paprašys mėnulio, padarysiu viską, kad jį pasiekčiau. Bet tai būtų menkas darbas palyginus su tuo, ką jie padarė dėl manęs“, - sakė argentinietis.

Beje, D.Maradonos žvaigždė galėjo ir neįsižiebti futbolo pasaulyje, jeigu jam nebūtų padėjęs jo vaikystės draugas Goyo Carriso, kuris 1969-ųjų vasarą pasakė jam, kad „Argentina Juniors“ organizavo jaunimo komandos peržiūrą. D.Maradona atvyko į artimiausią stadioną ir buvo priimtas be jokių svarstymų. Taip vaikas prisijungė prie pirmojo savo klubo – „Los Cebalitos“.

Šio jaunimo klubo žaidėjai linksmino sirgalius pertraukų metu, padavinėjo kamuolius profesionaliems futbolininkams žaidimo metu. Komandoje D.Maradona buvo pats jauniausias, tačiau turėjo išskirtinę techniką ir retai nuleisdavo rankas. Šie bruožai padarė jį komandos lyderiu.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Jaunimo komandos treneris Francesco Cornejo vadino jį „kūlverstuku“ dėl to, kad D.Maradona niekada nekrisdavo, net po stiprių smūgių. F.Cornejo iš pradžių netikėjo, kad jis yra tiesiog mažo ūgio, strategas manė, kad jis buvo neūžauga. Po rungtynių prieš „River Plate“ jaunimo komandą apie D.Maradona pradėjo kalbėti kaip apie ateities žvaigždę. Tuo metu „River Plate“ jaunimo komanda buvo Argentinos čempionais. Rungtynės pasibaigė „Argentina Juniors“ pergale rezultatu 7-1, o dešimtmetis D.Maradona pelnė net 5 įvarčius. Nuo 12 metų jis pradėjo atstovauti Argentinos jaunimo rinktinę, tačiau nepaisant jaunojo futbolininko sėkmės, jo šeima vis dar gyveno skurdžiai.

1976-ųjų spalio 20 d. D.Maradona sužaidė pirmąsias oficialias rungtynes „Argentina Juniors“ ekipoje. Debiuto metu jam nebuvo net šešiolikos metų. Pirmosiose rungtynėse D.Maradona pasirodė aikštėje iki dvikovos pabaigos likus dešimčiai minučių. Šešiolikos metų nesulaukęs argentinietis iškart pribloškė visus savo išskirtine technika, „Talieres“ klubo strategas net liepė savo komandos gynėjui asmeniškai gintis prieš D.Maradoną. Už šias rungtynes žaidėjas gavo savo pirmąjį honorarą, bet vaikinas buvo labiau patenkintas sirgaliais bei žiniasklaidos atsiliepimais. Vos po 12 rungtynių D.Maradona gavo pakvietimą į Argentinos rinktinę. Dvikovoje prieš Bulgariją jis sužaidė 20 minučių.

„Vasario mėnesį, kai man jau buvo šešiolika metų, sužaidžiau pirmąsias savo rungtynes rinktinėje. Dvikova įvyko man pažįstamame „Boca Juniors“ stadione prieš vengrus. Mane asmeniškai pakvietė Cesaras Luisas Menotti. Jis man paskambino ir pasakė: „Maradona, Maradona, čia tu? – pakartojo jis du kartus. – Užregistravau tave rungtynėms prieš vengrus. Tu atvažiuosi?“ Menotti erzino užduodamas tokį klausimą. Jis žinojo, kad paskambinus bet kokiam argentiniečiui, pastarasis atbėgtų į rinktinę“, - sakė D.Maradona.

Rungtyniaujant „Argentina Juniors“ ekipoje D.Maradona per 49 rungtynes pelnė 19 įvarčių, juo iškart susidomėjo visi Pietų Amerikos ir Europos grandai, tačiau argentinietis atsisakė palikti klubą. Jis norėjo ramiai dirbti ir ruoštis artėjančiam 1978-ųjų metų pasaulio čempionatui.

Visus ištiko šokas, kai D.Maradona likus 13 dienų iki pasaulio čempionato pradžios tapo paskutiniu Argentinos rinktinės žaidėju, pašalintu iš galutinės sudėties. Ši žinia privertė jaunąjį futbolininką pulti į paniką, tad po trijų dienų jis skambino rinktinės treneriui ir maldavo pasiimti jį į turnyrą, tačiau C.Menotti atsisakė.

„Tai buvo pats skaudžiausias pralaimėjimas mano gyvenime. Aš buvau tobulos formos, noras atstovauti savo komandą degino mane iš vidaus, tačiau manęs nepakvietė – tai labai sunku išgyventi. Aš to neatleidau treneriui ir niekada neatleisiu, vis dar manau, kad jis praleido savo šansą. Aš nejaučiu jam neapykantos ir niekada nejausiu. Nekęsti – tai ne tas pats, kas neatleisti.

Namų atmosfera buvo panaši į laidotuves, mama ir tėvas verkė, o kartu su jais verkė ir broliai su seserimis. Jie man sakė, kad aš pats geriausias, kad man nereikia liūdėti, nes dar spėsiu sužaisti penkiuose pasaulio čempionatuose. Tačiau jie visi verkė ir tai buvo blogiausia. Ta diena buvo pati liūdniausia mano karjeroje, todėl pažadėjau sau, kad pasiimsiu, kas man priklauso. Kojomis, širdimi, mintimis aš jaučiau, kad parodysiu jiems“, - prisiminė futbolininkas.

Viena iš priežasčių, dėl kurios D.Maradona nebuvo pakviestas į rinktinę, buvo tokia, kad C.Menotti nemėgo žaidėjo dėl jo charakterio. Strategas vadino jį „urviniu“ ir kaltino dėl to, kad futbolininkas duodavo interviu tik už pinigus, nes jam taip siūlė agentas. Kita priežastimi galėjo tapti Argentinos lyderio Danielio Passarellos nenoras priimti į komandą jaunų žaidėjų.

Grįžęs į „Argentina Juniors“ klubą D.Maradona rungtynėse su „Chacarita Juniors“ pelnė du įvarčius ir atliko du rezultatyvius perdavimus. Tame sezone D.Maradona per 35 rungtynes pelnė 25 įvarčius. Po pasaulio čempionato, kuriame Argentina laimėjo savo pirmąjį čempionų titulą, C.Menotti pakvietė kelis jaunus žaidėjus, tarp kurių buvo ir D.Maradona.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

1979-ais metais D.Maradona laimėjo pasaulio jaunimo čempionatą. Rungtyniaujant „Argentina Juniors“ ekipoje jis tapo geriausiu Argentinos žaidėju ir buvo išrinktas geriausiu šalies sportininku. 26 įvarčiai per 27 rungtynes, tačiau klubas vis tiek atrodė prastai. Tais pačiais metais jis pelnė savo pirmąjį įvartį rinktinėje, tai padarė į Škotijos vartus. Rinktinės sudėtyje jis dalyvavo Pietų Amerikos taurėje, tačiau ten Argentina užėmė paskutinę vietą grupėje. 1980-iejį tapo paskutiniais metais „Argentina Juniors“ ekipoje. Eilinis rezultatyvumo trofėjus, D.Maradona tapo vieninteliu žaidėju Argentinoje, kuris 5 kartus buvo pripažintas rezultatyviausiu šalies futbolininku. Rugsėjo 14 d. jis pelnė savo šimtąjį įvartį vilkint klubo marškinėlius. Tačiau ši sėkmė nepadėjo.

Žiniasklaidos susidomėjimas trukdė susikoncentruoti, o klubo žaidėjai buvo nepatenkinti, kad D.Maradona dažnai išvyksta į rinktinę. Dauguma „Argentina Juniors“ futbolininkų nebendravo su juo, o klubo treneris reikalavo įvarčių kiekvienose rungtynėse, galiausiai ir kiekviename kėlinyje. Supykęs argentinietis dvikovoje su „Boca Juniors“ pelnė keturis įvarčius, bet vietoje pagyrimo sulaukė kritikos: „Tau tai yra normalu. Tau moka už įvarčius“. Po šio konflikto D.Maradona nesilankė klubo treniruotėse ir pradėjo ieškoti naujos komandos. Talentingą argentinietį savo gretose norėjo matyti „River Plate“, šis klubas pasiūlė didžiausią algą - tiek, kiek gaudavo komandos vartininkas Ubaldo Fillolis. D.Maradona atsisakė prisijungti prie „baltai raudonų“ ir viename iš interviu pasakė, kad jį pasikvietė „Boca Juniors“, nors tai buvo melas.

Po šių žaidėjo žodžių Argentinos milžinai pradėjo derybas su juo. 1980-ųjų vasario 20 d. D.Maradona oficialiai prisijungė prie „Boca Juniors“ nuomos pagrindais, o jai pasibaigus „Argentina Juniors“ gavo 3,6 mln. dolerių. Pagal sutartį, „Boca Juniors“ turėjo išmokėti 600 tūkst. dolerių asmeniškai žaidėjui, tačiau dėl finansinių problemų klubas atidavė žaidėjui du butus prestižiniame rajone.

Sutartis su „Boca Juniors“ tapo viena pelningiausių Argentinos futbole. Per metus jis gaudavo 15 algų po 60 tūkst. dolerių ir 10 tūkst. dolerių už parodomas rungtynes. Taip pat, klubas apdraudė žaidėją, jeigu D.Maradona patirtų traumą, „Boca“ gautų 500 tūkst. dolerių. Šis perėjimas pakeitė ne tik futbolininko gyvenimą, bet ir jo šeimos. Maradonų šeima persikėlė iš prasto rajono į prašmatnų butą.

Nepaisant traumų, D.Maradona mušė įvarčius, „Boca Juniors“ nugalėjo „Superclassico“ rezultatu 3:0. Tačiau tarp komandos trenerio Silvio Marzolini ir puolėjo įvyko konfliktas. „Boca Juniors“ specialistas neduodavo žaidėjui tiek laisvės aikštėje, kiek pastarasis turėjo „Argentina Juniors“ klube. S.Marzolini buvo gan griežtas treneris, jis reikalavo disciplinos ir darbo treniruotėse, o tai nepatikdavo D.Maradonai. Pasak žaidėjo, S.Marzolinis bijojo, kad šis taps nekontroliuojamu. Tuo pačiu metu komanda nukentėjo nuo savo sirgalių. Į klubo bazę įsiveržė ginkluoti sirgalių grupuotės „12“ nariai ir pareikalavo, kad komanda pradėtų skinti pergales.

D.Maradona pirmajame savo sezone „Boca Juniors“ komandoje laimėjo Argentinos čempionatą ir per 40 dvikovų pelnė 28 įvarčius. Paskui komanda susidūrė su finansinėmis problemomis, dėl to jiems teko žaisti parodomosiose rungtynėse vien tam, kad užsidirbtų pinigų. 1982-ųjų žiemą D.Maradona sužaidė paskutines rungtynes „Boca Juniors“ gretose. Daugiausiai savo dėmesio puolėjas skyrė ne klubo gerovei, o pasiruošimui 1982-ųjų pasaulio čempionatui.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Pasiruošimas jam užtruko keturis mėnesius. Visa šalis po praeitos Argentinos rinktinės šlovės ir 1979-ųjų jaunimo rinktinės sėkmės reikalavo tik pergalių. Pirmuoju rinktinės varžovu tapo Belgija, įvyko netikėtas pralaimėjimas rezultatu 0:1. Toliau - dvi pergalės prieš Vengriją ir Salvadorą. Tuo metu pasaulio čempionatas buvo ne toks, koks yra dabar. Po išėjimo iš pirmos grupės, komandos patekdavo į kitą grupę. Tokiu būdu Argentina susitiko su Italija ir Brazilija. Štai kur D.Maradonai prasidėjo tikrasis futbolas. Pralaimėjimas būsimiems pasaulio čempionams italams rezultatu 1:2. Italijos rinktinės treneris Enzo Bearzotas liepė komandos gynėjui Claudio Gentile asmeniškai žaisti prieš Argentinos žvaigždę D.Maradoną. Tokio žaidimo pasaulis dar nebuvo regėjęs. C.Gentile žiauriai ir šiurkščiai žaidė prieš argentinietį ir pasak specialistų, italas jau pirmajame kėlinyje turėjo palikti aikštę.

„D.Maradona įžeidinėjo mane, mano motiną ir pasakė viską, ką apie mane galvojo“, - vėliau teigė C.Gentile.

Argentina nesugebėjo nieko padaryti ir prieš brazilus. Pralaimėjimas 1:3, o D.Maradona buvo pašalintas 85-ąją rungtynių minutę. Viena iš pralaimėjimo priežasčių buvo nemokėjimas rungtyniauti prieš aukšto lygio gynėjus. Jis trenkė Batistai už grubų žaidimą. D.Maradona įvardino ir kitus pasiruošimo trūkumus. Argentinos rinktinė pavargo nuo treniruočių ir jau nebeturėjo jėgų pačiame čempionate.

„Jį taip smarkiai spardė, kad aš galvojau, jog tiesiog užmuš aikštėje. Ispanijoje D.Maradona jau buvo futbolo žvaigždė, o prieš žvaigždes visada rungtyniauja išskirtinai, aršiai ir net žiauriai. Gali būti, kad tuo metu jis dar neturėjo tokios patirties. Jis pirmą kartą atstovavo rinktinei pasaulio čempionate. Ir žinoma, jis nesitikėjo, kad prieš jį rungtyniaus grubiai, jis nebuvo pasiruošęs psichologiškai. Labai žiauriai prieš jį žaidė italai, o jų gynėjas C.Gentile rungtyniavo tiesiog žvėriškai“, - teigė SSRS rinktinės vartininkas Rinatas Dasajevas.

1982-ais metais D.Maradona perėjo į „Barcelona“, kuri nepagailėjo D.Maradonai 3,2 mln. dolerių algos per metus. Sutartis buvo pasirašyta šešiems sezonams. Perėjimo suma siekė rekordinius 8 m;n. dolerių, tačiau 66 procentus šios sumos gavo ankstesnis argentiniečio klubas – „Argentina Juniors“. Šis perėjimas tapo brangiausiu. Katalonija pasitikėjo D.Maradona kaip aukščiausio lygio futbolo žvaigžde. Visi laikraščiai rašė tik apie jį. Per 15 rungtynių puolėjas pelnė 6 įvarčius ir rodė pribloškiamą žaidimą, tačiau spalio mėnesį jis susirgo hepatitu, dėl šios priežasties jis nerungtyniavo tris mėnesius.

Prie „Barcelona“ vairo stojo buvęs D.Maradonos treneris C.Menotti. Žaidėjas palaikė tokį klubo vadovų sprendimą. Ankstesnis treneris Udo Lattekas mėgo lavinti tik žaidėjų ištvermę, o tai nelabai patiko argentiniečiui. „Barcelona“ tais metais laimėjo Ispanijos taurę, o D.Maradona per 35 rungtynes pelnė net 23 įvarčius. Bet to neužteko ir „Barcelona“ užėmė tik ketvirtą vietą Ispanijos čempionate.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

1983/84-ųjų sezonas D.Maradonai prasidėjo nelabai sėkmingai. Ketvirtojo čempionato turo rungtynėse prieš Bilbao „Athletic“ D.Maradona gavo traumą, baskų gynėjas Andoni Goikoetxea sulaužė argentiniečiui kulkšnį. Po šešių mėnesių D.Maradona grįžo į aikštę ir spėjo įmušti 15 įvarčių per 23 rungtynes. „Barcelona“ užėmė trečią vietą čempionate ir pateko į Ispanijos taurės finalą, kur jų laukė „Athletic“. Katalonai pralaimėjo 0:1, o argentinietis neištvėręs pradėjo muštynes. Ispanijos futbolo federacija už tai diskvalifikavo jį trims mėnesiams.

Neskaitant D.Maradonos pasirodymų futbolo aikštėje, žiniasklaidoje daug dėmesio buvo skirta argentiniečio algai ir elgesiui už aikštės ribų. „Barcelona“ prezidentas Josepas Nunezas kritikavo jį už apsilankymus naktiniuose klubuose ir tai labai erzino D.Maradoną. Kartą klubo prezidentas net atėmė D.Maradonos pasą, kad neleistų jam išvykti į Paulio Breitnerio atsisveikinimo rungtynes. Argentinietis atgavo pasą tik tuomet, kai pats atvyko į klubo būstinę, sukelė skandalą ir sudaužė Terezos Herreros taurę. Tačiau puolėjas taip ir nebuvo išleistas į atsisveikinimo mačą. Po visų skandalų, traumų ir nesusipratimo su klubo vadovybe, D.Maradona priėmė sprendimą palikti Barseloną. Argentinietis buvo pasiruošęs išpirkti savo sutartį, tačiau iš Italijos greitai atkeliavo pasiūlymas, kadangi žaidėju susidomėjo „Napoli“.

Per du sezonus „Barcelona“ komandoje D.Maradona pelnė 38 įvarčius per 58 rungtynes. 1999 metais Katalonijos televizijoje buvo surengta apklausa, pagal kurią D.Maradona tapo trečiu visų laikų geriausiu žaidėju klube po Ladislao Kubalos ir Johanno Cruijffo. Nepaisant gan neblogų pasirodymų Ispanijoje, D.Maradona pareiškė, kad perėjimas į „Barcelona“ buvo klaida.

Diego Maradonos perėjimas į „Napoli“ klubą įvyko per vieną parą. Italai sumokėjo 7,6 mln. dolerių, argentinietis gavo 800 tūkst. dolerių už sutarties pasirašymą. Kai D.Maradona pirmą kartą atskrido į Neapolį, jį pasitiko didžiulė sirgalių minia. Fanai pakėlė argentinietį ir ant rankų nunešė iki pat miesto. 1984-ųjų liepos 5 d. įvyko jo prezentacija „San Paolo“ stadione, areną užpildė 70 tūkst. sirgalių.

„Tai buvo nepamirštama akimirka ir neįtikėtinas sirgalių sveikinimas. Aš lyg atverčiau naują biografijos puslapį ir vienu metu pamačiau naują pasaulį“, - prisiminė D.Maradona.

Neapolyje jis padarė viską, kad jį pamiltų visas miestas. Jis greitai tapo komandos lyderiu, gavo kapitono raištį, o komanda pradėjo lėtai, bet stabiliai kilti į viršų. 1985/86-ųjų sezone „Napoli“ užėmė trečią vietą Italijos „Serie A“ ir gavo progą dalyvauti UEFA taurėje. Kitais metais „Napoli“ jau triumfavo Italijoje bei Italijos taurėje. Per septynis sezonus D.Maradona laimėjo du „scudetto“ (tai nebuvo įvykę nei prieš, nei po D.Maradonos), UEFA taurę, Italijos taurę ir Supertaurę. Neapolio gyventojai žiūrėjo į D.Maradoną ne tik kaip į futbolininką, bet kaip į mesiją, kuris sugebėjo užbaigti Milano „Inter“, „Milan“ ir Turino „Juventus“ hegemoniją.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

1986-ais metais „Milan“ prezidentas Silvio Berlusconi norėjo įsigyti D.Maradoną ir pasiūlė jam fantastišką sutartį: dvigubai didesnę algą nei „Napoli“, nuostabią mašiną, butą gražiausiame Milano rajone ir dalį akcijų savo kompanijoje „Fininveste“, bet žaidėjas viso to atsisakė. Po šios žinios argentinietis Neapolyje tapo šventuoju. Puolėjas pasirašė naują sutartį  ir už tai gavo „Ferrari“ F-40, tuo metu tai buvo vienintelis modelis visame pasaulyje. Prasidėjo pasiruošimas pasaulio čempionatui. Argentinos rinktinėje D.Maradona nerungtyniavo nuo 1982-ųjų. 1983-ais metais prie rinktinės vairo atsistojo Carlosas Bilardo.

Pirmasis specialisto žingsnis buvo D.Maradonos paskyrimas komandos kapitonu, o dėl to C.Bilardo asmeniškai atvyko į Ispaniją. Atvykus į Venesueloje vykusias atrankos rungtynes, prie lėktuvo pribėgo Venesuelos sirgalius ir spyrė D.Maradonai į kelį. Tai nesutrukdė puolėjui kitą dieną pelnyti du įvarčius į Venesuelos vartus.

Pasiruošimas pasaulio čempionatui nebuvo sėkmingas: lygiosios su Meksika, pralaimėjimas Prancūzijai, pergalė prieš „Grasshopper“ klubą bei Izraelį. Po šios rungtynių serijos C.Bilardo priėmė sprendimą statyti žaidimą aplink D.Maradoną.

Tai buvo sunku, trenerį už tokį žingsnį kritikavo visi, net Argentinos prezidentas. Buvo planuojamas C.Bilardo nušalinimas, tačiau apie tai sužinojęs D.Maradona paskelbė: „Išeis C.Bilardo, išeisiu ir aš“.

„Aš pats atskridau į Italiją. Galėjau D.Maradonai paštu nusiųsti kvietimą į rinktinę kartu su bilietu iki Meksikos. Bet tada aš pamatyčiau svetimą, „itališką“ D.Maradoną, o man reikėjo tikrojo argentiniečio, kuris tiki mano idėjomis ir komanda“, - pasakojo C.Bilardo.

Jų pokalbio metu C.Bilardo pasakė D.Maradonai, kad tai bus jo pasaulio čempionatas ir pasiūlė jam kapitono raištį. Rinktinės treneris pasakė puolėjui, kad jo vieta aikštėje bus nebe centre, o puolėjų užnugaryje. Visa tai C.Bilardo pažadėjo su viena sąlyga: D.Maradona pamirš viską, savo pomėgius ir egoizmą ir atsiduos tik futbolui. Treneris netgi paprašė žaidėjo duoti jam pažadą, kad D.Maradona nenusižengs.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Dauguma rinktinės žaidėjų, tarp jų ir D.Passarella, kuris buvo vienintelis pasaulio čempionato nugalėtojas, nepalaikė C.Bilardo idėjos paskirti D.Maradoną kapitonu. D.Passarella manė, kad būtent jis turėjo juo tapti. Gynėjas pasakojo, kad kai jam skaudėjo skrandį, jis negėrė vaistų, nes bijojo, kad D.Maradona įmaišys jam dopingo. Greitai tarp D.Maradonos ir D.Passarellos įvyko ginčas, kurio metu D.Maradona pasakė, kad gynėjas susitikinėja su vieno iš komandos draugų žmona. Visa komanda perėjo į puolėjo pusę.

D.Maradona pradėjo pasiruošimą Romos sporto institute, treniruotėms vadovavo profesorius Antonio del Monte, kuris padėdavo futbolininkams adaptuotis prie aukštumų. Besiruošiant čempionatui, D.Maradona visiškai atsidavė treniruotėms ir futbolui, jis nevaikščiojo į vakarėlius ir net vengdavo savo draugų. Pagal grafiką jis kėlėsi 8 val. ryto ir eidavo miegoti 22 val. Taip pat, puolėjas prieš miegą atlikdavo kapitono ritualą - užeidavo pas kiekvieną komandos žaidėją ir palinkėdavo geros nakties.

Meksikoje Argentina papuolė į grupę su pasaulio čempionais italais, Pietų Korėja ir Bulgarijos rinktine. Pergalė prieš Pietų Korėją ir Bulgariją bei lygiosios su italais leido žengti į aštuntfinalį. Jame buvo nugalėti urugvajiečiai rezultatu 1:0, tad ketvirtfinalyje Argentina susitiko su Anglijos rinktine.

„Azteca“ stadione D.Maradona 51-ąją rungtynių minutę po nesėkmingos anglų gynėjų klaidos pašoko ir pelnė įvartį kairiąja ranka. Teisėjas nefiksavo pražangos, po įvarčio stadiono tribūnose prasidėjo muštynės tarp anglų ir argentiniečių. Po rungtynių D.Maradona pasakė: „Aš neliečiau kamuolio, tai buvo Dievo ranka“.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Po įvarčio Anglijos rinktinės žaidėjai pradėjo „medžioti“ puolėją, labiausiai išsiskyrė centro gynėjai Terry Butcheris ir Terry Fenwickas. Praėjus porai minučių D.Maradona apėjo šešis Anglijos rinktinės žaidėjus ir pelnė „amžiaus įvartį“. Po šio įvarčio D.Maradona buvo lyginamas su garsiuoju tapytoju ir skulptoriumi Mikelandželu.

Pusfinalyje Argentina D.Maradonos dėka nugalėjo belgus ir išėjo į turnyro finalą, kuriame jų laukė Vakarų Vokietija. „Azteca“ stadione susirinko 114 tūkst. sirgalių ir pamatė, kaip D.Maradona iškėlė auksinį trofėjų, mat argentiniečiai triumfavo 3:2.

„Žinote, kodėl mes laimėjome Meksikoje? Nes mūsų komandoje buvo dvidešimt normalių žaidėjų ir vienas nenormalus. Tas nenormalus ir laimėjo mums pasaulio čempionatą“, - po triumfo sakė tuometinis rinktinės futbolininkas Jorge Valdano.

„Prieš 1986-ųjų metų pasaulio čempionatą mūsų padėtis buvo katastrofiška. Mes pralaimėdavome rungtynes silpniems varžovams. C.Bilardo duodavo nurodymus, kurių niekas nesuprasdavo. Po jo nurodymų kažkam reikėjo išversti, ką jis turėjo omenyje. Jeigu jūs netikite tuo, galite paklausti J.Valdano. Jis žengė į aikštę ir nežinojo, ką daryti. Ne C.Bilardo laimėjo pasaulio čempionatą, viską padarė žaidėjai. Aš žaisdavau taip, kaip pats numaniau“, - prisiminė D.Maradona.

1990-ųjų pasaulio čempionate Italijoje D.Maradona ant savo pečių ištempė rinktinę į turnyro finalą. 1990-ųjų rinktinė nusileido pasaulio čempionais tapusiai Vakarų Vokietijai pagal lygį, nes kai kurie Argentinos rinktinės žaidėjai buvo blogai pasiruošę čempionatui. Prieš turnyro pradžią D.Maradonai ištino dešinės kojos pirštas, todėl Argentinos futbolo federacija užsakė 40 dešinės kojos batelių.

Pirmosios rungtynės pasibaigė pralaimėjimu Kamerūnui rezultatu 0:1, paskui buvo iškovota pergalė prieš Sovietų Sąjungą ir pasiektos lygiosios su Rumunija, tai leido argentiniečiams patekti į kitą etapą. Tame turnyre jie nežaidė futbolo, jie kovojo. Atkrentamajame etape Argentina pelnė tik du įvarčius ir du kartus nugalėjo varžovus vienuolikos metrų baudinių serijose. D.Maradona kovojo kaip liūtas, todėl ir komanda negalėjo žaisti prasčiau už savo kapitoną.

Aštuntfinalyje Argentina susikovė su Brazilija. Argentiniečiai visas rungtynes atsimušinėjo nuo brazilų atakų, o 81-ąją minutę D.Maradona nubėgo iki varžovų vartų ir atliko perdavimą Claudio Caniggia, kuris šaltakraujiškai pasiuntė kamuolį į brazilų vartus. Pusfinalio varžovais tapo Italija, rungtynės įvyko mylimajame Neapolyje, kuriame D.Maradona buvo dievinamas.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Italijos rinktinės vadovai, treneriai ir futbolininkai bijojo, kad visas Neapolis palaikys savo dievaitį. Pats D.Maradona atvirai kvietė palaikyti „albiceleste“. Bet puolėjas gavo aiškų atsakymą: „Maradona, mes tave mylime, bet Italija yra mūsų gimtinė“. Dvikova prieš italus pasibaigė lygiosiomis 1:1, o vienuolikos metrų baudinių serijoje D.Maradona atliko paskutinį, pergalingą smūgį.

Finalą argentiniečiai pralaimėjo Vakarų Vokietijai, kurią sugebėjo nugalėti 1986-ųjų finale. D.Maradona verkė kaip vaikas, o paskui apkaltino FIFA, kad šie padėjo vokiečiams laimėti. Tiesą sakant, 1990-ųjų Argentina nebuvo verta pergalės, jeigu komandoje nebūtų D.Maradonos, tai „albiceleste“ greičiausiai net neišeitų iš grupės.

„Aš daugiau nežaisiu rinktinėje. Ilgai apie tai galvojau ir toks yra mano sprendimas. Tai sunku, bet aš palieku savo kapitono raištį, privalau tai padaryti. Man melavo, mane bandė išstumti iš rinktinės. FIFA prezidentą Joao Havelange‘ą Argentinoje pasitiko kaip karalių, lyg nieko nebūtų įvykę. Tai skaudus sprendimas, nepaisant to, kad man labai patinka būti komandos kapitonu, bet aš išeinu“, - tuomet pareiškė D.Maradona.

1991 metų kovo 17 d. po pergalingų rungtynių su „Bari“, žaidėjas buvo atrinktas dopingo patikrinimui. Rezultatai parodė, kad D.Maradonos kraujyje buvo rasta kokaino likučių. Italijos futbolo federacija priėmė sprendimą nušalinti argentinietį nuo futbolo, tad jis sulaukė 15 mėnesių diskvalifikacijos. Žaidėjo advokatai bandė teikti apeliaciją, tačiau ji be jokių kalbų buvo atmesta.

D.Maradona teigė, kad analizė buvo suklastota ir tai padarė ne kas kitas, o Italijos futbolo federacijos prezidentas Antonio Mattarreze, kuris tokiu būdu atkeršijo D.Maradonai už Italijos rinktinės pralaimėjimą pasaulio čempionate. Žaidėjas aiškino, kad nors jis ir vartojo narkotikus, tačiau vėliau pats atlikdavo dopingo testus, kad prieš rungtynes organizme neliktų jokių požymių.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Balandžio mėnesį D.Maradona nusprendė palikti Italiją ir sugrįžo į Argentiną. Puolėjas norėjo skirti daugiau laiko savo šeimai ir pareiškė, kad pavargo nuo futbolo. Balandžio 26 d. D.Maradona kartu su savo draugais buvo suimtas policijos už narkotikų laikymą, nes jo namuose policija rado 36 gramus kokaino. Puolėjas buvo paleistas iš kalėjimo už užstatą ir gavo lygtinę 14 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jam buvo paskirta reabilitacija, kuri turėjo padėti atprasti nuo narkotikų vartojimo. Jis jų paragavo dar rungtyniaudamas „Barcelona“ komandoje.

1992-ais metais liepos 1 d. diskvalifikacija pasibaigė. „Napoli“ klubo vadovybė norėjo, kad argentinietis pasiliktų, tačiau žaidėjas norėjo palikti Italiją ir prisijungti prie klubo, kuris neturi aukštų tikslų. Į tuometinį „Napoli“ atėjo Claudio Ranieri, kuris pasakė, jog nenori matyti D.Maradonos mieste, net jeigu pastarasis atvyktų kaip turistas.

Rugsėjo 22 d. D.Maradona tapo „Sevilla“ komandos žaidėju, ispanai už jį sumokėjo 7,5 mln. dolerių. Tuo metu klubą treniravo buvęs Argentinos rinktinės specialistas C.Bilardo, kuris asmeniškai norėjo matyti D.Maradoną savo komandoje.

1993-ųjų birželio 13 d. prieš pat rungtynes prie futbolininko priėjo klubo vadovai ir pranešė apie savo norą atleisti C.Bilardo iš trenerio pareigų, o vadovavimą komandai ketino palikti būtent jam. „Ne! Jūs išprotėjote. C.Bilardo atvedė mane į komandą, aš žaidžiu čia tik dėl jo. Aš galiu būti bet kuo, bet tikrai ne išdaviku, senjorai“, - kategoriškai paprieštaravo argentinietis.

Vėliau jis apie tai papasakojo pačiam C.Bilardo. Rungtynėse su „Real Burgos“ D.Maradona patyrė traumą ir paprašė jį pakeisti, tačiau C.Bilardo atsisakė tai padaryti ir paprašė klubo gydytojo tiesiog suleisti jam nuskausminamųjų. 53-ąją rungtynių minutę C.Bilardo vis dėl to pakeitė žaidėją, D.Maradona buvo tuo nepatenkintas, eidamas į persirengimo kambarį jis viešai įžeidė strategą, o pačiame persiregimo kambaryje sudaužė viską, kas tik buvo akiratyje. Kitą dieną C.Bilardo atėjo pas D.Maradoną, kuris verkė antrą dieną iš eilės ir prisipažino jam, kad neturėjo taip pasielgti. Po tokių žodžių įvyko skandalas, kuris pasibaigė tuo, kad treneris pastūmė žaidėją, o pastarasis pargriovė trenerį ant žemės vienu kojos smūgiu. Po kelių dienų D.Maradona atvyko pas C.Bilardo ir treneris atsiprašė. Klubo vadovai vis tiek nusprendė pašalinti D.Maradoną iš komandos, tad rungtynės su „Real Burgos“ tapo paskutinėmis Sevilijoje. Ten jis sužaidė 29 rungtynes ir pelnė 7 įvarčius.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

Diego Maradona | Organizatorių nuotr.

1993-iais metais D.Maradona grįžo atgal į gimtąją Argentiną, ten jis pasirašė sutartį su Rosario miesto „Newells Old Boys“ komanda. Iš pradžių argentinietis norėjo grįžti į savo senąją komandą „Argentina Juniors“, tačiau po klubo sirgalių protestų ir reikalavimų išmokėti 50 tūkst. dolerių, pakeitė savo nuomonę. Pažiūrėti pirmosios D.Maradonos treniruotės susirinko net 40 tūkst. sirgalių. Po dviejų mėnesių puolėjas patyrė traumą ir praleido dvi savaites. Kol jis buvo traumuotas, komandos treneris Jorge Raulis Solaris buvo pašalintas iš savo pereigų. Jo vietą užėmė Jorge Casteglis, tačiau santykiai tarp stratego ir futbolininko nebuvo draugiški. Sausio mėnesį D.Maradona ir klubas nutraukė bendradarbiavimą, iš viso buvo sužaistos penkios oficialios rungtynės.

D.Maradona kartu su Argentinos rinktine kovojo dėl patekimo į 1994-ųjų pasaulio čempionatą. 1993 metų rugsėjo 23 d. D.Maradona prisijungė prie rinktinės. Argentina nugalėjo Australiją ir pakliuvo į finalinį turnyrą. Grupės rungtynėse argentiniečiai nugalėjo Graikiją ir Nigeriją, po dvikovos D.Maradonai buvo atlikti dopingo patikrinimai, jo organizme rastos penkios efedrino rūšys.

D.Maradona buvo nušalintas nuo futbolo penkiolikai mėnesių. Be jo Argentinos rinktinė pralaimėjo dvi sekančias dvikovas. Po rungtynių prieš Bulgariją, argentinietis Fernando Redondo pasakė D.Maradonai: „Aš ieškojau tavęs, ieškojau tavęs aikštėje ir neradau. Aš ieškojau tavęs visas rungtynes“. D.Maradona pranešė, kad jo kraujyje rastos žymės buvo dėl vaistų nuo gripo. Vaistus įsigijo jo asmeninis gydytojas Danielis Serrini iš JAV.

„Man tarsi nupjovė kojas“, - sakė D.Maradona po gautos diskvalifikacijos.

Puolėjo diskvalifikacija pasibaigė 1995-ųjų rugsėjį. D.Maradona stojo prie „Mandia“ klubo trenerio vairo, o po keturių mėnesių tapo „Boca Juniors“ žaidžiančiu treneriu. Tuo pačiu metu futbolininkas organizuodavo paramos ir palaikymo rungtynes. Jo dėka prie klubo prisijungė C.Caniggia ir Martinas Palermo, kuris tapo rezultatyviausiu žaidėju klubo istorijoje. 1997-ųjų spalio 25 d. rungtynės tarp „Boca Juniors“ ir „River Plate“ tapo paskutinėmis D.Maradonos karjeroje. Spalio 30 d. jis per savo 37-ąjį gimtadienį oficialiai pakabino futbolo batelius ant vinies.

Karjeros metu D.Maradona per 590 oficialių rungtynių pelnė 312 įvarčių. Argentinietis laimėjo Argentinos čempionatą, Ispanijos taurę, Ispanijos lygos taurę ir Supertaurę, du Italijos čempionatus, Italijos taurę, Italijos Supertaurę, UEFA taurę bei tapo pasaulio čempionu ir vicečempionu.

Tarp asmeninių apdovanojimų D.Maradona 5 kartus tapo rezultatyviausiu Argentinos žaidėju, rezultatyviausiu Italijos „Serie A“ futbolininku, du kartus geriausiu metų futbolininku Argentinoje, tris kartus geriausiu Pietų Amerikos futbolininku, geriausiu 1986-ųjų metų pasaulio čempionato žaidėju.

Diego Maradona | Scanpix nuotr.

Diego Maradona | Scanpix nuotr.

Jo garbei Argentinos futbolo federacija pašalino marškinėlius su dešimtu numeriu, tačiau D.Maradona paprašė, kad jis būtų naudojamas. „Argentina Juniors“ stadionas yra pavadintas D.Maradonos garbei. Argentinoje yra įkurta „Maradianos“ bažnyčia, kurioje D.Maradona yra garbinamas lyg Dievas. Kalėdos yra švenčiamos spalio 30 d., o Velykos – birželio 22 d., kai argentinietis pelnė du įžymiausius įvarčius į Anglijos rinktinės vartus. Tikinčiųjų skaičius ten siekia 60 tūkst.

Galima mylėti D.Maradoną arba jo nekęsti, bet negalima neigti, jog jis yra tikra futbolo legenda. Jis parodė paprastiems futbolo mėgėjams, kad, nepaisant visko, reikia eiti savo tikslo link, taip vieną dieną jį pasieksi. Šią istoriją norisi užbaigti žodžiais, kuriuos nuolat kartoja paprasti futbolo mėgėjai tolimoje Argentinoje.

„Didysis Diego privalo gyventi amžinai ir gali palikti žemę tik tuomet, kai pats Dievas užsinorės su juo pažaisti futbolą.“

info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

DISKUSIJA
Visi (19)
Registruoti
Anoniminiai (19)
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų
Tvarkaraščiai
Rezultatai
Lentelės

2020/21 m. LKL

01-27 „Juventus“ 18:30 „Pieno žvaigždės“
01-30 „Rytas“ 17:20 „Lietkabelis“

2020/21 m. Eurolyga

01-26 „Anadolu Efes“ 19:30 „Crvena Zvezda“
01-26 „Fenerbahče“ 19:45 „Maccabi“
01-26 „Chimki“ 21:00 „Bayern“
01-26 „AX Armani“ 21:45 „Olympiacos“
01-26 „Barcelona“ 22:00 „Zenit“
01-27 ALBA 21:00 CSKA
01-27 ASVEL 21:45 „Baskonia“
01-27 „Valencia“ 22:00 „Žalgiris“
01-27 „Real“ 22:00 „Panathinaikos“
Tvarkaraščiai
Rezultatai
Lentelės

Anglijos „Premier“ Lyga

Ant 01-26 Crystal Palace 20 : 00 West Ham United
Ant 01-26 Newcastle United 20 : 00 Leeds United
Ant 01-26 West Bromwich … 22 : 15 Manchester City
Ant 01-26 Southampton 22 : 15 Arsenal
Tre 01-27 Burnley 20 : 00 Aston Villa
Tre 01-27 Chelsea 20 : 00 Wolverhampton …
Tre 01-27 Brighton & Hov… 21 : 30 Fulham
Tre 01-27 Everton 22 : 15 Leicester City
Tre 01-27 Manchester United 22 : 15 Sheffield United