Rungtynių su Islandija atradimu tapęs M.Lapiniauskas: „Varėnoje kiekvienas praeivis turi sąsajų su rankiniu“

 Lietuvos rankinio rinktinė atranką į 2022 metų Europos čempionatą pradėjo dviem pralaimėjimais Islandijos ir Portugalijos rinktinėms. Nors abu susitikimai pagrindiniams konkurentams buvo pralaimėti, tačiau po šio atrankos lango vyriausiasis rinktinės treneris Mindaugas Andriuška įžvelgė pozityvo jaunųjų žaidėjų pasirodyme. Neabejotinai tarp iš gerosios pusės nustebinusių žaidėjų buvo dvidešimtmetis Klaipėdos „Dragūno“ kairiarankis Mykolas Lapiniauskas.

Iš Varėnos kilęs dešinysis kraštas mače su Islandija pasižymėjo 3 įvarčiais, o į portugalų vartus kamuolį sėkmingai siuntė kartą.

„Jau prieš rungtynes Islandijoje žinojau, kad gausiu žaisti. Tiesiog buvome mažos sudėties ir tikėjausi sulaukti savojo šanso. Daugiausiai jaudulio buvo prieš patį mačą, kuomet skambėjo himnai. Vėliau įėjus į aikštę tas jaudulys dingo. Daugiau pasitikėjimo atsirado ir po pirmo įmesto įvarčio.

Antrojo metimo realizuoti neįstengiau ir tuomet vienas iš trenerių Vaidotas Grosas patarė, kad šiam vartininkui bandyčiau mesti pažeme. Būtent tai suveikė ir pasižymėjau dar du kartus. Aišku, po tokio pralaimėjimo buvo labai skaudu. Ypatingai susikrimtę buvo vyresni žaidėjai, tačiau tuo pralaimėjimu niekas dar tikrai nesibaigia“, – kalbėjo M.Lapiniauskas.

Šios dvejos rungtynės nebuvo jaunojo „Dragūno“ žaidėjo debiutas Lietuvos rinktinėje. Pirmą kartą nacionalinės rinktinės marškinėliais M.Lapiniauskas užsivilko dar praėjusioje atrankoje su Portugalijos rinktine, kuomet išvykoje lietuviai su varžovais sužaidė lygiosiomis.

„Puikiai pamenu tas rungtynes. Tik įėjęs į aikštę užsidirbau dvi minutes ir daugiau nuo suolo nepakilau. Daug kartų galvoje persukau po to tą epizodą. Aišku treneriai, kiti žaidėjai ramino, bet pačiam tas momentas tikrai buvo giliai įsirėžęs į atmintį“, – prisiminimais dalijosi rankininkas.

Į Klaipėdą M.Lapiniauskas atvyko būdamas vos 17 metų ir mokyklą baigė jau uostamiestyje. Prieš tai metus praleidęs Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje, kurioje ir mokėsi, ir tuo pačiu sportavo, M.Lapiniauskas sulaukė dėmesio iš šalies čempiono Klaipėdos „Dragūno“. Pasiūlymą prisijungti prie stipriausios šalies komandos gavęs septyniolikmetis sutiko per daug nedvejojęs.

„Kai sužinojau, kad „Dragūnas“ manimi domisi buvau tiesiog šoke. Jokių minčių apie tai, kad galėčiau nevykti tuo metu nebuvo. Jau žinojau, kad noriu savo ateitį sieti su rankiniu, tad toks pasiūlymas buvo puiki proga.

Atvykus į Klaipėdą iš pradžių buvo tikrai nelengva. Gerai, kad sezoną jau buvau žaidęs LRF I-osios lygos varžybose ir ten pajautęs, ką reiškia konkuruoti su vyrais. Aišku čia lygis buvo kitas ir reikėjo laiko tam, jog priprasčiau prie kur kas aukštesnio lygio.

Daugiausiai pastabų iš trenerio iš pradžių gaudavau dėl gynybos ir dėl ne laiku bei netinkamai atliekamų užbėgimų. Tikrai reikėjo ir vis dar tebereikia labai daug ką tobulinti. Svarbu buvo tai, kad komandos draugai priėmė labai teigiamai. Ekipoje yra daug patyrusių žaidėjų, kurie negaili patarimų tiek aikštėje, tiek už jos ribų.

Žiūrint gyvenimiškosios pusės, jau metus buvau praleidęs Panevėžyje, tad nebuvo taip sunku priprasti naujoje vietoje ir čia taip pat nemažai padėjo klubo žmonės“, – apie persikėlimą į šalies čempionų gretas kalbėjo M.Lapiniauskas.

182 cm ūgio kairiarankis jaunystėje trumpam buvo nuklydęs ir į krepšinio treniruotes, tačiau vėliau suprato, kad Varėna yra rankinio miestas ir būtent čia yra geriausia galimybė atsiskleisti.

„Rankinį atradau dar pradinėse klasėse. Mano mama žaidė rankinį, taip pat vyresnis pusbrolis, tai kažkaip didesnių klausimų, ką sportuoti nebuvo. Varėnoje visi žino, kas yra rankinis. Gatvėje bet kuris praeivis bus kaip nors su šiuo sportu susijęs, o greičiausiai ir pats kažkada žaidęs.

Nors kurį laiką bandžiau žaisti tuo pačiu ir krepšinį, bet turėjau tikrai gerus trenerius rankinio treniruotėse, tad nusprendžiau nesimėtyti. Būtent treneriai, dirbantys su jaunimu, yra svarbiausias stimulas sportuoti. Jeigu jie sugeba paversti treniruotes įdomiomis, tuomet ir tos tradicijos atsiranda. Viskas, manau, daugiausiai priklauso būtent nuo jų“, – apie Varėnos fenomeną kalbėjo šio miesto atstovas.

Vietą rinktinėje ir klube išsikovojęs žaidėjas kol kas per daug į ateitį negalvoja, tačiau kažkada norėtų save išbandyti ir užsienyje.

„Šiuo metu norisi tiesiog tobulėti Klaipėdoje. Dirbu treniruotės ir žinau, ką reikia tobulinti. Apie užsienį kol kas negalvoju ir net nelabai žinau, kur būtent norėčiau žaisti.

Rinktinėje savo pozicijoje turiu puikų pavyzdį Valdą Drabavičių, kuris pasižymi labai geru šuoliu bei turi gausybę būdų, kaip užbaigti atakas. Iš užsienio žaidėjų galbūt labiausiai žiūrėčiau į „Barcelona“ klube rungtyniaujantį Abello Gomezą.

Tikiu, kad su rinktine šioje atrankoje dar ne viskas prarasta, nors tie pralaimėjimai buvo ir skaudūs“, – pokalbį baigė M.Lapiniauskas.