E.Šalkauskaitė: „Karantinas įtaką daro tik mano „galvos tobulėjimui“

Sportas yra viena labiausiai nukentėjusių sričių nuo COVID-19. Išlaikyti ritmą namų sąlygomis neįmanoma, o visaverčių treniruočių bent jau pavasarį daryti nebuvo galima. Aišku, tenisas nėra komandinė sporto šaka, tačiau tai nekeičia fakto, kalbant apie sunkumus, kuriuos sukėlė pasaulį užvaldžiusi pandemija.

„Įtakos mano tobulėjimui technikos ar fizinio pasirengimo atžvilgiu karantinas nedaro, nes būtent šiuo laikotarpiu turiu daug laiko „pašlifuoti“ viską ko trūksta ir padirbti ant kiekvienos smulkmenos. Tad darbas tikrai nestoja. Tobulėju, kad viskam grįžus į savas vėžes galėčiau puikiai pasirodyti varžybose. Karantinas įtaką daro tik mano „galvos tobulėjimui“ (šypsosi). Šiuo laikotarpiu dauguma varžybų yra atšauktų, o į kitas varžybas neturime galimybes nuvykti, nes tos šalys uždarytos. Taigi, prarandu galimybes tobulėti psichologiškai, konkuruotis su kitais tenisininkais, taip pat ir krenta mano reitingas, nes kitose šalyse į kurias nuvykti neturime galimybės vaikai žaidžia turnyrus ir automatiškai jų reitingas didėja, o aš krentu“, - sakė viena talentingiausių Lietuvos jaunųjų tenisininkių, Balžeko teniso akademijos auklėtinė Eglė Šalkauskaitė.

Prisimink pavasarį. Ką darei, kad neišsimuštum iš ritmo? Kas tuomet buvo svarbiausia?

Pavasarį, kuomet galimybės treniruotis visai neturėjome, darydavau fizinį su trenere Monika du kartus per dieną miškelyje prie mano namų. Bėgdavome krosus, darydavome footwork’us, visokius šuoliukus, pagreitėjimus, dirbdavome ištvermei ir palaikydavome fizinę būklę, kad grįžus į teniso aikštelę nebūtų taip sunku atsistatyti. Taip pat kieme pamušinėdavau kamuoliuką iš oro su tėvais, porą kartų buvau nuvažiavusi į privatų lauko kortą pažaisti kartu su šeima.

Ar pavyko neišsimušti?

Tiesą sakant, grįžti į treniruočių ritmą nebuvo taip sunku. Pirmą savaitę žinoma jautėsi, kad žaidžiu po ilgos pertraukos, bet turbūt dėka to, kad karantino metu nepraleidau nei vienos dienos be fizinio krūvio ilgai atsistatinėti nei fiziškai, nei techniškai nereikėjo.

Ką labiausiai turėjai sustiprinti sugrįžusi į treniruotes?

Vieno dalyko neišskirčiau, nes tiesiog turėjome pereiti per visus smūgius ir visas situacijas, kad kūnas vėl prisimintų ir priprastų jas atlikti. Tačiau po karantino labiausiai dėmesį skyrėme į kvėpavimą ir ištvermę, nes judėjimas teniso aikštelėje vistiek labai skiriasi nuo mūsų bėgiotų krosų miške.

Jau užsiminei, kad COVID-19 labai stipriai sumažino varžybų skaičių. Kuom galima kompensuoti jų trūkumą?

Kaip ir minėjau, prarandu puikias galimybes pasižaisti ir konkuruotis su kitais labai gero lygio žaidėjais. Varžybų labai trūksta, džiaugiuosi bent jau tuo, kad rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje turėjau galimybę sužaisti du Tenniseurope turnyrus ir pagaliau vėl pajusti tą pergalės skonį (šypsosi). Tiesa, po dviejų savaičių planuojame skristi į varžybas į Kiprą trims savaitėms, tai labai tikiuosi, kad visi testai ir skrydžiai praeis skandžiai ir jau po poros savaičių žaisiu turnyrus ten.

Kokią įtaką tiek treniruočių procesui, tiek tobulėjimui daro antroji banga?

Šiuo metu jokių trukdžių neturime, treniruojamės visu pajėgumu, turiu puikias sąlygas tobulėjimui ir treniruotėms. Tiesiog liūdna, kad vėl yra nukelinėjamos kai kurios varžybos, kurios buvo planuojamos.

Kokia tikiesi būti, tai bangai pasibaigus?

Labai tikiuos, kad ilga varžybų pertrauka per daug nepaveiks psichologiškai, kad neatsiras per didelio jaudulio prieš mačus ir prisigalvotų baimių.