MFA „Žalgirio-MRU“ ukrainietės: „Antroji vieta klubui – didelis pasiekimas“

Į Lietuvos moterų futbolo A lygą šiame sezone sugrįžusio Vilniaus MFA „Žalgirio-MRU“ vadovai dar metų pradžioje deklaravo, kad jų sugrįžimas yra susijęs ne su noru dalyvauti, o su noru laimėti. Galbūt, kažkam tokios deklaracijos neatrodė rimtos, tačiau nuomonės turėti neuždrausi.

Viktorija Horbach ir Kristina Kozub futbolas.lt nuotr.

Tad, kol kažkas juokėsi, o kažkas galvojo, Vilniaus klubas ieškojo žaidėjų, kurios padėtų tuos tikslus pasiekti. Žvilgsnis pakrypo į Ukrainą ir šioje šalyje klubų ieškančias merginas. Taip, netrukus Lietuvos sostinėje nutūpė dvidešimtmetė Viktorija Horbach ir metais vyresnė Kristina Kozub.

„Žalgiris“ – merginos linksmos, jauna, gera komanda, į kurią įsilieti buvo labai lengva. Taip, iš pradžių buvo problemų dėl to, kad visiškai nesupratome jūsų kalbos, tačiau pripratome ir turėjome tikrai gerą laiką. Be to, visą laiką turėjome ir trenerių palaikymą“, - viena kitą papildydamos kalbėjo Viktorija ir Kristina.

Kaip jūs apskritai atsidūrėte Lietuvoje?

Su mumis susisiekė „Žalgirio-MRU“ sporto direktorius ir pasiūlė atvykti į Vilnių. Viskas įvyko labai greitai – mes paskambinome tėvams, pasitarėme su jais, jie neprieštaravo ir tą patį vakarą pasakėme, kad atvykstame.

Lietuvoje ir Ukrainoje futbolo kultūrų skirtumas yra milžiniškas. Nebuvo šoko atvykus?

Jei atvirai, mes nelabai žinojome ko laukti. tiesiog norėjome sužinoti, pabandyti kažką naujo ir pamatyti, kaip futbolas žaidžiamas Lietuvoje. Aišku, žinojome, kad komandų skaičius Ukrainoje žymiai didesnis, bet nepaisant to nusprendėme likti.

Mums labai stipriai padėjo faktas, kad mes į Lietuvą atvykome dviese. Palaikėme viena kitą. Mes ilgą laiką esame geros draugės, o tai galvoju persikėlė ir į aikštę. Mes viena kitą suprantame iš pusės žodžio. Be to, reikia pažymėti, kad mums pasisekė, nes komandoje kai kurios merginos kalba rusiškai. Tai labai palengvino visą situaciją.

O kaip komandos lygis? Labai didelis skirtumas, lyginant su jūsų buvusia komanda?

Turbūt niekam ne paslaptis, kad Ukrainos čempionato lygis aukštesnis nei Lietuvoje, o tai lemia ir tai, kad tiek komanda, tiek treniruočių procesas skyrėsi. Beje, skyrėsi ir merginų noras laimėti – šioje vietoje „Žalgiris“ yra aukščiau mūsų buvusios komandos.

Ar įmanoma MFA „Žalgiriui-MRU“ buvo pakilti aukščiau nei antroji vieta?

Šiame sezone – ne, tačiau jei merginos ir toliau taip stengsis, jei toliau taip tobulės, tada gal ir atsiras galimybė pasivaržyti su „Gintra“. Šiai dienai, vis tik reikia pripažinti, kad Šiaulių komanda už visas kitas buvo pajėgesnė.

Būtent todėl antrąją vietą reikia vertinti kaip didelį laimėjimą. Mes turėjome įdėti labai daug pastangų ir mums pavyko. Manau, kad klubui tai yra didelis pasiekimas.

Ką veikėte tuo metu, kai buvote už aikštės ribų?

Merginos pasistengė, kad pamatytumėm kuo daugiau gražių Vilniaus vietų. Abi galime patvirtinti, kad Lietuva mums labai patiko, visi žmonės – geri ir besišypsantys, Vilnius labai gražus miestas, mums labai smagu, kad jame daug parkų.

Daug laiko skyrėme ir mokslams.

Grįšite čia kitam sezonui?

Tikslaus atsakymo dar neturime, kadangi mes mokomės ir mes į savo mokslus žiūrime labai rimtai. Aišku, daug kas priklauso nuo koronaviruso situacijos, juk kol kas pasakyti kas bus, negali niekas.