Brolių Maldonių „planas B“: tapti Lietuvos drift’o čempionais? Kodėl gi ne? (1)
Mindaugas ir Simonas Maldoniai l Manto Stankevičiaus nuotr.
Jeigu nesate žaidęs kompiuterinio žaidimo „Need for Speed: Underground“, neskaitykite šio teksto. Jei nesate matę filmo „Tokyo Drift“, negaiškite savo laiko. Jeigu galvojate, kad rankinis stabdis reikalingas tik prisiparkavus nuokalnėje, šis straipsnis – ne jums.
Tačiau jei išgirdęs grupės „The Doors“ dainą „Riders on The Storm“ įsijungiate automobilių skelbimų portalą ir ieškote driftcar’o, skaitykite – mes keliamės į „Nemuno žiedo“ šeryklą, kur savo japoniškas arklio galias tikrina ir baidarininkai broliai Mindaugas ir Simonas Maldoniai.
„Kuriam, kuriam žvėriukus ir važiuojame“, – iš tolo girdisi artėjant prie „šeryklos“.
Netrukus pasigirsta ir pirmieji „Nissan“ motorų gausmai: kas dar montuoja naują padangų komplektą, kas dar krapštosi po variklio dangčiu, o kas jau rieda slysti.
Ranka moja Mindaugas, rodydamas į savo „Nissan 200SX“: „Sėsk, pravešiu, automobilis dar nėra pilnai paruošas drift’ui, bet lengvai slalomu galime pravažiuoti“.
Po kapotu čia – virš 200 arklio galių.
Netrukus M.Maldonis užsideda šalmą. „Brolis irgi turėjo atvažiuoti su savo bolidu, bet nespėjo visko susireguliuoti, – perspėja jis, trinktelėdamas durelėmis ir įjungęs pirmą bėgį. – Bet turėtų atvykti ir jis“.
M.Maldonis ramiai išsuko į trasą ir prisijungė prie joje jau padangas svilinančių kolegų.
Taip, esame įpratę brolius Maldonius matyti sėdinčius ne prie sportinių automobilių vairo, bet baidarėse su irklais.
„O šiandien mus matėte su šalmais“, – nusijuokė M.Maldonis, po „Nissan SX200“ sezono uždarymo renginio.
– Broliai, kada atsirado šis hobis?
M.Maldonis (toliau M.): Nuo vaikystės, nuo kompiuterinių žaidimų. Visada tiek mane, tiek Simoną žavėjo sportinės mašinos. Teoriškai, tai visada buvo hobis. Praktiškai, jis pasireiškė išsilaikius teises. Pradėjome nuo paprastų mašinų. Jų nesibaigiantys remontai nemažai išmokė. Tik ne visada finansinė padėtis leido pamėginti įgyvendinti didžiausią svajonę – automobilių sportas, ypač drift’as, yra labai brangus sportas. Pripažinkime, tai yra automobilių gadinimas, todėl geram laiko praleidimui reikia ir daugiau pinigėlių.
– Kodėl būtent drift’as?
S.Maldonis (toliau S.): Tai yra sporto šaka, kurioje tu kontroliuoji nekontroliuojamą. Tai yra labai įdomu. Iš pradžių tai nėra paprasta. Vėliau, jau įgudus, viskas pasidaro kontroliuojama. Tai yra ganėtinai ekstremalu – iš vairuotojo reikalauja daug įgūdžių. Suprantama, tobulėji kaip vairuotojas. Įgūdžiai, įgyti drift’o treniruotėse, gali padėti bet kurioje situacijoje gatvėje: ar stirna iššoks į kelią, ar dar kas nors nutiks, puikiai gali sureaguoti ir suvaldyti automobilį.
M.: Ir šiaip smagu… Padangas leisti dūmais.
– Kurie kompiuteriniai žaidimai „atvedė“ prie tikrojo drift’o?
M.: Standartiniai: „Need for Speed: Underground“… Tiek pirma, tiek antra dalys. Turėjome vairą prie kompiuterio.
S.: Visaip būdavo. Išmokome visus teorinius mašinos valdymo pagrindus. Vėliau tik tereikėjo juos perkelti į realybę. Tai padaryti nebuvo sunku.
M.: O ir visus automobilius, kuriuos esame turėję, stengdavomės patys tvarkytis. Mokėmės, o dabar jau brangesnius automobilius tvarkomės. Lipame laipteliais aukštyn.
– Abu turite „Nissan“ markės atomobilius, nors drift’e dažniausiai matome BMW… Iš kur meilė japoniškiems automobiliams?
M.: Asmeniškai man, geriausi automobiliai yra pagaminti iki 2004-ųjų metų ir tik Japonijoje. Tuomet jie turėjo labai daug gerų modelių... Na, šios mašinos turi dvasią. Dabartinės mašinos, tik su nedaug išimčių, yra kibirai, skirti nuvykti nuo taško A iki taško B. O šios turi valdomumą, turi galios ir kitų aspektų, kurių neturi kitos mašinos. Kodėl drifte tiek daug BMW? Nes jų yra labai daug rinkoje. „Nissan“ nėra daug išlikusių. Tokių, kaip mano S14’ų, mano skaičiavimais, kiekis neviršija 20-ies visoje Lietuvoje. Ir čia skaičiuoju važiuojančius, tiek gatvėse tiek drift’e. Kuo toliau, tuo jų skaičius pasaulyje mažėja, nes dažniausiai yra naudojami sporte – tai įvairuojama į kokį bloką, sudaužomos, sugadinamos. Ir pirkdamas šį automobilį turi susimokėti taip vadinamą „drift’o mokestį“ už tai, kad pasiūla yra labai maža, o paklausa tik didėja. Tad, jei norite drift’inti, reikėtų pirkti BMW, nes ir detalės pigios, jų galima lengvai rasti.
S.: Išlaidos visai kitos.
M.: O „Nissan’o“ labai gaila būtų. Pavyzdžiui, man tai yra svajonių automobilis – „Nissan 200SX“, S14 modelis. Tik jis dar taip neatrodo (nužvelgia savo automobilį) Jis atrodo standartiškai kol kas – jokių tiuningo detalių nėra. Maždaug taip šie automobiliai atrodė tiesiai iš gamyklos. Ateityje bus tikrai gražiau. Šiais metais laiką skyriau nematomiems išorėje darbams, kurie buvo būtini, kad šis automobilis važiuotų. Jis buvo stipriai apleistas. Kitais metais atrodys gražiau ir džiaugsiuosi tuo, ką turiu. Ir dabar džiaugiuosi, bet... (šalia slysdamas šonu pravažiuoja kitas „Nissan’as“) M.: Matai, Mantai, nors ir nevažiuodamas mašinoj, bet ir tu nusišypsojai. Matau per kaukę. (broliai nusijuokė)
– Simonai, kur tavo automobilis?
S.: Turėjo ir jis čia būti. Jau lygiai dvejus metus jį renku. Brolis prieš mėnesį pasakė, kad būtinai turiu jį surinkti prieš sezono uždarymo renginį. Tai turėjo būti diena, kuomet abu išvažiuojame su savo automobiliais. Užsidegiau. Iki paskutinės dienos jį tvarkiau, bet neapsižiūrėjau ir keisdamas visos važiuoklės parametrus nespėjau suvedimo pasidaryti – priekiniai ratai pilnai susukus vairą lietė kėbulą. Nusprendžiau nerizikuoti. Važiuoti tam, kad jį sulaužyti? Ne, neapsimoka. Nusprendžiau, kad pabūsiu su broliu ir jo automobiliu.
– Tavo garaže – svajonių automobilis?
S.: Pas mane – vienas iš svajonių automobilis. Vieno niekada ir neturėjau, bet dabar stovi tas pats 200SX, tik senesnis – S13. Visą gyvenimą norėjau turėti automobilį, kurio lempos pasikelia. Tai mane ir sužavėjo.
M.: Ir šiaip geras deal’as buvo.
S.: Geras.
M.: Tik dvejus metus vargti reikėjo (juokiasi).
S.: Dabar, greičiausiai, neapsiimčiau tokio projekto, nes teko viską nuo pradžių iki pabaigos daryti. Sugaišau labai daug laiko. Nors, gerai pagalvojus, išmokau labai daug. Dabar perrinkti mašiną iki varžtų ir atgal nebūtų problemų. Teoriškai...
M.: Tačiau nėra nieko geriau už garsą, kuomet turbina įpučia papildomo oro į cilindrus. Tada pajauti tą galią... Benzininę! O dyzeliai čia nesiskaito – čia jau kita kategorija.
– Kalbate apie galią – tai kiek arklių tuose „Nissan’uose“?
M.: Pas mane kol kas beveik visos dalys variklyje – standartinės. Tik dar yra atlaisvintas tiek oro įsiurbimo kelias, tiek oro išmetimo sistema. Tai dabar būtų galima tikėtis 260-280 arklio galių atsukus „boost’o kranelį“. Kitais metais turėsiu patikimas ir saugias 300 ir daugiau arklio galių. Smagiems pasivažinėjimams tikrai užteks.
S.: Pas mane šiek tiek kitaip su varikliu. Daug modifikacijų, daug nestandartinių dalių, tad apie skaičius kol kas sunku kalbėti. Vis dar vyksta tų modifikacijų realizavimas. Variklis surinktas atlaikyt 300-350 AG, šiuo metu tikriausiai yra apie 200-250 AG. Per žiemą padirbėsiu, tikiuosi „atsuksim“ arti 350 AG.
– Čia nuolat svyla padangos... Prie to kvapo priprantama?
S.: Sunku paaiškinti, ar prie jo yra priprantama. Manau, kad tai yra asociacija su greičiu, adrenalinu. O sėdint automobilyje ir jaučiant, kaip padangos sukasi, matant bekylančius dūmus, kyla įdomios emocijos. Bet net ir čia šiandien nevairuojant ir sėdint su broliu keleivio vietoje įdomu. Važiuojant įsivaizduoju, ką tuo metu toje situacijoje daryčiau, kiek „gazo“ spausčiau, kada rankinį traukčiau… Ir smagiausia, kai mano įsivaizduojami veiksmai sutampa su brolio realiu laiku atliekamais veiksmais.
– Esate skaičiavę garaže praleistas valandas?
M.: Ne. Neapsimoka.
S.: Kai tik turime laiko...
M.: Įsiterpsiu: kada tai netrukdo treniruočių procesui, tada ir skiriame laiko.
– O draugės ir žmonos?
M.: Irgi skaičiuojame.
S.: Jei daugiau laiko praleidžiame garaže, mažiau jo lieka draugėms ir žmonoms. Tai nėra labai gerai. Bandome kažkaip paskirstyti laiką, kad visi pasauliai būtų patenkinti.
– Ar šis hobis suderinamas su sportine veikla?
M.: Sportas neleidžia dirbti pilnu pajėgumu prie automobilio, kuris reikalauja labai daug laiko. To negalime daryti ir dėl sportinio režimo. Be to, ir varžybos vyksta savaitgaliais, kuomet drift’o bendruomenė organizuoja pasirodymus.
– Kas toliau? Simai, turėsi vytis brolį?
S.: Šis sezonas jau baigėsi, prasidės irklavimo treniruočių stovyklos. Bet prie mašinos jau daug nuveikiau. Beliko smulkmenos, kurias susitvarkysiu žiemą. Pavasarį jau galėsime išvažiuoti kartu.
– Galutinis tikslas?
M.: Šiandien pasismaginome... Ateitis? Tapti Lietuvos drift’o čempionais? Kodėl gi ne? Neatmetu šios alternatyvos, ypač dabar, kai sporto situacija šalyje nėra labai stabili. Tam tikri priimti įstatymai viską apsunkino, nes valstybės finansavimą galima labai lengvai prarasti net ne dėl savo kaltės. Ta nežinomybė veda prie to, kad yra reikalingas planas B. Manau, čia mums geriausia būtų išsikrauti su automobiliais – tiek emociškai, tiek finansiškai.
– Gal gali plačiau dėl sporto nežinomybės?
M.: Šiuo metu yra priimta, jog sportinis rezultatas galios nuo vieno pasaulio čempionato iki kito. Mums tai vieneri metai. Tai reiškia, kad pasiektas gana aukštas sporto rezultatas pasaulio čempionate garantuos tik finansavimą metams. Neparodžius rezultato, panašu, daugelis gali būti priversti pasitraukti iš sporto. Nes profesionalus sportas reikalauja visos įmanomos energijos. O netekus finansavimo būsto paskolą ir kitus dalykus vis tiek reikės mokėti...
S.: Na, bet ruošiamės pilnu pajėgumu. Nors ir nedaug, bet yra teorinių šansų dėl Tokijo olimpinių žaidynių. Taip pat kitais metais laukia tiek Europos, tiek Pasaulio čempionatai, kuriems reikia kuo geriau pasirengti.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
