Ledo ritulys Panevėžyje matomas vis labiau: įvertinimai mieste ir neslepiamos ambicijos naujiems žingsniams

 Pastaraisiais metais į Lietuvos ledo ritulio pasaulį po truputį vis garsiau sugrįžta kurį laiką šį sportą primiršęs miestas. Vis daugiau ledo ritulio mėgėjų pritraukiantis Panevėžys naują sezoną pasitinka žengęs dar vieną žingsnį į priekį, o ledo arenos vadovas ir idėjinis miesto ledo ritulio lyderis Artūras Blažinskas sulaukė pripažinimo ir miesto lygmeniu – jis buvo išrinktas tarp kandidatų į miesto žmogaus titulą.

Sezoną kausto nežinomybė

Nuo pirmųjų arenos darbo metų, panevėžiečiai kasmet stengiasi gerinti sąlygas ir suteikti galimybę miestiečiams ilgiau mėgautis ledu, kurio kokybės gerinimas kasmet tampa vienu iš prioritetų. Ne išimtis buvo ir šie metai, kurių metu nepaisant visų iššūkių ir vėl buvo siekiama pagerinti arenos infrastruktūrą.

„Svarbiausias šios vasaros darbas buvo šaldymo kolektoriaus, esančio pačioje arenoje, apšildymas. Iš viso jis siekia 90 metrų, o jį pilnai apšildžius ledo kokybė būtų geresnė – į ledą pasiduotų daugiau šalčio. Manome, kad atlikus šį darbą, galėtume pratęsti sezoną iki 8 mėnesių per metus. Visgi, situacija nebuvo lengva, buvo karantino laikotarpis, dėl ko apšildėme tik jo dalį, o likusią palikome ateičiai.

Taip pat buvo ir mažesnių atnaujinimų: kasmet pasibaigus sezonus stengiamės gerinti jau sukurtą modelį. Stengiamės pasiekti, kad ledas būtų išlaikomas kuo ilgiau, o jo kokybė būtų kuo geresnė. Džiaugiamės, kad atvykus žmonėms pačiuožti ir pažaisti ledo ritulio iš kitų miestų, iš jų sulaukiame gerų atsiliepimų“, - apie pasiruošimą sezonui kalbėjo A. Blažinskas.

Šią savaitę oficialiai šeštąjį sezoną pradėjusios Panevėžio ledo arenos vadovas neslepia, kad šiuo metu dėl COVID-19 viruso visą pasaulį apgaubusi nežinomybė palietė ir ledo areną.

„Ledas Panevėžyje atidarytas nuo lapkričio 3 dienos, kai pradėjome šeštąjį arenos darbo sezoną. Šiuo metu esame nežinioje dėl to, kaip ir kiek truks mūsų sezonas, nes laukiame vyriausybės sprendimų. Kadangi mūsų arena yra padaryta lauko sąlygomis, tikimės, kad jos visai neuždarys. Dabar esame priklausomi nuo situacijos ir atidžiai kreipiame dėmesį į visus saugumo reikalavimus ir esamą situaciją“, - apie dabartines problemas kalbėjo arenos vadovas.

Svarbiausias tikslas - įrengti patobulinimus leisiančius ilginti sezoną

Kasmet arenos tobulinimus planuojantis A. Blažinskas neslepia, jog į priekį jį stumia noras sudaryti sąlygas sportuoti veteranams ir vaikams, kuriems itin reikalinga ilgiau dirbanti ledo arena.

„Man pačiam aktualiausias dalykas yra sudaryti sąlygas veteranams ir siekti, kad vaikai augtų žaisdami ledo ritulį. Šiuo metu turime tokią problemą, jog geriausiu atveju ledą galime išlaikyti pusę metų, o vaikams treniruotės prasideda mėnesiui perkopus per vidurį. Kol turime sąlygas išlaikyti ledą vaikai treniruojasi, bet vėliau jie paprasčiausiai išsilaksto į kitas sporto šakas. Jei ledą turėtume 8-9 mėnesius, tikrai galėtume rimtai dirbti su vaikais ir juos auginti.“

Nepaisant trumpiau nei likusioje Lietuvoje trunkančio ledo ritulio sezono, mieste plečiasi ledo ritulio entuziastų skaičius. Ant ledo treniruojasi vis daugiau mėgėjų, o šiltuoju metų laiku visiems siūloma išbandyti žaidimą ant riedučių.

Būtent žaidžiant ant riedučių vasarą į ledo ritulį buvo pritraukta ir merginų. Visgi, nors jos neslepia noro išbandyti save šioje sporto šakoje, esama situacija neleidžia drąsiai prognozuoti dėl galimybių vesti treniruotes.

„Šiuo metu mums aktualiausia yra būtent įdiegti reikiamus atnaujinimus, kad galėtume ilgiau išlaikyti ledą. Kalbant apie miesto situaciją su ledo rituliu, tai mieste yra įsikūrusios papildomos trys vyrų komandos, kurių atstovai vaikystėje, paauglystėje išbandė šią sporto šaką ir dabar sėkmingai sportuoja tris kartus per savaitę.

Ledo ritulio bendruomenė mūsų mieste auga kiekvieno sezono metu. Labai tikimės, kad nuo šio sezono treniruotis pradės ir moterys: jos vasarą kartu su mumis žaisdavo riedučiais, tad dabar labai norime jų ant ledo ir jas kalbiname. Vienintelė problema – šiuo metu dėl karantino esanti nežinomybė. Todėl šiuo metu prognozuoti į tolį labai sunku, galima tik nebent pasvajoti.“

Panevėžyje darbai neliko nepastebėti

Didėjantis miesto dėmesys ledo rituliui neliko nepastebėtas ir pačių Panevėžio gyventojų. Miesto atstovai nominavo A. Blažinską metų panevėžiečio titului, o šis neslepia, jog malonu sulaukti tokio įvertinimo ir pastebėjimo dėl vykdomų iniciatyvų.

„Mano kandidatūrą nominacijai teikė žmonės, tad tikrai širdyje yra malonu. Mano noras dirbant yra toks, kad ledo ritulio žemėlapyje atsirastų ne tik veteranai, tačiau galėtų sportuoti ir vaikai. To tikriausiai nebūtų be rėmėjų, kurie taip pat stipriai prie visko prisideda.

Džiugu, kad įvertinami darbai ir malonu, kai jie pastebimi. Turime ir maždaug 600 senjorų, kurie pas mus daro laisvą čiuožimą. Jiems miesto vardu yra suteiktos sąlygos po dvi valandas keturias dienas per savaitę nemokamai pačiuožti. Smagu matyti, kad jie čia ir pabendrauja, pasėdi prie kavos bei prisimena jaunystę. Turime čiuožiančią ir 78-erių metų moterį ir ji tikrai visai puikiai atrodo ant ledo.“

Panevėžio arenos vadovas neslepia, jog į priekį jį stumia meilė ledo rituliui, bet pripažįsta, jog tikrai nėra vienintelis atliekantis darbus vardan šio sporto.

„Stengiuosi ne tik aš, tik gal apie mane daugiau kalba, nes aš pastaruosius 15-18 metų esu toks idėjinis lyderis Panevėžyje ir stengiuosi, kad ledo ritulys atgimtų. Praeityje turėjome „Linas“ komandą, o pats mokiausi mokykloje, kurioje turėjome bortus ir jie treniruodavosi, todėl dėl to į širdį taip ir įstrigo tas ledo ritulys.

Pamenu, kaip tais laikais laukdavome grįžtančios vyrų komandos, kad galėtume gauti kokią palūžusią lazdą ir ją galėtume susitaisę žaisti. Dabar vaikai turi pačią geriausią amuniciją, tad jiems yra fantastika, tereikia tik sportuoti.“

Vien tik mėgėjų sportu ir vaikų pritraukimu Panevėžio atstovai sustoti nesiruošia. Jau dabar viltingai žiūrimą į galimybę ateityje panevėžiečius pamatyti ir Lietuvos ledo ritulio čempionate. Tiesa, A. Blažinskas pripažįsta, jog miesto ledo ritulio žaidėjų amžiaus vidurkis jau siekia veteranų lygmenį, tad į čempionatą patekti būtų galima susijungus su kitų miestų atstovais. Panevėžiečio teigimu, šiuo metu matome teigiamus tokios galimybės pavyzdžius.

„Ateities planuose yra noras Lietuvos čempionate turėti savo komandą. Mes dabar Panevėžyje dauguma labiau esame veteranai, amžiaus vidurkis jau tikrai solidus. Planuose turime norą su kažkuo jungtis, bet tai šiuo metu tėra kalbų lygyje. Dabar Lietuvoje turime tokią situaciją, kai atsiranda nemažai žaidžiančių komandų, tačiau siekiančių Lietuvos čempionato lygį tikrai nedaug.

Matome teigiamus pavyzdžius, kad komandos buriasi, jungiasi tarpusavyje ir su legionierių pagalba dalyvauja čempionate. Žinoma, pirmais sezonas sunku tikėtis kažkokių laurų, tačiau toks gyvenimas – sportuoji, judi į priekį ir jei viskas vyks pagal planą, galiausiai ateis ir rezultatai.“