Kas taip pakeitė Lietuvos rinktinę? (11)

2020.10.16 16:36
Aurimas Budraitis
Lietuvos ir Baltarusijos rinktinių rungtynės | Žygimanto Gedvilos / BNS foto nuotr.

Lietuvos ir Baltarusijos rinktinių rungtynės | Žygimanto Gedvilos / BNS foto nuotr.

Kažkaip nesinori nei ditirambų, nei pranašysčių apie labai šviesią Lietuvos rinktinės ateitį, tačiau faktai rodo, kad šio Tautų lygos ciklo nacionalinė komanda yra kitokia – žinanti, ką daro, tikinti, ką daro ir suprantanti, ko nori.

Be abejo, mes suprantame, kad šio ciklo visi Lietuvos rinktinės varžovai nėra nei Juodkalnijos, nei Serbijos, nei Rumunijos lygio. Suprantame ir tai, kad net dabartiniai pasiekimai dar negarantuoja aukštesnės nei ketvirtoji vieta. Suprantame ir tai, kad tai ne atranka į pasaulio ar Europos čempionatą. Tačiau tie visi dalykai nė kiek nesumenkina pasikeitusios Lietuvos rinktinės nepralaimėtų rungtynių serijos.

Valdas Urbonas per savo neilgą karjerą nacionalinės rinktinės poste išbandė per penkiasdešimt žaidėjų, tačiau tinkamas jų derinys buvo atrastas tik dabar. Aišku, kažkuria dalimi tai lėmė ir traumos, ir žaidėjų asmeninės priežastys, tačiau nuo to trenerio laimėjimas mažesnis netampa.

Koks tas žaidėjų derinys?

Tomas Švedkauskas. Jei geriausi Lietuvos vartininkai būtų galėję padėti rinktinei, labai realu, kad Tomo vartuose mes net nebūtumėm išvydę. Dabar galime konstatuoti, kad jo pasirinkimas buvo puikus sprendimas. Jau ketveriose rungtynėse T.Švedkauskas spėjo prarasti balsą, tačiau tuo pačiu nepadaryti nei vienos klaidos. Anaiptol. Abejose rungtynėse su Albanija sirgaliai gali atsiminti ne po vieną situaciją, kurioje vartininkas įspūdingai gelbėjo komandą nuo įvarčių.

Mindaugas Palionis ir Edvinas Girdvainis. Vidurio gynėjų duetui iš Vokietijos prireikė šiek tiek laiko, kad žaidėjai geriau suprastų vienas kitą ir taptų ta vieninga jėga, kokios mes labai labai seniai rinktinėje nematėme. Rugsėjo cikle (dvikovose su Albanija ir ypač su Kazachstanu) M.Palionio ir E.Girdvainio duetas dar neveikė, tačiau per pastarąsias trejas rungtynes (įskaitant dvikovą su Estija) labai stipriai pasistengė, kad komandos praleistų įvarčių skaičius būtų sąlyginai nedidelis.

Saulius Mikoliūnas. Daugiausiai rungtynių nacionalinėje komandoje sužaidusio „Žalgirio“ gynėjo žodis rinktinės rūbinėje yra garsesnis nei daugelyje kitų. Aišku, taip atsitiko ne prieš ketverias rungtynes, tačiau būtent tuomet pamatęs labiau pasitikinčius komandos draugus, veteranas tarė: „chebryte, ypač dabar negalime leisti užgesti įsižiebusiai žiežirbai“.

Martynas Dapkus. Jei atvirai, tai labiausiai gerąja prasme rinktinėje nustebinęs žaidėjas. Neabejoju, kad daugelis kiek kreivai žiūrėjo į V.Urbono pasirinkimą M.Dapkų mesti į aikštę Albanijoje nuo pat susitikimo pradžios. Vis tik, atraminėje zonoje „valytojo“ pareigas futbolininkas atliko puikiai. Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie kitus jo pasirodymus.

Arvydas Novikovas. Į Turkiją persikėlęs ir ten gerą žaidimą demonstruojantis saugas pagaliau užaugo iki tikro lyderio. Mes ilgą laiką kalbėdavome apie tai, kad A.Novikovas ir Fedoras Černychas yra pagrindinė komandos ašis. Tuomet atrodė, kad jiems tiesiog trūksta komandos draugų pagalbos. Dabartiniam A.Novikovui, panašu, kad nieko nereikia. Per pastarąsias tris savaites jis pelnė tris įvarčius ir labai arti buvo ketvirtojo. Gaila, atsidūręs prieš Albanijos rinktinės vartininką jis smūgiavo šiek tiek netiksliai. „Mušk į tolimą kampą ir bus įvartis“, - tarsi sau, tarsi treneriui apie tą epizodą kalbėjo futbolininkas.

Saugų linija. Kažkiek net keista, tačiau dabartinės V.Urbono stipriausia grandis yra saugai. Be jau minėto A.Novikovo, pridėkime suaugusį ir lyderio vaidmens nebijančio imtis Justą Lasicką, pridėkime po traumų pagaliau išsigydžiusį Gratą Sirgėdą, pridėkime įspūdingą sportinę formą demonstruojantį Donatą Kazlauską. Pastaraisiais metais tokios prabangos Lietuvos rinktinė neturėjo.

--- Po mėnesio Lietuvos rinktinės laukia dar dvejos rungtynės, kuriose norint nesustoti ties ketverių rungtynių serija, V.Urbonui teks ieškoti atsakymų ne į vieną svarbų klausimą. Pavyzdžiui, puikiai žaidžiantis T.Švedkauskas ar darsyk tėvu tapęs ir dėl to pastarąją stovyklą praleidęs geriausias praėjusių metų Lietuvos futbolininkas Ernestas Šetkus? Formą atgavęs (tikėkimės) Fedoras Černychas ar vis tik galingai šiame cikle atidirbęs Karolis Laukžemis? Kaip elgtis su kvietimo šįsyk negavusiais: Vykintu Slivka, Rolandu Baravyku, Vytautu Andriuškevičiumi ar Artūru Žulpa? Ar atsiras vietos nors vienam „Sūduvos“ žaidėjui“?

Visus atsakymus sužinosime lapkričio 15 dieną Baltarusijoje ir lapkričio 18 dieną Kazachstane.

Aurimas Budraitis
info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

DISKUSIJA
Visi (11)
Registruoti
Anoniminiai (10)
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų