A.Misiūno vasara: tatuiruotės, vairuotojo pažymėjimas ir motyvacijos paieškos (56)
Arnoldas Misiūnas | asmeninio archyvo nuotr.
„Prieš vasarą norėjau viską mesti, – sportas.lt prisipažino kovotojas Arnoldas Misiūnas. – Tačiau netrukus pajutau, kad noriu toliau sportuoti, eiti tuo keliu. Prikaupiau motyvacijos ir eisiu toliau“.
Bet A.Misiūnas teigia, jog dar anksti kalbėti apie sugrįžimą į ringą. „Noriu atgauti sportinę formą, o tada jau pakalbėsime apie ringą, – sakė jis. – Visą vasarą maitinausi blogai, tad sveriu kaip sunkiasvoris. Reikia grįžti prie teisingos mitybos. Tik pradėjęs eiti blogos gyvensenos keliu suvokiau, kaip buvo gerai, kai maitinausi vegetariškai-veganiškai“.
Paskutinį kartą kovinio sporto gerbėjai A.Misiūną ringe matė praeitų metų lapkričio mėnesį – tuomet „King of Kings“ turnyre jis pralaimėjo ukrainiečiui Ivanui Cybulskiui.
Po šios kovos A.Misiūnas pareiškė, kad kol kas mišriųjų kovos menų ringe karjera bus pristabdyta. Savo jėgas jis mėgins kovose pagal K-1 taisykles.
„Taip, dabar norėčiau susikoncentruoti ties kikbokso kovomis. Manau, kad metus skirsiu būtent joms, o po kitos vasaros planuosiu sugrįžimą į MMA“, – sportas.lt sakė A.Misiūnas.
Vasarą kovotojas buvo paskyręs kiek kitokiems reikalams: margino kūną tatuiruotėmis ir jau kišenėje spaudžia vairuotojo pažymėjimą.
„Tatuiruočių ant savo kūno, manau, jau nesuskaičiuosiu. Pirmųjų jau net neskaičiuoju... Darausi ir tiek, – šypsojosi A.Misiūnas, prabilęs apie kūno puošybą. – Pirmoji? Tai buvo kaukolė ant rankos. Tuo metu atrodė labai „šustrai“. Apie jokią reikšmę tuomet negalvojau. Visos tatuiruotės man yra svarbios. Gali pasirodyti, kad per šią vasarą jų pasidariau labai daug ir nėra aišku, kurios svarbios, o kurios – ne. Tačiau, prisipažinsiu, kad planą turėjau jau seniai, tik tam niekada neatrasdavau laiko – reikėjo sportuoti. Karantinas, vasara – norėjau atsipūsti ir nusprendžiau, kad savo laiką išnaudosiu būtent taip. Tatuiruotės – tai liga? Nežinau. Man tiesiog patinka procesas“.
Už šios vasaros darbus ant kūno A.Misiūnas yra dėkingas tatuiruočių meistrui Vitalij Snetkov.
„Jis su manimi nemažai prisikankino, bet taip ir negirdėjau besiskundžiančio, – nusijuokė A.Misiūnas. – Tikrai dažnai sulaukiu klausimo, ar pagalvojau, kaip atrodysiu senatvėje. O kuris iš mūsų žinome, kaip atrodysime pasenę? Reikia gyventi šia diena, šiuo mėnesiu, šiais metais. Tikiu, kad būsiu visai nieko diedukas“.
Prabilęs apie vairuotojo teises, A.Misiūnas delnu prisidengia akis: „Seniai man jų reikėjo“.
„Anksčiau gerai sukdavausi ir be jų, tačiau pajutau, kad užteks būti vežiojamam – susiėmiau, – tęsė kovotojas. – Turėjau gerą instruktorių – Giedrių Pivoriūną. Nuo pirmų kartų radome bendrą kalbą, tad pravažiavimai mieste labai greitai ir linksmai pralėkdavo. Egzaminas praėjo sklandžiai, nors jaudulio ir buvo. Atvirai? Dabar, atrodo, net gyvenimas palengvėjo. Neįsivaizduoju, kaip galėjau be jų gyventi“.
Sulaukęs klausimo, kokį automobilį yra nusižiūrėjęs, kovotojas atviras: „Manau, kad tikrai bus džipukas, nes reikia aukštos ir saugios mašinos. Mėgstu į miškus išvažiuoti, tad nenorėčiau kažkur pakibti“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
