A.Šerkšnienė: apie išpildytą svajonę Romoje, baimę dėl COVID-19 testo ir (ne)pamirštą traumą VIDEO

 10 metų – tiek laiko praėjo nuo paskutinio Lietuvos bėgiko pasirodymo Deimantinės lygos pagrindinėje programoje. Agnė Šerkšnienė nutraukė tylą, kvietimą į prestižines lengvosios atletikos varžybas išnaudojusi ypač sėkmingai.

Romoje 400 m lietuvė nubėgo per 51,80 sek., pasiekė geriausią sezono rezultatą bei išplėšė antrą vietą. Už mūsiškės nugaros liko 0,14 sek. atsilikusi Europos čempionė, pasaulio čempionatų prizininkė Justyna Swiety-Ersetic.

2018 metais net septyniskart Lietuvos rekordus gerinusi A.Šerkšnienė pernai Europos uždarų patalpų čempionate užėmė ketvirtą vietą, tačiau po to kone metus bandė atsistatyti po patirtos traumos.

– Išsipildė ilgai laukta svajonė – debiutavote Deimantinės lygos varžybose. Prisimename, kad buvo vilčių dalyvauti 2018 metais, tačiau tada kvietimo gauti nepavyko. Koks buvo kelias iki to debiuto Deimantinės lygos varžybose?, – lengvoji.lt paklausė A.Šerkšnienės.

– Norėjau dalyvauti ir vis dar noriu. Kelis kartus esu bėgusi parengiamojoje programoje, tai tos Deimantinės lygos šiek tiek esu mačiusi. Tačiau parengiamojoje vis tiek būna ne toks pajėgus dalyvių sąrašas. Šį kartą pagaliau bėgau pagrindinėje programoje, bet COVID-19 versijoje (juokiasi). Varžovės buvo stipriausios šiai dienai, bet, kai būna normalus sezonas, tas sąrašas būna dar stipresnis. Svajonė išlieka sudalyvauti su pačiomis stipriausiomis ir sugebėti varžytis su jomis.

– O tada, kai sužinojote, kad dalyvausite etape Romoje, atsirado jauduliukas arba didesnis laukimas?

– Buvo taip labai įdomiai. Jau anksčiau norėjau užsitikrinti tą vietą tarp dalyvių, bet šiemet dar nebuvau subėgusi 51 sek. Su 52 sekundėmis buvo kiek per silpna patekti. Tada sutikau dalyvauti varžybose Belinzonoje (Šveicarija), kur bėgau antradienį. Prieš tai, penktadienį ir šeštadienį dalyvavau Šveicarijos čempionate, dvi dienas bėgau 400 m ir antrąją pasiekiau geriausią sezono rezultatą (51,84 sek. – lengvoji.lt). Tada parašiau vadybininkei, jog pasiekiau tokį laiką ir kai grįžau namo, ji man vakare parašė „taip, gali važiuoti į Deimantinę lygą“.

Iš tikrųjų tada buvau labai pavargusi po dviejų dienų, žinojau, kad laukia Belinzona ir buvo toks „ou“, dabar reikia padirbėti (juokiasi). Bet nieko, tai buvo momentinis nuovargis, per savaitgalį atsigavau, pailsėjau ir va sėkmingai nuvažiavau, nuskridau bei varžybose jaučiausi labai gerai.

– Norint dalyvauti varžybose, reikėjo turėti ir neigiamą COVID-19 testą. Kokios apsaugos priemonės buvo pačioje Romoje?

– Reikėjo darytis testą ir dėl to buvo neramiausia. Kiek žinau, daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų. Aš jaučiausi labai gerai. Testą pasidariau antradienį ryte Šveicarijoje, prieš išvažiuojant į varžybas Belinzonoje. Tada buvo neramu, ar spės laiku atsiųsti rezultatus, nes trečiadienį turėjau vykti į Milaną, iš kurio buvo skrydis. Be testo rezultato nebūtų net įleidę į viešbutį Romoje, ką sužinojau tik atvykus. Džiaugiuosi, kad spėjo atsiųsti rezultatus, kad jie buvo neigiami, bet tikrai iki paskutinės minutės, važiuodama į Milano oro uostą, jaudinausi, o jeigu tas testas bus teigiamas (juokiasi). Nebuvau pilnai užtikrinta, kad galėsiu dalyvauti. Sezonas keistas, yra kaip yra, visiems taisyklės yra vienodos.

– Žiūrint į jūsų rezultatus Šveicarijos čempionate ir Deimantinės lygos varžybose, galime sakyti, kad esate sveika ir trauma jau praeityje?

– Dabar labai džiaugiuosi šio sezono rezultatais, bet pasiruošimas jam buvo visiškai kitoks. Pasiruošimas keistas, treniruotės karantino metu keistos, nebuvo stovyklų. Nepamirškime, kad sezoną pradėjau su rezultatu 53,2 sek. ir tada apie 51 sek. tikrai negalvojau. Savęs nespaudžiau, žinojau, koks mano kelias. Ruošiausi visus metus, kovojau su ta trauma ir jos padariniais. COVID-19 neišblaškė, stengiausi per daug nekreipti dėmesio, nenukrypti nuo savo kelio ir reabilitaciją, pratimus, žingsnis po žingsnio atlikau.

Pradėjau sezoną su 53 sek., po to pora varžybų buvo po 52 sek., o dabar pora su 51 sek. Džiaugiuosi procesu, buvo smagu dalyvauti. Pati trauma jau praėjusi, bet vis dar yra disbalansas, kuris primena, kad reikia specialių pratimų, reikia sutvirtėti. Šį sezoną grįžau į tokią būseną, kurioje galėčiau tinkamai pasiruošti kitam sezonui.

– Žiūrime į rezultatus, bet galime pažiūrėti ir į pavardes, kurias pavyko aplenkti Romoje. Europos čempionė Justyna Swiety-Ersetic už jūsų, pajėgi britė Laviai Nielsen taip pat. Kiek tai suteikia pasitikėjimo, kad esate bent jau Europos elite?

– Romoje buvo stipriausios europietės, o konkurencija yra gerai, nes visada duoda gerų rezultatų. Dėl to, kad jas aplenkiau, yra smagu. Norisi užimti kuo aukštesnę vietą, bet labiau žiūriu į rezultatą. Jei visos būtumėme bėgusios po 50 sekundžių, lygis būtų visai kitas. Tokiame lygyje varžytis su tokiomis varžovėmis yra labai smagu. Tokias varžybas labai mėgstu ir jų esu labai pasiilgusi. Bet varžovės galbūt jau yra pavargusios, o aš nesijaučiu pavargusi. Sakau, kad sezoną pradėjau kone tris kartus: startavau pavasarį, po to buvo pertrauka, davėm krūvio treniruotėse, tada vėl keli startai ir vėl kelių savaičių pertrauka, o dabar jaučiuosi tarsi vėl pradėjusi sezoną. Man nėra emocinio, psichologinio nuovargio, jaučiuosi tikrai gerai. Smagu dalyvauti ir smagu laimėti (šypsosi).