J.Lasickas: „Labai malonu grįžti į Serbiją bei atrasti savo žaidimą“

Nors Justui Lasickui dar tik 22-eji metai, tačiau Lietuvos rinktinės žaidėjas sulaukia vis daugiau pasitikėjimo iš nacionalinės rinktinės trenerių štabo.

Serbijos aukščiausios lygos klube rungtyniaujantis saugas rungtynes su Kazachstano ekipa pradėjo startinėje sudėtyje ir aktyviai kovojo kiekviename aikštės plote, o pirmadienio vakarą kartu Valdo Urbono treniruojama komanda stos į dvikovą su Albanija.

Žaidimas „Voždovac“ komandoje J. Lasickui tapo grūdinančia patirtimi, leidžiančia tvirčiau jaustis Lietuvos rinktinėje, mat Serbijos ekipoje vilniečiui yra patikėtas svarbus vaidmuo.

„Po sunkių metų Lenkijoje buvo labai malonu grįžti į Serbiją bei atrasti savo žaidimą. Man pasisekė su komanda – turime gerą trenerį, klubas turi didelių ambicijų“, – teigė po nesėkmingo etapo Lenkijoje savo karjerą į Balkanų regioną perkėlęs J. Lasickas.

Laisvalaikio praleidimo būdas – žaidžiant kompiuterinius žaidimus

J. Lasickas teigė, jog gyvendamas užsienyje nesijaučia vienišas.

„Man nereikia visą laiką kažką veikti, aš galiu tiesiog pabūti su savimi, žiūrėti serialus, susiskambinti su draugais, žaisti kompiuterinius žaidimus – būtent dėl to buvimas užsienyje man nėra toks sunkus.

Daugiausiai žaidžiu „League of Legends“, labai daug žaidžiu, per daug žaidžiu, pačiam net nemalonu, – šypsojosi J. Lasickas. – Bet kartais kompiuteriniai žaidimai yra vienas iš būdų atsiriboti nuo futbolo, susiskambinti bei pabendrauti su draugais.“

J. Lasickas pabrėžė, jog turi labai artimą ryšį su šeima, todėl esant progai visada paskambina savo artimiesiems. „Stengiuosi palaikyti ryšį su šeima, pirmas žmogus kuriam skambinu po rungtynių yra tėtis, nes žinau, kad jis rūpinasi, kad jam įdomu sužinoti, kaip man sekėsi. Mama gal mažiau domisi futbolu, mažiau seka rungtynes, tačiau su mama smagu apie kitus dalykus pašnekėti“, – pasakojo J. Lasickas.

Teko derinti mokslus Vilniaus licėjuje su treniruotėmis

Justas yra vienas iš nedaugelio futbolininkų, kuriems pavyko baigti mokslus Vilniaus licėjuje. Pasak rinktinės žaidėjo, futbolą ir mokslus derinti buvo sudėtinga. „Buvo labai įdomi patirtis. Stodamas į licėjų dar negalvojau apie profesionalaus futbolininko karjerą, bet laikui bėgant pradėjau vis daugiau treniruotis, vis dažniau praleidinėti pamokas. Būdavo sunku, kuomet treniruotės kirsdavosi su pamokomis, pavyzdžiui, aš ateidavau į pirmas dvi pamokas, tuomet eidavau į treniruotę, po treniruotės, jeigu spėdavau, grįždavau atgal.

Vienuoliktoje klasėje pradėjau jausti, kad labiau linkstu prie futbolo, ko pasekoje nukentėjo mokslai. Žinoma, tai buvo licėjus, todėl turėjau išlaikyti tam tikrą standartą, tačiau matydamas, kiek darbo įdeda kiti mano bendraklasiai, supratau, jog mokslams neskiriu pakankamai dėmesio. Vis dėlto, išlaikiau visus egzaminus, galbūt ne taip gerai, kaip mano draugai, bet vis tiek pakankamai didžiuojuosi šiuo gyvenimo etapu“, – teigė rinktinės žaidėjas.

Išsamiau apie J. Lasicko vaidmenį rinktinėje bei mėgstamiausią kompiuterinį žaidimą sužinosite peržiūrėję vaizdo įrašą.