Ar snieglentininko šalmas gali apsaugoti dviratininką?

 Turbūt esate matę dviratininkų, važinėjančių su krosinių motociklų, BMX dviračių ar snieglentininkų šalmais? Dažniausiai vienas šalmas keliose srityse naudojamas siekiant sutaupyti, tačiau ar jis gerai atlieka savo funkciją skirtingais atvejais? Tai nusprendė išsiaiškinti „IKI Velomaratono“ komanda, kuriai į šį klausimą pamėgino atsakyti profesionalus dviratininkas Ramūnas Navardauskas ir aktyvaus laisvalaikio prekių parduotuvės „Terrasport“ atstovas Viktoras Zaubidovas.

„IKI Velomaratono 2020“ nugalėtojas R. Navardauskas pasakoja, jog šalmų istorija nėra ilga – dar visai neseniai, prieš maždaug 30 metų, varžybose važiuoti su šalmu nebuvo būtina. Sportininkai šalmus pradėjo dėvėti todėl, kad varžybų metu įvykdavo vis daugiau nelaimių, pasibaigusių galvos traumomis. Prie visko prisidėjo ir naujai susikūrusios organizacijos, besirūpinančios sportininkų sveikata. Galop, „prigiję“ šalmai tapo specializuoti – pagal kiekvienos dviračių sporto disciplinos poreikius, dažniausiai pasitaikančias traumas ir aerodinamikos reikalavimus.

Pavyzdžiui, dviračių treko varžybose laimėtoją gali nulemti sekundės dalis, todėl svarbu, kad šalmas ir apranga būtų aerodinamiški. BMX sporte išvystomas mažesnis greitis, tačiau atliekant triukus pakylama į nemažą aukštį ir traumos baigiasi net kaulų lūžiais. Šiame sporte šalmai gaminami su smakro apsauga, o kai kurie ir su snapeliu, kad apsaugotų nuo akmenukų. Na, o motociklininkų šalmai yra dar kitokie – motociklų vairuotojai važiuoja dideliu greičiu, jų traumos būna daug skaudesnės, todėl ir šalmas uždengia visą galvą.

Kitokio tipo šalmas, pasak, R. Navardausko, gali sukelti diskomfortą, mažinti regos lauką, trukdyti girdėti aplinką. Tačiau didžiausią įtaką saugumui turi šalmo dėvėjimas – smunkantis ar per smarkiai suveržtas šalmas tinkamai neatliks savo funkcijos ir kritiniu momentu neapsaugos nuo sužalojimų.

Aktyvaus laisvalaikio prekių parduotuvės „Terrasport“ atstovas V. Zaubidovas teigia, kad šalmas, visų pirma, turi būti patogus. Kitaip sakant – jo forma turi atitikti galvos formą. Kitas svarbus aspektas – šalmo dydis. Rinkis reikia tik savo dydžio šalmą. Per mažas šalmas spaudžia galvą ir griuvimo atveju neišskirsto smūgio per visą šalmo plotą, o per didelis – tabaluoja ant galvos, krenta ant akių ar nuslenka ant pakaušio, šono.

Šalmo apsaugos pagrindas yra smūgio jėgos išskirstymas per visą jo plotą. Kitaip sakant, kuo didesniu plotu šalmas bus prigludęs prie galvos, tuo jis efektyviau atliks savo darbą. Dėl šios priežasties V. Zaubidovas po šalmu nerekomenduoja turėti supintų kasų ar į plaukus įsegtų metalinių segtukų, nes smūgio atveju jie gali tapti susižalojimo priežastimi.

Kalbant apie atskiras sporto kategorijas, tai vien vasaros sporto šakos turi skirtingų tipų šalmų. Pavyzdžiui, ekstremaliam laisvalaikiui naudojami uždaro tipo šalmai, tinkantys riedlenčių, paspirtukų, riedučių, BMX dviračių sportui. Esminis jų išskirtinumas – santykinai nuleistas šalmo kiautas ties pakaušiu, nes šiose sporto šakose būdingas griuvimas ant nugaros.

Atviro tipo šalmai naudojami dviračių bei riedučių (greitojo riedėjimo) sporte. Kadangi tai yra aukšto intensyvumo sporto šakos, žmonės gausiai prakaituoja. Kad sportininkai jaustųsi komfortiškai, šalmai gaminami su itin geromis ventiliacinėmis ypatybėmis. Šie šalmai pakaušio zonoje nėra tokie žemi kaip uždaro tipo, nes dviratininkai griūties atveju virsta į priekį arba į šoną.

Žiemos sportams skirti šalmai vasaros sezono metu nerekomenduojami. Tokių šalmų ventiliacinės ypatybes yra gerokai prastenės, todėl bus karšta, o ypač kaitrią dieną galima gauti net šilumos smūgį. Na, o pavyzdžiui, motociklininko šalmas paprasčiausiai per sunkus ir turi prastas ventiliacinėmis ypatybes.

V. Zaubidovas sako, jog šalmas turi būti naudojamas jam skirtoje srityje. Taip pat ne ką mažiau svarbus teisingas šalmo pasirinkimas pagal formą bei dydį.

Apibendrinant galima pasakyti, kad vienas šalmas visiems gyvenimo atvejams tinkamai nepasitarnaus. Svarbu, jog su šalmu jaustumėtės patogiai, jis apsaugotų dažniausiai pažeidžiamas vietas ir netrukdytų jums matyti bei girdėti aplinkos.

Projektas „IKI Velomaratonas 2020“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.