Dviračių maratone – ypatingas dėmesys fizinio aktyvumo skatinimui

 Nors gali pasirodyti keista, kodėl sporto renginyje papildomai skatinamas fizinis aktyvumas, „IKI Velomaratono“ projekto vadovė Goda Mankutė pasakoja, jog vienuoliktą kartą įvykęs dviračių maratonas skirtas ne tik dalyviams, bet ir žiūrovams. Pasak jos, visoms grupėms būtina rodyti sporto naudą bei skatinti aktyviai gyventi nuolatos, o ne kartą metuose.

Sveikatos apsaugos ministerija savo tinklalapyje apžvelgia fizinio aktyvumo situaciją pasaulyje ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, jog apie 80 proc. vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo kiekio, o Lietuvoje fiziškai aktyvūs po pamokų yra apie 10 proc. Lietuvos vaikų. Duomenys apie suaugusiuosius taip pat iškalbingi: apie du trečdalius ES gyventojų sėdėdami praleidžia 2,5–8,5 val. per dieną, o didžiausią dalį asmenų, sėdint praleidžiančių apie 5,5 val. per dieną, sudaro 15–24 m. jaunimas.

„Mažėjant fiziniam aktyvumui tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų, visuomenei svarbu parodyti sporto naudą, ugdyti sąmoningą požiūrį į aktyvų gyvenimą ir formuoti sveikos gyvensenos įpročius“ ,– pasakoja G. Mankutė.

Vienintelė dviračių maratone besivaržanti dėl rezultatų dviratininkų grupė dalyvauja „Semi-Sport“ ir „Sport“ važiavime. Tai profesionaliai sportuojantys žmonės, kuriems sportas yra didelė jų gyvenimo dalis. Tačiau 90 % visų dalyvių jėgas mėgina mėgėjų važiavimuose: dviratininkų nuo 12 m., vaikų iki 12 m. ir riedučių, paspirtukų ir riedlenčių mėgėjų nuo 12 m. amžiaus.

G. Mankutė sako, jog vienas iš renginio tikslų – mėgėjams ir žiūrovams pademonstruoti, kad sportas gali būti ne tik naudingas, bet ir įdomus užsiėmimas kasdien. Todėl fizinio aktyvumo skatinimas nukreiptas ne tik į pačius važiavimus, bet ir į renginio miestelį, kuriame pramogos renkamos ne atsitiktinai.

Štai prie Martyno Mažvydo bibliotekas norintieji galėjo išmėginti figūrinį dviračių vairavimą, kurio metu dviratininkai turėjo įveikti 9 rungtis ir taip patikrinti savo reakciją, gebėjimą valdyti dviratį ir kantrybę. Nebijantys pasivaržyti, buvo kviečiami į virtualias dviračių lenktynes arba išmėginti tiesioginio važiavimo dviračių treniruoklį, su kuriuo galima sportuoti namuose. Šios pramogos įrodė, kad net ir blogas oras ar netinkamas metų laikas netrukdo gyventi sveikai bei užsiimti fizine veikla namuose.

Žmonės taip pat buvo kviečiami išbandyti pusiausvyrą ant balansinės lentos, rankų miklumą butelio apvertimo iššūkyje ir tikslumą mini golfo turnyre. Nors tai nesudėtingos, tačiau judėti verčiančios užduotys, ugdančios suvokimą, jog sportas – linksma veikla. Po tokių pramogų sportas asocijuojasi ne su prievole, o su teigiamomis emocijomis.

Laisvalaikiu važinėti dviračiais skatino nemokami Vilniaus dviračių takų žemėlapiai, su dviratininkams naudinga informacija apie stovus, pompas, dviračių nuomos, geriamojo vandens stotelės ir t. t. Tokia medžiaga leidžia noriai leistis į keliones su dviračiais – juk turint visą reikalingą informaciją, galima fokusuotis į pasivažinėjimą.

Dviračių maratono organizatoriai jau vienuolika metų siekia, kad renginys formuotų teigiamą požiūrį į aktyvų gyvenimą, taip pat skatintų ne tik manyti, bet ir judėti visas dalyvių grupes ištisus metus. Todėl šiemet buvo prisidėta prie vardo partnerio iniciatyvos dviratininkams sukurti Dviračių mylėtojo pasą, kuriame pateikiama praktiška ir naudinga informacija, net 17 maršrutų visoje Lietuvoje bei skatinimas juos įveikti už prizus, o visus metus komunikuojama apie aktyvų gyvenimą.

Projektas „IKI Velomaratonas 2020“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.