Išmėginkite: maršrutas dviračiu „Skulptūros pakrantės take“ (2)

 Norintiems pramankštinti kūną ir protą, „IKI Velomaratonas“ parengė maršrutą sostinėje, kurio metu susipažinsite su skulptūromis greta Neries kranto. Juo galite vykti vieni, su draugais ar visa šeima – reljefas nėra sudėtingas. Pasiimkite geriamojo vandens, užsisekite šalmą ir atraskite dar nematytus ar mažiau žinomus objektus. Pradedam!

„Paukščių lizdas“

Kelionė prasideda skvere Žvėryne, šalia Vytauto ir A. Mickevičiaus g. sankryžos. Čia 2010 m. pastatyta moderni skulptoriaus Gintaro Mikolaičio skulptūra „Paukščių lizdas“. Darbas skirtas kompozitoriui Eduardui Balsiui (1919–1984), kurio vardu ir pavadintas skveras. Žinomiausi kompozitoriaus kūriniai – baletas „Eglė žalčių karalienė“, opera „Kelionė į Tilžę“, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“. E. Balsiui dedikuota dekoratyvi skulptūra simbolizuoja gamtos ir žmonių harmoniją. Apžiūrėdami skulptūrą, pasiklausykite kompozitoriaus kūrybos (https://bit.ly/EduardasBalsysKuryba). Jokiais būdais nesiklausykite muzikos važiuojant dviračiu!

„Vilniaus ženklai“

Ar esate pastebėję kabančias skulptūras po keturiais sostinės tiltais? Lietuvos Nepriklausomybės dvidešimtmečio progai paminėti skirtas projektas „Vilniaus ženklai“ matomas ant Žirmūnų, Žaliojo, Baltojo ir Žvėryno tiltų. Visos skulptūros pagamintos iš nerūdijančiojo plieno ir yra itin didelės – nuo 5 iki 20 m. Lietuvai svarbius įvykius žyminčias skulptūras sukūrė Kunotas Vildžiūnas. Apžiūrėkite jas viso savo maršruto metu.

„Laivas pusmėnulis“ (Žvėryno tiltas) yra net 20 m ilgio. Skulptūra simbolizuoja Tautos laivą, kuris apjungia visus istorinius laikotarpius. Pusmėnulis – dažnai sutinkamas LDK herbinis ženklas, nusakantis kitokią prigimtį.

„Spindulys ietis“ (Baltasis tiltas) – beveik 20 m aukščio skulptūra, tarsi perverianti Baltąjį tiltą, simbolizuoja išsiveržimą ir narsą, kovojant dėl Nepriklausomybės. Prie įgyvendinimo prisidėjo skulptorius Martynas Lukošius.

„Grandinė“ (Žaliasis tiltas, renovuojama) simbolizuoja Laisvės kovų netektis ir tautas, atlaikiusias žiauriausius istorinius etapus – genocidą, tremtį, okupaciją. Kūrinio dydis – 3,7 × 6,6 m.

„Karališkasis obuolys“ (Žirmūnų tiltas) simbolizuoja Lietuvos valstybingumo pradžią, apsisprendimą krikštytis ir Vakarietiškos kultūros pasirinkimą. Skulptūros dydis – 5,2 x 4,7 m.

„Sutartinė“

Šalia viešbučio „Radisson Blu Lietuva“ (Konstitucijos pr. 20) įėjimo aptiksite 1984 m. Stanislovo Kuzmos (1947– 2012) skulptūrą „Sutartinė“. Skulptūra sukurta specialiai tuometiniam viešbučiui „Lietuva“.  „Sutartinė“ – architektūros ir skulptūros harmonijos pavyzdys. Kitas svarbus autoriaus S. Kuzmos darbas –  1996 m. atkurtos Vilniaus arkikatedros frontono skulptūros, kurios buvo sunaikintos 1950 m.

„Pirmosios kregždės“

Šalia Nacionalinės dailės galerijos (Konstitucijos pr. 22) stūksanti skulptūra „Pirmosios kregždės“ yra vieno žymiausių lietuvių skulptorių, moderniosios skulptūros pradininko Juozo Mikėno (1901–1964) darbas. 1964 m. sukurtas darbas pasaulinėje parodoje Kanadoje eksponuotas 1966 m. Padidintas bronzinis variantas 1987 m. pastatytas dabartinėje vietoje. Prie skulptūros prisidėjo skulptoriai Dovydas Zundelovičius, Konstantinas Bogdanas. Beje, J. Mikėnas su kolega Juozu Kėdainiu sukūrė vieną iš keturių ant Žaliojo tilto stovėjusių skulptūrų „Besimokantis jaunimas“ (1952 m.).

„Krantinės arka“

Bene daugiausiai diskusijų ir kritikos sulaukusi skulptūra – „Krantinės arka“, arba tiesiog „Vamzdis“, esanti dešiniajame Neries krante. Jos autorius, skulptorius Vladas Urbanavičius, idėją įgyvendino 2009 m. vasarį, kuomet „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ paskelbė konkursą kūriniams sostinės viešosiose erdvėse. Jį laimėjo V. Urbanavičius, Robertas Antinis ir Mindaugas Navakas. „Krantinės arka“ – tai tarsi paminklas besaikiam vartotojiškumui. Skulptūra pagaminta iš geležinių vamzdžių, iškastų ir atvežtų iš Rusijos bei Ukrainos.

„Elektra“

Senoji Vilniaus centrinė elektrinė (dabar – Lietuvos energetikos muziejus, Rinktinės g. 2) – pirmoji Vilniuje viešoji elektrinė, tiekusi elektros energiją gatvių apšvietimui, gyvenamiesiems namams ir pramonei nuo 1903 m. iki 1998 m. 1906 m. ant administracinio pastato bokštelio (Žvejų g. ir Rinktinės g. sankryža) buvo pastatyta skulptoriaus Boleslawo Balzukiewicziaus (1879–1935) 4 m aukščio skulptūra „Elektra“, vaizduojanti moterį su laurų vainiku ant galvos. Moteris dešinėje rankoje laiko žibintą su elektros lempute, o kairiąja skelbia naujos šviesos eros pradžią. Prie jos kojų – parkritęs, elektros šviesos apakintas vyras, numetęs gęstantį fakelą. 1957 m. skulptūrą nuvertė. 1995 m. ji grįžo į savo vietą. Skulptūrą atkūrė Petras Mazūras.

Pervažiavę Mindaugo tiltą galite grįžti atgal kita Neries krantine ir iš arti apžiūrėti likusius „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ konkurso nugalėtojų darbus: Mindaugo Navako „Dviaukštį“ šalia Baltojo tilto ir Roberto Antinio „Puskalnį“ netoli Geležinio Vilko tilto.

Projektas „IKI Velomaratonas 2020“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.