D.Sodaitis: „Neįgaliųjų integracija sporte – ne teorija, o reali praktika“

Danas Sodaitis penktadienio poipietę Palangos stadione stos prie starto linijos bėgimo takelyje ir sieks užimti kuo aukštesnę vietą Lietuvos lengvosios atletikos čempionato 100 metrų sprinte. Ne pirmus metus kartu sveikaisiais atletais besivaržantis Europos neįgaliųjų vicečempionas šį kartą nebus vienintelis paralimpinio sporto atstovas šalies pirmenybėse. Lietuvos čempionate Danui kompaniją palaikys dar vienuolika paraatletų, pirmą kartą mesiančių iššūkį elitiniams mūsų šalies lengvaatlečiams. Apie istorinį Lietuvos čempionatą pasikalbėjome su Marto Skrabulio auklėtiniu D. Sodaičiu.

– Danai, ar jaučiasi, kad šis Lietuvos čempionatas – išskirtinis?

– Aš daugiau džiaugiuosi dėl kitų. Tas pakylėjimas, kurį jaučiu, yra dėl komandos draugų. Man yra labai įdomu, kaip seksis kitiems sudalyvauti šiose varžybose. Kalbėjau su kolegomis ir draugais. Jie irgi jau laukia šio starto ir nori parodyti geriausia, ką gali. Laukiu, labai laukiu šių varžybų.

– Atstovauji paralimpinei rinktinei, o treniruojiesi su sveikaisiais sportininkais klube „Cosma“. Ar kitoje stovykloje jaučiamas susidomėjimas neįgaliųjų dalyvavimu?

– Aš įsivaizduoju, kad jie kol kas dar yra šiokioje tokioje nežinomybėje. Jie tikriausiai dabar irgi bando įsivaizduoti, kaip Kęstutis Skučas važiuos vežimėliu vienoje rungtyje su bėgikais 400 metrų ar 1500 metrų distancijoje.

Jiems smalsu, kaip Ramūnas Verbavičius iš specialios kėdutės mes ietį ar stums rutulį. Jiems gal daugiau įdomūs tokie techniniai klausimai, nes tikrai ne visi sveikieji atletai yra susipažinę ir žino, kaip tos rungtys atrodo, kaip viskas vyksta stadione.

– Prisidedi prie šio čempionato pupuliarinimo savo profesionaliomis atletų fotografijomis, kurių apstu socialiniuose tinkluose. Matai prasmę prisidėti ne tik bėgimo takelyje, bet ir už jo ribų?

– Nežinau, ar tai padės pritraukti į stadioną daugiau žiūrovų, bet stengiuosi, kad tai įvyktų. Labai daug kur yra eskaluojamas integracijos klausimas. Manau, kad šis atvejis sporte yra tikra, reali praktika, o ne teorija. Parodome, kad tai yra įmanoma, nors iš šono galbūt daug kam atrodo kitaip.

Ir tai įrodo, kad visada galima rasti išeitį, jeigu tu orientuojiesi ne į problemą, o į jos sprendimą. Aš labai tikiuosi, kad žmonės pasiims šią mintį ir pritaikys savo gyvenimuose. Tikiuosi, kad jie turės mažiau pasiteisinimų nesiekti savo svajonių.

– Kokios yra didžiausios šio Lietuvos lengvosios atletikos čempionato intrigos?

– Manau, kad intriga yra pamatyti paralimpinius atletus sportuojančius ir dalyvaujančius varžybose kartu su sveikaisiais. Neabejoju, kad pasirodymai prikaustys dėmesį. Atsimenu savo pirmuosius kartus, kai dalyvavau varžybose kartu su sveikaisiais. Tų žvilgsnių būdavo labai daug, žmonės žiūrėdavo vienas į kitą ir klausdavo: kas čia toks?

O kai stadione pasirodys virš dešimt neįgaliųjų sportininkų, tai sukels dar didesnę kalbų bangą. O tai duos rezultatų populiarinant paralimpinį sportą, supažindinant su juo Lietuvos visuomenę.

– Ši sezoną startuosi Lietuvos čempionate ir LLAF taurėje. Kur dar tave galima bus pamatyti?

– Mane bus galima pamatyti Kintuose. Kintų kaitų klubas pakvietė mane išbandyti jėgos aitvarus. Šis klubas turi programą, skirtą neįgaliesiems. Visa tai – irgi apie integraciją. Neįgalieji galės pradėti mokintis kaituoti, kad irgi skamba visiškai fantastiškai ir nerealiai.