Pergalės skonį vėl pajutęs I.Navakauskas: „Mane jau „nurašinėjo“, bet aš tikėjau savimi“
Ignas Navakauskas l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Teko stengtis, daug dirbti – nuolat vis pritrūkdavo, nedaug, bet visgi pritrūkdavo. Noras ir alkis man pagaliau padėjo Lietuvos čempionate aplenkti Artūrą Seją“, – kalbėdamas su sportas.lt atsiduso po ketverių metų pertraukos šalies čempionu 200 metrų distancijoje tapęs trisdešimtmetis baidarininkas Ignas Navakauskas.
Jis net nemėgino slėpti – per nesėkmėmis paženklintus metus daugelis spėjo ne vieną kartą sportininką „nurašyti“.
„Nuolat girdėjau užuominas, gal geriau gyvenime daryti kažką kitko, pradėti jau ieškoti savęs kitoje srityje, – sakė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis I.Navakauskas. – Bet aš nenuleidau rankų. Pavyko. Žinau, kad dar ne vieną kartą teks įrodyti, kad esu ten, kur turiu būti. Šis sezonas yra išskirtinis, galbūt, šiais metais tarptautinių varžybų nebus, tačiau kitais metais lauks olimpinė atranka, todėl reikės viską įrodinėti iš naujo“.
- Ignai, koks tasai jausmas, kai tave „nurašinėja“?
- Buvo nelengva. Po kiekvieno pralaimėjimo vis sakiau sau „Na, gal kitais metais“. O kitais metais vėl pralaimėdavau. O gyventi reikia, juk suprasdavau, kad sportas amžinai nesitęs. Džiaugiuosi, kad man labai padėjo supratinga žmona Emilija. Artimi žmonės palaikė ir tai daro kiekvieną dieną. O tie „nurašinėtojai“? Tegul. Aš tikiu, kad dar ne viską nuveikiau sporte. Nors tasai nesėkmių laikotarpis buvo ganėtinai ilgas, dar norėdavau save išbandyti. Po kiekvienų varžybų matydavau, kur dar galiu tobulėti, ką galėčiau pakeisti, kame turėčiau pasistiebti. Visada tikėjau, kad man gali pavykti. Buvome sutarę su treneriu, kad noriu pabandyti tam tikrus dalykus pakeisti treniruočių procese, pradėjau domėtis įvairiausiais mitybos dalykais. Tiesiog nusprendžiau viską susidėlioti į vietas ir pažiūrėti, kas gausis. O dabar esu labai geros sportinės formos. Galiu drąsiai pasakyti, kad tokios geros nesu turėjęs gyvenime, pavyzdžiui, anksčiau labai retai ant vandens pasiekdavau 24 km/h greitį, dabar tam man net nereikia labai gerų oro sąlygų. Be to, mane motyvuoja ir skaičiai: Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkais tapo sportininkai, perkopę trisdešimties metų ribą. Todėl manau, kad man viskas dar tik prieš akis. Jeigu viskas bus gerai, kitais metais mėginsiu iškovoti kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes, bandysiu prasibrauti ir į kitas žaidynes.
- Ignai, sugebėjai surasti savyje didelį motyvacijos „jungiklį“?
- Žinote, kol sekasi, manau, kiekvienas sportininkas šiek tiek atsileidžia... O pralaimėjimai? Jie priverčia susiimti. Galbūt, čia yra būtent šis variantas. Sugebėjau išmokti mėgautis tuo, ką darau. Dabar matome rezultatą – atstumas tarp manęs ir Artūro niekada nebuvo didelis. Prieš mėnesį vykusiose varžybose man pritrūko vos kelių dešimtųjų... Puikiai suprantu, kad kitą dieną, ar net kitą valandą, Lietuvos čempionato finalinį plaukimą galėjo laimėti jis. Aš būčiau likęs vėl antras. Bet Fortūna šįkart buvo mano pusėje.
- Su A.Seja kartu treniruojatės, kartu startuojate varžybose, dabar netgi keturvietėje valtyje kartu tapote šalies čempionais. Ar keista varžybose konkuruoti su treniruočių ir, kartais, netgi valties partneriu?
- Didžiąją laiko dalį praleidžiame kartu – pažįstame vienas kitą labai gerai, suprantame, motyvuojame, verčiame vienas kitą stengtis. Suprantu, kad laimėjęs prieš Artūrą galiu kažką nuveikti ir aukštesnio rango varžybose.
- Kokia emocija užliejo laimėjus?
- Svajonės išsipildymas. Juk visada galvojau „Kaip faina būtų laimėti“... Išsipildė maža svajonė, kurios ilgai laukiau. Bet tai tik mažas žingsnis ilgam kelyje.
- Buvai jau primiršęs pergalės skonį?
- Tikrai taip. Labai seniai jau nebuvau skynęs pergalės. Tačiau labai džiaugiausi ir laimėjęs su keturviete, kai įveikėme labai stiprią Ričardo Nekriošiaus, Andriaus Olijniko ir brolių Maldonių įgulą. Mūsų (įgula – Aurimas Lankas, Edvinas Ramanauskas, A.Seja ir I.Navakauskas, – aut.past.) pergale buvo smagi – gerai pailsėjau ir po dviejų dienų vienvietės finalas pradžiugino dar labiau.
- Jau užsiminei apie olimpines žaidynes. Jau žinai, kas tai yra...
- Kažkada turėjau svajonę sudalyvauti. O dabar... Svajoju bent jau pasirodyti geriau negu tai pavyko padaryti Rio de Žaneire – papulti į finalą ir ten pretenduoti į aukščiausias pozicijas.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
