A.Budraitis: „Politinis P.Malžinsko žaidimas – eteris, aukos vaidmuo ir J.Kvedaro/ A.Pukelio kortos“ (21)

Nors šių metų LFF prezidento rinkimai vyksta į vienus vartus Tomo Danilevičiaus naudai, tačiau tokios aršios priešrinkiminės kampanijos, turbūt, kad dar nebuvo per visą federacijos istoriją. Be abejo, kad tai susiję su milžiniška socialinės medios įtaka, su Skirmanto Malinausko pasirodymu bei Pauliaus Malžinsko sprendimu kandidatuoti į LFF prezidentus. Nuo to ir pradėsiu.

P.Malžinskas nuo pat pirmos minutės, kai nusprendė iškelti savo kandidatūrą, žinojo, kad laimėti jis neturi jokių šansų. Su daugeliu balso teisę turinčių žmonių jis yra susipykęs/ apsipykęs arba juos iškoliojęs taip, kad šie dar ilgai už P.Malžinską nebalsuos jokiuose rinkimuose. Net tokiuose, apie kuriuos Arūnas Pukelis nežinos. Vedu į Skirmanto Malinausko pastebėjimus, kad prezidentu taps tas, „kaip Švinius panorės“. Oponuoju, Skirmantai, nes šiuose rinkimuose A.Pukeliui nereikia nieko norėti, nes rinkimuose dalyvausiantys asmenys balsuos ne tiek už T.Danilevičių, kiek prieš P.Malžinską.

P.Malžinskas savo kandidatavimu norėjo/ nori ne pergalės, o eterio. Ir jo gavo tiek, kiek turbūt net nesapnavo. Dar reikia pripažinti, kad tą eterį jis išnaudojo fantastiškai. Jei tiesa, kad P.Malžinskas rudenį ketina dalyvauti Seimo rinkimuose, tai jo šansai laimėti padidėjo ne procentais, o kartais. Juk P.Malžinskas yra šių LFF prezidento rinkimų auka, o aukos mūsų šalyje yra labai mėgstamos ir mylimos.

Be abejo, prie to aukos vaidmenio labai prisidėjo neįtikėtiną rezonansą sukėlusios jau minėto S.Malinausko laidos. Ir ne tik aukos. Skirmanto laidose tiek Paulius Malžinskas, tiek Liutauras Varanavičius yra demonstruojami, tarsi, idealai, vieninteliai galintys išgelbėti Lietuvos futbolą.

Apie L.Varanavičių net nesinori kartotis, tačiau trumpai tai padarysiu. Jis DVYLIKA metų!!! Dvylika su*iktų metų buvo futbolo valdžioje, pradėjo visą futbolo griūtį, o dabar yra vaizduojamas kaip herojus. Rimtai? Suprasčiau, kad būtų vaizduojamas kaip pasakų kūrėjas, bet tikrai ne herojus. Tiesa, čia aš jį prisiminiau visiškai ne dėl to.

Prieš aštuonerius metus L.Varanavičius pasikvietė P.Malžinską į pokalbį ir jam pasiūlė nuversti tuometinį Vilniaus apskrities futbolo federacijos prezidentą Ritą Vaiginą. P.Malžinskas, be abejo, sutiko. Tuomet jo visiškai netrikdė, kad federacijai vadovauja nusikaltėlis. Niekaip iki šiol nesuprantu, kuo Pauliui Malžinskui PREZIDENTU buvęs Julius Kvedaras yra geresnis už ANTRĄJĮ VICEPREZIDENTĄ Arūną Pukelį? Vieninteliu dalyku – J.Kvedaras nesikišo į P.Malžinsko veiklą, A.Pukelis – kišasi.

Aš tą laiką puikiai prisimenu, nes P.Malžinskas mane stipriai apgavo. Trumpai prisimenant, jis mane pašalino iš mano paties sugalvoto projekto, nes „ką Varanavičius pagalvos“. Tą pasakoju, kad suprastumėt, jog P.Malžinskas nėra joks angelas sargas, o aš asmeniškai žmogaus transformacijomis į „Man nerūpi postai. Man rūpi futbolas“ netikiu.

Kaip postai nerūpi, P.Malžinskas puikiai pademonstravo prieš keletą metų, kai Vilniuje norėjo visiškai monopolizuoti mėgėjų futbolą. Tuomet MFL ir VFL atsilaikė ir iki šiol sėkmingai gyvuoja.

Turėdamas milžinišką eterį, P.Malžinskas demonizuoja (kartais visiškai pagrįstai) federacijos darbus, tačiau kartais pamiršta pažiūrėti į veidrodį. Pavyzdžiui, aš iki šiol niekaip nesuprantu, kodėl Paulius Malžinskas Vykdomojo komiteto posėdyje prieš praėjusių metų konferenciją SUTIKO su Tomo Danilevičiaus pasiūlymu – iškelti Arūno Pukelio kandidatūrą antrajam LFF viceprezidentui?

Niekaip nesuprantu, kodėl Vilnius neiškėlė savo kandidato. Kas tuomet sutrukdė, Pauliau? Kas tame Vykdomojo komiteto posėdyje sutrukdė pasisakyti, jog A.Pukelis nėra tinkamas būti antruoju viceprezidentu? Jei būtumėt iškėlę savo kandidatą, dabar nereiktų nuolat kartoti, kaip blogai, kad buvo renkamasi iš vieno kandidato.

Galiu tik spėlioti, bet galvoju, kad tai buvo taktinis veiksmas. Priminsiu, kad PER ŠEŠIS MĖNESIUS prieš P.Malžinsko nušalinimą nuo Vykdomojo komiteto veiklos, jis komitetui nepateikė NEI VIENO KLAUSIMO. Nei vieno, leidės ir džentelmenai.

Užtat po pašalinimo, jis kokį tūkstantį kartų pakartojo, kad didžiausias miestas eliminuotas iš futbolo valdymo. Sutinku, kad taip neturėtų būti, bet vis tiek norisi paklausti, o kur tu, Pauliau, buvai tuos šešis mėnesius?

Kitas momentas – tai toli gražu ne pirmas kartas, kai Vilniaus apskrities nėra Vykdomajame komitete. To paties P.Malžinsko bendražygiai J.Kvedaras ir L.Varanavičius tiek Vilnių, tiek dar tris apskritis, apskritai, buvo išbraukę iš futbolo žemėlapio. Kažkodėl tuomet P.Malžinskui sostinės futbolas nerūpėjo.

P.Malžinsko rinkiminėje programoje dominuoja du žodžiai: „Švinius“ ir „Klubai“. Be abejo, turint omeny, kad futbolo valdymas turėtų pereiti į klubų rankas. Noras gražus, tačiau prieš jį įgyvendinant reiktų padaryti du žingsnius: 1. Aiškiai apibrėžti, kas yra klubas? 2. Darsyk pažiūrėti į veidrodį.

Priminsiu, kad VRFS septynių asmenų valdyboje kažkodėl TIK VIENA VIETA yra skirta klubui. Kodėl, Pauliau? Kodėl „Žalgiris“ ir „Katastrofa“ turi vienodą balsų skaičių? Kuo tai skiriasi nuo tavo dažnai kartojamos frazės, kad Vilnius ir Tauragė turi vienodai balsų?

Beje, jei manęs paklaustumėt, tai aš esu už tai, kad kažkokie koeficientai ar svertai turėtų būti. Tad kodėl VRFS savo pavyzdžiu neparodžius kaip tai veikia? Ne užsiimti politika, kas visai gerai pavyksta, o SAVO PAVYZDŽIU parodyti, kaip tai veikia.

---

Kad teisingai būčiau suprastas, pažymėsiu, jog manau, kad P.Malžinsko nušalinimas nuo VK veiklos metams yra perteklinė priemonė. Kad teisingai būčiau suprastas, pažymėsiu, jog manau, kad P.Malžinsko nušalinimas nuo UEFA inspektoriaus pareigų yra perteklinė priemonė.

P.S.: ką tik pamačiau, kad P.Malžinskas siūlo T.Danilevičiui atsistatydinti. Dar vienas puikus auką vaizduojančio P.Malžinsko politinis žingsnis. Čia tas pats, kas Lietuvos rinktinei 87 minutę pralaimint 0:5 Portugalijai, nueiti prie Cristiano Ronaldo ir pasiūlyti lygiąsias.

P.P.S.: šį tekstą inspiravo Nemuno Dagilio frazė „Nei vienas iš kandidatų nėra žmogus, šiuo metu galintis suvienyti Lietuvos futbolą“.