P.Golubickas: „Tikiuosi, kad kito sezono pradžioje jau būsiu pasiruošęs“

Pokalbis su Pauliumi Golubicku buvo suplanuotas gerokai dar prieš „Gorica“ klubui pranešant apie futbolininko sugrįžimą į Kroatiją, todėl šiame interviu nerasite nei vieno klausimo apie jausmą, kurį Paulius patyrė užlipęs ant Velika Goricos miesto stadiono vejos.

Birželio 6 – ąją susidūrimas su varžovu geriausią praėjusių metų jaunąjį Lietuvos futbolininką ilgam „išmetė“ iš rikiuotės. Operacija, reabilitacija ir mintys apie sugrįžimą jau nuo kito sezono pradžios.

„Praėjo daugiau negu mėnuo nuo operacijos. Labai džiaugiuosi gydytojų darbu. Dabar jaučiuosi daug geriau, prieš keletą savaičių pradėjau lengvas treniruotes sporto salėje. Su kalbėjimu per daug problemų neturėjau, tik su mityba sekasi sunkiau“, - pokalbį su sportas.lt pradėjo P.Golubickas.

Pauliau, kaip prisimenate tą skausmingą situaciją, prabėgus šiek tiek laikui?

Kamuolys buvo kitoje pusėje ties centru, todėl nusprendžiau kirsti į centrą kovoti dėl atšokusio kamuolio. Man tas visai neblogai gavosi, bet prieš paliečiant kamuolį išgirdau teisėjo švilpuką ir dėmesys tuo metu buvo būtent ten. Gynėją pastebėjau tik paskutinę sekundę, kai jau nieko negalėjau padaryti.. nei galvos palenkti, nei rankų ištiesti, nei sustabdyti savęs. Atstumas buvo per trumpas.

Iškart supratote, kad kažkas negerai?

Pajutau trakštelėjimą, todėl supratau, kad nekažką. Tuomet, kai mane apsupo komandos draugai bei gydytojai, bandžiau jiems parodyti kur yra problema, nes kalbėti buvo sunku.

Kas vyko po to?

Mane nuvežė į vietinę ligoninę, padarė keletą tyrimų, rentgeną, apžiūrėjo gydytojas ir pranešė, kad būsiu operuojamas Zagrebe. Tuomet su komandos gydytoju bei dar keletu klubo atstovų važiavome į Zagrebą ruoštis operacijai. Ten dar kartą peršvietė žandikaulį, nuvežė į palatą ir kitą dieną jau buvau operuojamas.

Kiek laiko išbuvote ligoninėje?

Dvi naktis. Sunkiausia buvo pirmoji, nes ir skaudėjo, ir nesustojant bėgo kraujas, buvo sunku užmigti. Kitą dieną po operacijos jaučiausi geriau ir nuo to laiko, mano manymu, gijimas vyksta greičiau negu tikėtasi.

Ar jau yra preliminari data, kada galėtumėt grįžti į aikštę?

Sunku kažką spėlioti. Netrukus mane apžiūrės gydytojas, labai tikiuosi, kad kitą sezoną galėsiu padėti komandai nuo pat pradžių. Sezono startas – rugpjūčio penkioliktąją.

Ar dažnai tenka kontaktuot su klubo atstovais?

Pastarąjį mėnesį praleidau Lietuvoje, tai teko nemažai bendrauti su klubo atstovais. Jiems yra įdomu kaip vyksta gijimas, buvo ruošiamos programos sportuoti. Prieš keletą dienų atvykau į Kroatiją, buvo smagu pamatyti komandos draugus bei trenerius.

„Gorica“ jau keturis turus nepralaimi, tačiau pakilti aukščiau šeštos vietos šansai tik teoriniai. Kaip galvojate, geras pasiekimas ta šeštoji vieta?

Teko stebėti komandos rungtynes, kai buvau Lietuvoje. Visada bus, ką reikia patobulinti, tačiau komanda demonstruoja gerą žaidimą, matosi trenerio indėlis. Kalbant apie turnyrinę lentelę, šansai tik teoriniai, bet mes turime pradėti nuo savęs ir laimėti likusias rungtynes. Tikslas yra žaisti Europoje.

Kaip, apskritai, tas kroatiškas futbolas? Neišgąsdino?

Tikrai ne. Norėjosi naujų iššukių ir juos gavau. Praleidau čia pusę sezono. Pradžia nebuvo pati lengviausia, vėliau koronavirusas, dabar trauma. Nepaisant to, įgavau nemažai naujos patirties, naujų pamokų. Kroatai moka žaisti futbolą, beje ir fiziškai yra stiprūs. Turi būti dar gudresnis ir greitesnis norėdamas suklaidinti varžovą.

Kokį save įsivaizduojate kitą sezoną?

Visų pirma, tai labai tikiuosi, kad jau galėsiu komandai padėti nuo pat sezono pradžios. Aš esu labiau atakuojantis žaidėjas, tad save įsivaizduoju kūrybingą ir pasitikintį savimi. Noriu tapti vienu iš komandos atakos lyderių ir mušti įvarčius bei kurti progas komandos draugams. Atvykus nelabai tas sekėsi, bet prieš atnaujinant sezoną buvo galima įžvelgti tam tikrų pliusų. Norisi visai tai tęsti ir tobulinti.