R.Kurtinaitis: apie ramybės poreikį ir vasaros pomėgius

Lietuvos krepšinio legendai Rimui Kurtinaičiui vasara – poilsio, ramybės ir žvejybos laikas. Į Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK) vykusią pagerbimo ceremoniją jis atvyko tiesiai iš sodybos.

„Turiu nuošalią sodybą Zarasų rajone, kur dvi savaites žvejojau, o grįžau tik šiąnakt 2 val., kad galėčiau sudalyvauti apdovanojimuose“, – LTOK.lt pasakojo Maskvos srities „Chimki“ treneris.

Seulo olimpinių žaidynių čempionas, Barselonos ir Atlantos olimpinių žaidynių medalininkas šiemet paminėjo 60 metų jubiliejų. Šia proga jį sveikino ir už nuopelnus sportui „Olimpinės žvaigždės“ apdovanojimą įteikė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Labai malonu išgirsti gražius žodžius, sveikinimus. Nors per gyvenimą apdovanojimų gavau daug, bet visus juos vertinu, kiekvienas turi savo vietą. Apdovanojimų kaip ir pinigų – per daug nebus. – Juokavo R. Kurtinaitis. – Smagu ir kai yra galimybė pasimatyti su buvusiais kolegomis. Kadangi visi esame veteranai, iškart prisiminėme Novogorsko treniruočių bazę Rusijoje, kaip ten vargome. Sportavome gal penkis kartus daugiau, nei dabar sportuoja sportininkai. Įdomu prisiminti tuos laikus.“

– Ar gimtadienis jums svarbi šventė?

– Šiaip nešvenčiu, nes mano gimtadienis (gegužės 15 d.) yra per patį sezono įkarštį, kaip tik tuomet vyksta atkrintamosios varžybos. Todėl paprastai paminiu birželio pabaigoje.

O šiemet buvo kitaip. Pasakiau draugams, kad nieko nekviečiu, bet kas atvyks, to neišvarysiu. Kadangi karantinas jau buvo gerokai sušvelnintas, o aš gyvenu atokiai miške, nemažai gerų draugų atvažiavo pasveikinti. Tai saugiai, pagal visas rekomendacijas paminėjome. Labai smagu, man patinka bendrauti su žmonėmis.

– Butą Kaune iškeitėte į sodybą už miesto. Nepasiilgstate šurmulio?

– Nepatinka man bute gyventi. Dabar turime savo ramybės oazę, kur tik trys kaimynai, miškas ir nieko daugiau. Turime ir sodybą Zarasų rajone, kur vykstu žvejoti.

Sezono metu man tenka bendrauti su labai daug žmonių. Žaidžiame pilnose salėse, dėmesys didžiulis, todėl vasarą norisi atsiriboti. Draugai, kurie mane gerai pažįsta, jau puikiai tai žino.

Buvęs Kauno „Žalgirio“ Tarybos pirmininkas Semionas Tokeris yra sakęs: dabar jūs, žalgiriečiai, turite šimtus draugų, bet pamatysite, gyvenime išliks keli, tačiau jie su jumis bus ne tik pergalių akimirkomis.

Sulaukęs šio amžiaus, manau, galiu drąsiai sakyti, kad draugai tikrai atsisijojo. Liko tie tikrieji, su jais susitinkame, prisimename jaunystę. Pamenu, mano mama visada jaunystę prisimindavo. Vadinasi ir aš jau tokio amžiaus, kuomet į priekį daug neplanuoju, bet jaunystę prisimenu (juokiasi).

– Atrodo, kad jūsų draugų rate yra patys įvairiausi žmonės: sportininkai, verslininkai, politikai. Kaip manote, kokios jūsų savybės traukia skirtingus žmones?

– Būna, žmonės už kai kuriuos dalykus supyksta, laiko nuoskaudą, bet aš tokius dalykus vertinu realiai. Pavyzdžiui, tuometinio Lietuvos valstybinio kūno kultūros instituto (dabar Lietuvos sporto universitetas, – red.) rektorius Stanislovas Stonkus už blogą lankomumą, prastus mokslo rezultatus ir režimo nesilaikymą išbraukė mane iš studentų sąrašų ir man teko eiti į armiją.

Armijoje turėjau dirbti daug dalykų, kurių gyvenime nebuvau davęs. Pavyzdžiui, šluoti gatvę, plauti tualetus. Plaudavome indus 2000 kareivių, keldavomės ankstų rytą ir mankštindavomės lauke bet kokiu oru.

Visą tai praėjau ir supratau, ko man linkėjo S. Stonkus. Kai grįžau, pirmiausia nuvažiavau pas jį ir padėkojau, kad pastatė mane į vėžes ir padėjo suprasti gyvenimą. Turbūt jis šimtus studentų yra taip išbraukęs ir dauguma ant jo pyksta. Aš tai įvertinau kitaip.

Aš neturiu priešų, su visais stengiuosi bendrauti vienodai. Niekada nekeršiju už kažkokius blogus man padarytus dalykus, manau, kad tą energiją galima išnaudoti geriems darbams. Gal tos savybės ir pritraukia žmones.

– O šią vasarą planuojate lankyti draugus ar ieškosite ramybės?

– Labai mėgstu po sezono būti namuose. Turiu lauke baseiną, pievelę, per karantiną sodinau vaismedžius: vyšnias, kriaušes, obelis. Gėles sodinau. Užsiėmiau sodininkyste. Mėgstu sėdėti namuose. Nors, paprastai, kai būnu namie, žmonai vis ko nors iš parduotuvės prisireikia, todėl karantino metu man buvo labai ramu (juokiasi).

Mėgstu vasarą būti toliau nuo žmonių. Nebemėgstu Palangos, nors kažkada labai patikdavo. Matyt jau amžius toks. Važiuosiu šiemet, bet paprastai stengiuosi aplenkti. Kodėl? Daug žmonių, su visais reikia bendrauti, pasėdėti. Reikia tą padaryti, nes paskui sakys, kad išdidus.

O dabar, po pokalbio ir vėl lėksiu į sodybą. Žvejoti, medžioti. Nors medžioti dabar nepopuliaru, bet tai mano kraujyje.