Du „Klaipėdos“ dviratininkai „Giro“ „perkėlė“ į Lietuvą

 103-iosios prestižinės daugiadienės dviračių lenktynės „Giro d’Italia“ dėl koronaviruso pandemijos iš gegužės perkeltos į spalį, tačiau dviem Lietuvos dviratininkams jos jau įvyko – „Klaipėdos“ komandos nariai – 22 metų Justas Beniušis ir 20-metis Denas Masiulis įveikė visą „Giro“ kilometražą. Kaipėdiečiai gegužės 9-31 dienomis, kai ir buvo numatytos legendinės varžybos, Lietuvoje įveikė 3600 km (vid. greitis – 33 km/h; beveik 550 tūkst. pedalų apsisukimų), o ant dviračio iš viso praleido 110 valandų (daugiau nei 4,5 paros). Dviratininkai kasdien nuvažiavo tiek kilometrų, kiek jų sudaro šių metų „Giro“ etapus.

Justas ir Denas, kuriuos treniruoja Artūras ir Vaclovas Šiugždiniai, savo sumanymą pradėjo įgyvendinti Klaipėdoje. Uostamiestyje jie ir baigė įspūdingą trijų savaičių turą, kurį J. Beniušis pavadino „Giro d’ItaLIETUVA“. Denas pedalus mynė tik Vakarų Lietuvoje, o Justas važiavo ir Aukštaitijos regione – Radviliškio, Panevėžio, Ukmergės, Molėtų, Anykščių, Pasvalio, Biržų ir Kupiškio rajonuose. Daugiausiai kilometrų – 251-ą – sportininkams teko įveikti praėjusį penktadienį. Daugiau nei 200 km per dieną sportininkai turėjo nuvažiuoti net 10 kartų. Sekmadienį 16,5 km ilgio etapu žygį baigusių dviratininkų maršrutus galima pamatyti „Strava“ programėlėje. Simboliška, kad finišas sutapo su 152-uoju dviračių sporto gimtadieniu. 1868 metų gegužės 31 dieną įvyko pirmosios užfiksuotos dviračių lenktynės. Jos buvo surengtos Sen Klu parke, netoli Prancūzijos sostinės Paryžiaus.

Po paskutiniojo, 21-ojo, etapo dviratininkų pagerbimo ceremonija buvo surengta prie rožinės „Giro“ spalvos šienainio rulonų krūvos. Diidžiulę ištvermę parodžiusiems dviratininkams vienos didžiausių „Klaipėdos“ komandos rėmėjų UAB „Voltas“ vadovas Darius Levickis su dviratininke Olivija Baleišyte įteikė aukso spalvos trofėjus, panašius į „Giro d’Italia“ lenktynių nugalėtojams skiriamą spiralės formos prizą. Didvyrius pasveikino būrys artimųjų bei dviratininkų, tarp kurių buvo ir 2012 metais „Giro d’Italia“ lyderiu buvęs Ramūnas Navardauskas („Nippo Delko One Provence“), 2006 metais „Giro“ etapą laimėjęs Tomas Vaitkus, Katažina Sosna („Torpado - Südtirol“), buvę profesionalūs dviratininkai Gediminas Bagdonas, Gediminas Kaupas bei Darijus Džervus. Vaizdo sveikinimą Justui ir Denui atsiuntė 2013 ir 2016 metų „Giro d'Italia“ nugalėtojas italas Vincenzo Nibali („Trek - Segafredo“). Kartu su juo linkėjimus Lietuvos dviratininkams perdavė ir „UAE - Team Emirates“ komandos nariai iš Italijos – šešis „Giro“ etapus laimėjęs Diego Ulissi bei 2015 metų „Vuelta a Espana“ nugalėtojas Fabio Aru. Klaipėdos dviratininkus pasveikino ir 2009 metais „Giro“ etapą laimėjęs Ignatas Konovalovas („Groupama - FDJ“).

„Džiugu, kad viskas baigėsi sėkmingai. Didžiulio plano nebuvo – tik kiekvieną dieną žinojome, kiek reikia nuvažiuoti. Per karantiną treniravomės mažai, motyvacijos nebuvo daug. Vieną dieną važiuojant kilo mintis įveikti „Giro“ etapų kilometražą. Iki gegužės 9-osios buvo savaitė. Pasitariau su treneriais ir jie pritarė mano sumanymui. Užsiminiau Denui ir dviese pradėjome. Iš pradžių nenorėjome skelbtis, nes jeigu kas būtų atsitikę ir nebūtumėme įveikę visos distancijos, tai dabar visi pirštai badytų, – pasakojo J. Beniušis, kurio pirmasis treneris – Edmundas Zakaras. – Sunkiausios buvo pirmosios dienos, nes teko minti po trumpų treniruočių ciklo karantino pradžioje. Šiaip ne taip praėjo ir antra savaitė, o paskutinę savaitę buvo ramiau, nes jau buvo like nebedaug dienų. Labiausiai baiminomės, kad gali sutrukdyti prasti orai. Pirmą savaitę oras sušildavo tik iki 14 laipsnių, netrūko lietaus, todėl nuo ketvirto iki aštunto etapo vis aplankydavo mintys apie pasitraukimą. Įpusėjus kilometražą, nuotaikos jau buvo šviesesnės. Pabuvojau vietose, kur anksčiau neteko būti. Labai smagu buvo važiuoti nuo Vabalininko iki Kupiškio – nedaug automobilių, geras kelias, nematyta gamta.“

2018 ir 2019 metų Lietuvos jaunimo (iki 23 metų) pavienio starto lenktynių čempionas ir grupinių lenktynių prizininkas J. Beniušis teigė, kad labai didelio nuovargio nejaučia, o kitą kartą kviestų prie panašaus projekto prisijungti daugiau dviratininkų. „Dabar esame euforijoje ir labai didelio nuovargio nejaučiam, nes važiavome žemu intensyvumu ir nedideliu greičiu. Paskutinės dienos buvo lengvesnės. Žiurėsime, kaip jausimės po poros dienų poilsio, – sakė Justas. – Dažniausiai rinkdavomės nuošalesnius kelius, kur mažiau transporto, nes dar ne visi žino, kaip reikia aplenkti dviratininkus. Pamačiau daug Lietuvos – Vakarų Lietuvą turbūt visą išmaišiau, buvau nuvykęs iki Panevėžio ir kitų Aukštaitijos miestų. Didelių nuotykių neturėjau. Ryžčiausi tai pakartoti ir kviesčiau prisijungti daugiau žmonių, kad būtų linksmiau. Jau ateinantį savaitgalį startuosime lenktynėse Šakiuose.“

D. Masiulis sakė, kad per dieną įveikti daugiau nei 200 kilometrų nebuvo lengva. „Buvo dienų, kad ne viskas klostėsi sėkmingai. Per pirmąją „Giro“ savaitę išmokau, kad reikia vežiotis atsarginę padangą. Visada važiavome be palydos, dviese arba po vieną. Tiesa, kartais prisijungdavo būrelis mėgėjų, – pasakojo Denas, kurio pirmasis treneris – Vladimiras Kolesnikovas. – Kiekvieną dieną stengdavomės išgyventi, nes tie 200 kilometrų etapai pareikalavo nemažai jėgų. Prieš lenktynes gerai sakė Ramūnas Navardauskas, kad sunkiausia bus ketvirtą dieną, nes jau po trijų dienų jausis nuovargis, o priekyje – dar 17 dienų. Oras irgi nelepino, todėl važiuoti nebuvo labai malonu. Pirmąją savaitę, kaip po 6-7 valandas teko minti per lietų, jau buvo minčių viską baigti. Galvojau, kam to reikia? Dabar savijauta gera. Malonu pasiekti tokį pakankamai didelį tikslą. Daug kas sakė, kad palūšim ir nebaigsim, bet pramynėm. Buvo sunku, tikrai reikėjo kantrybės. Paskutinę savaitę atsirado ne vienas, kuris sakė, kad būtų galėjęs taip pat įveikti visus etapus. Jei manęs antrą savaitę būtų kas paklausęs, ar kartočiau šius važiavimus, tai turbūt būčiau atsakęs, kad ne, bet dabar, kai pramyniau ir po tokio šilto sutikimo, tai tikrai sutikčiau pakartoti“.

D. Masiuliui, kuriam ne kartą teko pradurti padangą, didžiausia atgaiva buvo važiavimas link namų pavėjui: „Pirmą kartą prasidūriau apie 50 kilometrų nuo namų. Tada valandą laukiau tėčio pagalbos. Pradūriau padangą ir priešpaskutinę dieną, kai iki namų buvo likę vos 8 kilometrai. Buvo labai apmaudu. O smagiausia, kai į priekį mini prieš vėją, o grįžti pavėjui ir gali girdėti padangų ūžimą. Visada smagu važiuoti Šernų plentu, kur važinėju nuo 11 metų. Ten – „mano valdos“ – žinau kiekvieną duobelę. Dažniausiai sustodavome nusipirkti kažko užkąsti, bet vieną kartą be sustojimo teko važiuoti šešias valandas. Pernai per treniruotes 200 kilometrų įveikiau ne daugiau kaip penkis kartus, o dabar reikėjo po 200 ar beveik 200 praminti beveik 20 dienų. Pirmą savaitę sunku, bet vėliau tai tapo įprasta – ryte išvažiuoji ir vakare grįžti“.

Paklaustas apie automobilių vairuotojų kultūrą, Denas sakė, kad padėtis, palyginus su maždaug 2010-aisiais, yra pagerėjusi, bet nepagarbiai besielgiančių žmonių kelyje tenka sutikti ne vieną.

J. Beniušis ir D. Masiulis dalyvaus birželio 6-7 dienomis Plokščiuose (Šakių raj.) vyksiančiose dviračių plento lenktynėse „Šakiai Grand Prix 2020“.

Šių metų „Giro d’Italia“ lenktynes Vengrijoje ir Italijoje planuojama surengti spalio 3-25 dienomis.