Viktorija Andrulytė l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Skęstantis laivas, skylė laivo priekyje, senos sistemos ir daug chaoso kol susirinkau visas sistemas, – nusijuokė buriuotoja Viktorija Andrulytė, prisiminusi pirmuosius bandymus susidraugauti su „Laser“ klasės jachta. – O geriausiai pamenu pirmąsias „Laser 4,7“ klasės varžybas“.
2007-aisiais į „Laser“ klasės jachtą iš mažojo „Optimist“ persėdusi V.Andrulytė prisiminė, kad buvo karjeros etapas, kai tekdavo rinktis tarp „Laser 4,7“ ir „Laser Radial“. 2009-ųjų Europos jaunimo pirmenybėse su „Laser 4,7“ kaunietė iškovojo sidabro medalį.
„Ir tada jau su visam sėdau į „Laser Radial“, – nusišypso 28-ų V.Andrulytė. – Nors ir anksčiau buriavau tiek su „Laser 4,7“, tiek su „Laser Radial“. Rinkdavausi pagal varžybų svarbumą arba vėjo stiprumą“.
Pasaulyje populiariausios trys „Laser“ klasės – „Laser 4.7“, „Laser Radial“ ir „Laser Standard“.
„Laser 4,7“ turi mažiausią – 4,7 kvadratinių metrų – burę. Ja buriuoti gali jauniai, kurių svoris 35–55 kilogramai. „Laser Radial“ jachtos burė yra didesnė – 5,76 kvadratinių metrų. Ji skirta 55–70 kilogramų sveriantiems vairininkams. Šia jachta buriuoja jaunimas ir suaugusieji. 2008 metais „Laser Radial“ moterų varžybos buvo įtrauktos į Pekino vasaros olimpines, kur Gintarė Volungevičiūtė iškovojo sidabro medalį.
„Laser Standard“ – suaugusiųjų jachtų klasė. Burės dydis – 7,06 kvadratinių metrų, o vairininko svoris – nuo 60 kg. Tai – olimpinė vyrų jachtų klasė.
„Pats „Laser“ klasės korpusas sveria tiek, kiek ir aš pati, – juokėsi V.Andrulytė, bendraudama su sportas.lt. – Tarp 56-60 kilogramų. Pamenu, kad pasaulio čempionate 2014-aisiais svėre visų dalyvių jachtas, bet svorių nesakė. Supratome, kad skirtumų būta nemažų. Nuo tada buvo pradėtos „Ice Blue“ laivai, kurių svoris yra panašus – daug svarbesnė pasidarė laivo centruotė“.
„Čia visko daug... Iš tikro... – atsiduso V.Andrulytė, pažvelgusi į savo laivą. – Svarbiausia, buriuoti stabiliai. Vieni svarbesnių sėkmės ingredientų, žinoma, yra patirtis ir sugebėjimas priimti greitus sprendimus. Apie fizinius duomenis net nekalbėsiu. Dabar, kai visų sportininkų lygis yra pakankamai aukštas technikos prasme, svarbiu aspektu tapo ir proto treniruotė prieš varžybas. Taip, aš darbuojuosi su sporto koučeriu“.
Ne vieną kartą V.Andrulytė anksčiau yra užsiminusi, kad buriavime svarbiausia nekartoti klaidų.
„Nes klaidos yra skaudus dalykas, – tikina buriuotoja. – Kiekvieną kartą atsisėdu ir viską išanalizuoju iki smulkmenų – kas ir kodėl. Jei reikia, paklausiu trenerio – jis geriausiai viską mato iš šono. Blogiausia yra tai, kad ne visada, oi, ne visada viską pavyksta suprasti laiku. Treneris kiekvieną kartą pasako dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, vėliau padarytos klaidos analizuojamos kartu. Jei pralaimėjimas būna skaudus, kruopščias analizes po varžybų darau pati. Kaip sekasi mokytis vengti savo jau darytų klaidų? Žingsniuoju sparčiai į priekį“.
Visgi sulaukusi klausimo apie fizinį pasirengimą, V.Andrulytė prisiminė posakį „Svarbu ne ūgis, o smūgis“.
„Tik pas mus reikėtų kiek perfrazuoti – „Svarbus protas, o tada jau smūgis“, – nusijuokia buriuotoja. – Mūsų sporte vyrauja statinė ir dinaminė jėgos ištvermė – privalai būti pasiruošęs viskam. Tiek silpnam, tiek stipriam vėjui, tiek ilgam laukimui, tiek ilgai trunkančioms ir alinančioms varžyboms. Kartais net nuplaukimas į distanciją trunka iki valandos. Neretai bangos būna labai didelės ir stačios... Buriavimas – tai sportas, kuriame turi būti universalus visomis prasmėmis. Nepatikėsite? Tai man parodyti nuotrauką, kurioje matosi mano pilvo presas?“
Parodė:
Pernai liepą V.Andrulytė pasaulio čempionate iškovojo kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes.
„Jaudinuosi jau vienuolika metų, – prisipažino V.Andrulytė. – Tasai jaudulys? Jis prasidėjo po Europos jaunimo čempionato. Juk ne kiekvienas per pirmąsias savo varžybas užsienyje apdovanojimą gauna iš olimpinio čempiono rankų“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
