Lajo Traore | Elvio Žaldario nuotr.

Lajo Traore | Elvio Žaldario nuotr.

„Riterių“ legionierius Lajo Traore per trejus metus taip priprato Lietuvoje, kad paskelbus karantiną net nemąstė palikti mūsų šalies. Anaiptol. Čia jis stiprino savo kūną tam, kad pagaliau baigtųsi prieš pusmetį prasidėjusios sveikatos problemos. Kitas pasikeitęs dalykas L.Traore dienotvarkėje – socialiniai tinklai. Jiems futbolininkas skiria ypatingą dėmesį. Kaip pats sako – tai pasitarnauja ir užmušinėjant laiką, kurio atsirado labai daug, ir informuojant toli nuo Lietuvos esančią šeimą ir draugus.

L.Traore paskutines savo rungtynes sužaidė praėjusių metų rudens pradžioje, o vėliau dėl menisko traumos futbolą atidėjo į šalį. Po reabilitacijos „Riterių“ saugas sugrįžo į Lietuvą, tačiau debiutuoti naujajame sezone dar nespėjo. O galėjo.. jei antrojo turo rungtynės su „Žalgiriu“ nebūtų nukeltos.

„Aš nežinau, ar treneris man būtų suteikęs progą, tačiau tai yra tiesa, kad toms rungtynėms buvau pasiruošęs. Ir ne tik toms rungtynėms, o visam čempionatui. Patikėkite, tiek laiko praleisti be mėgstamos veiklos yra labai sunku, todėl aš nebenorėjau, kad mano komandos draugai kovotų be manęs. Niekas nepasikeitė – aš ir dabar jaučiuosi tikrai gerai“, – sakė „Riterių“ legionierius iš Dramblio Kaulo Kranto.

Kaip manai, ar prasidėjusi pandemija gali tau padėti sustiprėti dar labiau?

Nemanau. Galvoju, kad pandemija negali niekam niekuom padėti. Turiu omeny sportą. Dabar svarbiausia yra likti namie ir laikytis pateiktų instrukcijų.

Papasakok, kaip dabar atrodo tavo diena?

Liūdna (šypsosi). Iš tikro atrodo, kad visą savo laiką skiriu valgymui, televizijai, socialiniams tinklams ir, aišku, fiziniams pratimams.

Kaip tik apie tai norėjau paklausti. Kokia yra ta sudaryta pasiruošimo programa tolimesniam sezonui? Pavyzdžiui, ar nėra per sunku?

Nėra lengva (šypsosi). Po traumos tokie dalykai jaučiasi. Aišku, dabar laikas – mano sąjungininkas. Prieš sezonui atsinaujinant, galiu pasiruošti maksimaliai gerai.

Ar sutinki, kad atsinaujinęs sezonas bus kitoks nei būtų tuo atveju, jei viskas vyktų savo eiga?

Be abejo, jis skirsis ir skirsis labai stipriai. Tiek laiko būti saviizoliacijoje nėra paprasta, todėl daugumai žaidėjų sugrįžimas nebus toks paprastas, kaip daugeliui atrodo. Net jei mes turime specialias pasiruošimo programas, tai nėra tas pats, ką mes esame įpratę ir mėgstame daryti.

Apskritai, ar įmanoma iš šios situacijos rasti pozityvių dalykų?

Pozityvu yra tai, kad mes dabar turime daugiau laiko pagalvoti apie savo gyvenimus. Daugiau, iš esmės, mes nieko negalime padaryti, nebent išsivalyti mintis bei daugiau galvoti apie savo artimuosius. Toks mano požiūris.

Paprognozuokim. Kada visa tai baigsis?

Dabar svarbu laikytis instrukcijų ir, kuo žmonės bus sąmoningesni, tuo greičiau mes grįšime į normalų gyvenimą.