LFF pakeitė licencijavimo skyriaus vadovą. Kaip keisis pats licencijavimas? (4)

Neatsiejama LFF licencijavimo skyriaus dalimi buvęs vadovas Laurynas Zibolis paliko federaciją. Paskutiniuoju L.Zibolio eros darbu tapo licencijų suteikimas antros lygos klubams.

Niekas nekalba, kodėl buvo reikalingi tokie pasikeitimai, tačiau vieša paslaptis, kad L.Zibolio pavardė juodajame sąraše buvo atsidūrusi dar praėjusiais metais. Tuomet Vykdomojo komiteto nariams užkliuvo L.Zibolio kai kuriems klubams padarytos išimtys. Tiesa, ar tai ir buvo pagrindinė atsisveikinimo su juo priežastis, išsiaiškinti nepavyko.

Iš esmės, ne taip svarbu, kas vadovauja skyriui, nes tikrai ne vadovas licencijavimo procese yra svarbiausias. Nebent tik tuo atveju, kai pasikeitęs vadovas pakeičia ir reikalavimų sąrašą.

O sąrašas keistis privalės. Reikalavimų kartelė turės būti nuleista taip stipriai, kaip nebuvo leidžiama nuo pat licencijavimo skyriaus įkūrimo 2003 metais.

Sunku suvokti, kodėl iki šiol tai nebuvo padaryta. Ypač po 2019 – ųjų, kai visus licencijavimo reikalavimus įvykdė TIK TRYS A LYGOS KLUBAI. Visiems kitiems buvo daromos mažesnės ar didesnės išimtys. Trys klubai.. gyvenant ekonominio pakilimo metais.

Kokie tokių aukštų reikalavimų privalumai? Visų pirma, tai suteikia iliuziją dėl sumažėjusios parduotų rungtynių rizikos bei užtikrintesnio klubo išgyvenimo. Tačiau tai tėra tik iliuzija ir praėję metai tą akivaizdžiai mums parodė.

Kažkada pačioje licencijavimo pradžioje klubai buvo priversti turėti 3000 sėdimų vietų skaičių stadione. 3000! Kodėl tiek? Kam tuomet A lygoje žaidusiam Pakruojo „Kruojos“ klubui 3000 sėdimų vietų?

Dabar A lygos klubai mažiausiai turi turėti 300 tūkstančių eurų biudžetą. Tiksliau, net neturėti, o deklaruoti, kad tokį turi. Ar ta deklaracija nors kiek prisideda prie lengvesnio klubo gyvenimo? Ir ar tikrai tie 300 tūkstančių reiškia tą patį Vilniaus ir, tarkime, Telšių klubams? Užtat, kad ne..

Kitas punktas – licencijuotas treneris. Praėjusį sezoną Vilniaus „Žalgiris“ akivaizdžiai pademonstravo, kaip nesunku šį punktą apeiti. Be to, pažiūrėkime iš kito taško – ar tikrai Joao Martinsas yra mažiau tinkamas treniruoti Lietuvos klubą nei jo tautietis Filipe Ribeiro, kuris prisidėjo prie „Jonavos“ klubo kracho.

Auditas. Turbūt, svarbiausias dalykas licencijavimo procese. Jeigu taip, tai kam tada daryti išimtis komandoms, kurios audito nėra atlikusios? Nėra audito – nėra komandos.

Apskritai, būtent, išimtys skatina netvarką, todėl labai tikiuosi, kad naujoji licencijavimo skyriaus valdžia prisidės prie reikalavimų taip, kad žodžių junginys „išimties tvarka“ bus išbrauktas iš Vykdomojo komiteto narių žodyno.