I.Tatomirovičius: „Futbolas tai ne tik įvykiai aikštėje, bet ir pokalbiai rūbinėje, bendravimas. To trūksta“

Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo naujokas Ivanas Tatomirovičius kartu su šeima karantiną leidžia Vilniuje. Gynėjas sako, kad nors po truputį pripranta prie pasikeitusio gyvenimo ritmo, tačiau nekantriai laukia, kada viskas sugrįš į įprastas vėžes.

31-erių serbas prie Vilniaus „Žalgirio“ prisijungė sausį ir sezono pradžioje iš karto įrodė savo vertę. Patyręs gynėjas padėjo žalgiriečiams iškovoti LFF Supertaurę ir užtikrinta pergale startuoti A lygoje. Šiuose mačuose vilniečiai įvarčių nepraleido, o Ivanas buvo tikras gynybos ramstis – ramus, šaltakraujiškas, užtikrintas ir žinantis ką daro.

Tačiau tuomet netikėtai sustojo visas sporto pasaulis. Ivanui, kaip ir kitiems žalgiriečiams, tenka pratintis prie neįprasto ritmo. Kadangi komandinės treniruotės nėra galimos, žaidėjai sportuoja pagal trenerių sudarytas individualias programas ir daug laiko praleidžia namuose.

Kaip atrodo dabartinė serbo kasdienybė Vilniuje jis papasakojo fkzalgiris.lt.

„Visas mano gyvenimas yra futbolas. Kiti dalykai yra derinami prie futbolo. Buvau įpratęs gyventi futbolo ritmu – komandinės treniruotės, rungtynės, atsistatymas, išvykos. Dabar viso to nebėra, bet užtat atsirado daugiau laiko šeimai. Man tai nemažas iššūkis, nėra taip paprasta persiorentuoti prie visai kitokio gyvenimo ritmo. Kaip ten bebūtų, didžiausias pozityvas yra šeima ir tai, kad galiu kur kas daugiau laiko praleisti su savo mažuoju sūnumi“, – pasakojo I. Tatomirovičius.

Rytais futbolininkas išveda šunį, tuomet šeimai gamina pusryčius, nors įprastai tuo rūpindavosi žmona. Prieš treniruotę, kaip įprasta, Ivanas išgeria kavos.

„Įprastai išgerdavau kavos namuose, o vėliau ir kartu su mūsų klubo administratoriumi Linu stadione, tačiau dabar viskas kitaip. Pasiilgau komandos draugų, viso komandinio gyvenimo. Futbolas tai ne tik įvykiai aikštėje, bet ir pokalbiai rūbinėje, bendravimas. To trūksta“, – sako patyręs gynėjas.

Po individualios treniruotės Ivanas iš karto grįžta namo ir šeimynai gamina pietus.

„Tai ypač patinka sūneliui – smagu, kad galiu jį pradžiuginti. Tokias akimirkas reikia vertinti ir branginti.“

Vakare žalgirietis ilsisi – žiūri televiziją, užmigdo vaiką ir išveda šunį. Taip atrodo dauguma futbolininko dienų dabar.

„Turiu du hobius – lenktyninius dronus ir žvejybą. Kadangi visi mano dronai ir ekipiruotė šiuo metu yra gimtinėje, galiu nebent žvejoti. Tai vienas iš man patinkančių dalykų, kuriuo dabar galiu užsiimti Vilniuje“, – šypsosi patyręs žvejys.

„Man dabar sunkiausia yra su miegu, nes kūnas negauna tiek krūvio kiek anksčiau. Išskyrus individualias treniruotes būnu namuose, nors pats tikrai nesu namisėda. Tai iššūkiai su kuriais mokausi apsiprasti“, – atvirauja I. Tatomirovičius.

Skirtingai nei kai kuriems jaunesniems komandos draugams, Ivanui kiekvieni metai žaidžiant aukščiausio lygio futbolą dabar yra vertybė, tad žaidėjas atsidūsta kalbėdamas apie dabartinę padėtį.

„Nuo šešerių visas mano gyvenimas sukosi aplink futbolą, tad apmaudu, kad gerai pradėjus sezoną tenka sustoti. Jaučiausi gerai ir pats, ir komanda. Prarandame laiką, tačiau neturime būti savanaudžiai – tai iššūkis ne tik mums, bet ir visai žmonijai. Gyvenime yra svarbesnių dalykų nei futbolas. Privalome laikytis disciplinos, nes tik atsižvelgdami į visas rekomendacijas galėsime greičiau išgyventi šį laikotarpį. Likite namuose, tik taip viskas baigsis greičiau“, – ragina jis.