Šarūnas Kuliešius | Jurij Rozovskij nuotr.

Šarūnas Kuliešius | Jurij Rozovskij nuotr.

 Lietuvos ledo ritulio kaip ir daugelio kitų sporto šakų pirmenybės baigėsi anksčiau laiko. Turnyras buvo nutrauktas pusfinalių serijos metu. Nuspręsta, kad čempiono ir prizininkų šį sezoną nebus. Sostinės „Hockey Punks“ vadovas Š.Kuliešius vertina pasibaigusį sezoną.

– Aišku, palaikome Lietuvos ledo ritulio asociacijos tarybos sprendimą dėl to, kad neskirti „kabinetinių“ čempionų. Nebent tokia situacija būtų numatyta lygos įstatuose. Mano nuomone, čempionai turi paaiškėti aikštelėje, o ne balsavimo būdu. Manau, tuo vadovavosi ir daugelio Europos ir Pasaulio ledo ritulio lygų atsakingi asmenys.

–    „Kaunas Hockey“ komandos vadovas Petras Nausėda po sezono kalbėjo, kad finale ruošėsi kovoti prieš „Geležinį Vilką“, nors prieš pirmenybių sustabdymą „Hockey Punks“ serijoje pirmavo 2:1 ir jums buvo likęs tik žingsnis iki finalo. Ir kad bet kurią komandą jie būtų įveikę finale sausu rezultatu.

–    Aš nežiūriu rimtai į Petro žodžius. Pernai jie prieš pusfinalį su mumis irgi jautėsi labai užtikrintai, bet finale žaidė „Hockey Punks“ ir „Energija“.

   O dėl mūsų ir „Geležinio vilko“ dvikovos, tai sutinku su tuo, kad serijoje atrodėme šiek tiek susikaustę. Ir noriu pagirti varžovą – antrose ir trečiose rungtynėse jie žaidė tikrai gerai. Manau, mūsų  žaidėjus slėgė šio pusfinalio favorito statusas – juk reguliaraus sezono turnyro lentelėje mes priekyje buvome gana toli. O varžovai žaidė lengvai, iš jų pergalių per daug niekas nesitikėjo. Iki ketvirtųjų serijos rungtynių, kuomet nutrūko čempionatas (2:1 pirmaujant „Hockey Punks“) per 9 tarpusavio rungtynes sezone nugalėjome 7 kartus ir natūralu, kad galvojome apie finalą.

–    Kaip vertintumėte komandos naujokų, patirties Lietuvos rinktinėje turinčių Aivaro Bendžiaus, Povilo Verenio ir Mauro Baltrukonio, Donato Kumeliausko pasirodymą?

–    Aš mačiau, kad jie stengėsi dėl komandos, nebuvo abejingi. Tai yra labai svarbu. 

    Aišku, kad nebuvo lengva – „Kaunas Hockey“ komandoje šį sezoną turėjo 13 legionierių iš pagrinde Rusijos bei kelis mūsų rinktinės kandidatus, kurių ne visi sezono pabaigoje net į pagrindinę sudėtį papuldavo. Kalbu apie vartininką Artūrą Pavliukovą. Manau, kelsime prieš ateinančius metus legionierių limito klausimą.

Todėl mūsų klubo naujokams nebuvo lengva traukti komandą tarpusavio rungtynėse. Be to, visada reikia laiko priprasti prie naujos aplinkos, partnerių, trenerio.

–    Ką dar galite iš žaidėjų iššskirti?

–    Iš esmės daugiau ar mažiau visi dėjo pastangų. Bet tam tikrame etape jau vien pastangų neužtenka ir turi rodyti rezultatus. Mūsų vartininkas Simas Baltrūnas vėl žaidė puikiai. Kapitonui Edgarui Rybakovui sezonas klostėsi sunkiai, bet jis spėjo pasitaisyti ir patraukė komandą paskutinėse rungtynėse iki sustabdymo. Dar norisi išskirti veteranų gynėjų Rolando Aliukonio ir Andriaus Kaminsko žaidimą, naudingi buvo ir mūsų legionieriai. Ernestas Trukšnys šiemet pakeitė poziciją – iš centro puolėjo tapo gynėju ir sėkmingai debiutavo šalies rinktinėje.

Dar apie tai plačiau mūsų vyriausiasis treneris Mindaugas Kieras pakalbės.

–    Kokie kito sezono planai?

–    Planavimas šiuo laiku yra nedėkingas dalykas. Galvoju apie tai, kad svarbiausia išliktų visi sveiki ir pragyventume tą sudėtingą momentą.

Bet, tikiuosi, ateis tas laikas, kai galėsime pradėti kalbėtis apie sekančio sezono planus. Mūsų asociacijos atsakingi asmenys tęs bandymus paleisti Baltijos lygos projektą su latvių ir estų komandomis. Abipusis noras yra, bet pernai nestartavome iš esmės dėl Elektrėnų „Energijos“ pasitraukimo. Tikimės, kad šį tarpsezonį viskas bus iki galo padaryta ir pagaliau pasileisime.

Tai yra svarbu, nes Lietuvos žiūrovui jau nusibodo po 6 kartus per sezoną stebėti tas pačias tarpusavyje žaidžiančias komandas. Mes su „Geležiniu Vilku“ žaidėme viso 9 kartus!

Šiemet jau buvome pradėje kalbėtis apie galimybę dalyvauti atvirajame Latvijos čempionate. Latviai dabar šiek tiek atsargiai po praeito sezono istorijos su Baltijos lyga į mus žiūri. Be to yra abejonių, ar surinktume konkurencingą komandą. Kalbėjomes apie galimybę pasistiprinti kitos Vilniaus komandos žaidėjais ir manau tokiu atveju tikrai būtume konkurencingi. Tai būtų tikrai didelis kokybinis šuolis patiems žaidėjams bei didelė pagalba šalies rinktinei.

Bet dabar visų pirma visiems palinkėsiu drausmės, kantrybės ir sveikatos, o mes atėjus laikui mėginsime savo idėjas paversti realybe.